Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi R. S., prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal nuo 2017-01-01 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) specialiosios teisės atėmimas yra ne administracinė nuobauda, o administracinio poveikio priemonė, kurios termino sutrumpinimas nenumatytas.

Motyvuojamoji dalis

ANK 3 straipsnio 3 dalis numato, kad įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Dėl išdėstytų priežasčių R. S. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nagrinėjamas, pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 329 straipsnio nuostatas.

Prašymas atmestinas.

2016 m. rugpjūčio 4 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimu R. S. pagal ATPK (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 126 straipsnio 1 dalį skirta 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad R. S. atitinka formaliąsias ATPK 329 str. numatytas sąlygas, t. y. nuo administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo paskyrimo praėjo daugiau nei pusė laiko, teismui pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Teismo turimi duomenys patvirtina, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 nutarimu paskirtoji bauda sumokėta, R. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Be to, byloje pateikta VĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Epikrizė paliudija, kad R. S. žmona S. S. turi sveikatos problemų, o Darbingumo lygio pažyma (duomenys neskelbtini) pažymi, kad R. S. yra netekęs (duomenys neskelbtini). Tačiau šios aplinkybės vertintinos visame bylos kontekste, taip pat atsižvelgiant ir į teismų praktiką panašiose bylose.

Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Nagrinėjamoje byloje R. S. Biržų rajono apylinkės teismo 2016-12-29 nutarimu paskirta artima minimaliai pagrindinė ir minimali papildoma administracinės nuobaudos už pažeidimą, kuris priskirtinas vienam pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – jais keliamas pavojus ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų nepadarė. Tačiau jis iki aptariamo pažeidimo padarymo ne kartą buvo baustas už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus. 2011-08-26 buvo baustas pagal ATPK 124 str. 2 d. už nustatyto leistino greičio viršijimą, o 2012-05-10 buvo nubaustas už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių pažeidimų pagal ATPK 126 str. 1 d., dėl ko jau buvo praradęs teisę vairuoti 12 mėn. laikotarpiui. Be to, jis po šio pažeidimo padarymo 2013-04-24 buvo baustas pagal ATPK 123 str. 5 d. ir 127 str. 2 d. Tačiau naujo analogiško vieno pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų padarymas, kad ir praėjus pakankamam ilgam laiko tarpui, teismo vertinimu, neigiamai charakterizuoja R. S. ir parodo jo neatsakingą požiūrį į transporto priemonių vairavimą, įstatymų laikymąsi, nepasimokymą iš savo klaidų ir nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) R. S. atžvilgiu yra pasiekti. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda jam sukelia neigiamus padarinius, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui.

Pažeidėjui atsiradę neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems. Apie tai yra pasisakęs ir Panevėžio apygardos teismas 2017-07-05 nutartyje administracinio pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)531/2017.

R. S. ypatingų, išskirtinų aplinkybių, kodėl jam būtina sutrumpinti teisės vairuoti atėmimą, nenurodė, jam teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam straipsnio sankcijoje numatytam terminui. Todėl įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir laikant, kad šis terminas adekvatus pažeidimų pavojingumui, daroma išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai dar nėra pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms, R. S. prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos ANK 3 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Biržų rajono apylinkės teismą.