Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Silvija Jakštienė Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00890-2012-3

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. gegužės 6 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Petro Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Nuosprendžiu nuspręsta iš D. K. priteisti E. K. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir išieškoti iš jo valstybei 10 Lt pašto išlaidų bei 240 Lt už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. K. nuteistas už tai, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. apie 9.00 val., bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu jis panaudojo smurtą prieš sutuoktinę E. K. ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokuroras ir nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal BPK 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantė iš esmės nesutinka su nuteistajam paskirta bausme, nustatytais apribojimais, nustatytos neturtinės žalos dydžiu, o taip pat prašo priteisti jai iš nuteistojo 500 litų už advokato pagalbą konsultuojant ir surašant apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.

Dėl D. K. paskirtos bausmės ir įpareigojimo

Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo parinka bausmės rūšimi, o taip pat prašo papildomai uždrausti D. K. ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos bei įpareigoti jį per 3 mėnesius visiškai atlyginti jai priteistą žalą. Šie apeliacinio skundo argumentai, kolegijos nuomone, nepagrįsti.

BK 54 str. 2 d. įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 55 str. nustatyta, kad pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą asmeniui teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. BK 48 str. 2 d. reglamentuota laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo 3 mėnesių iki 2 metų. To paties straipsnio 5 dalyje išvardyti draudimai, kurių privalo laikytis laisvės apribojimo bausme nubaustas asmuo, o 6 dalyje – įpareigojimai, kuriuos teismas gali skirti kartu su laisvės apribojimo bausme. BK 48 str. 7 d. nustato, kad tame pačiame straipsnyje išvardytas draudimų ir įpareigojimų sąrašas nėra baigtinis, nes teismas gali paskirti ir kitus, baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką kaltininko elgesiui. Tačiau BK 48 str. 8 d. reglamentuoja teismo pareigą kaltininkui skiriamus draudimus ir apribojimus suderinti tarpusavyje.

Šioje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas, skirdamas D. K. bausmę ir nustatydamas įpareigojimą, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, šis nusikaltimas tyčinis ir baigtas), į tai, kad nėra nei nuteistojo atsakomybę lengvinančių, nei ją sunkinančių aplinkybių, tinkamai įvertino D. K. asmenybę (nuteistasis nusikalto ir buvo nuteistas pirmąkart, administracine tvarka nebuvo baustas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą jis nesilankė, gyvenamojoje darbo vietose jis charakterizuojamas teigiamai). Visos šios, iš esmės tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, leidžia manyti, kad jis nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, jo asmenybė nėra itin pavojinga visuomenei, todėl nėra jokio pagrindo jį net ir trumpam izoliuoti nuo visuomenės. Apylinkės teismas šiuo atveju pagrįstai už D. K. inkriminuotą nusikaltimą paskyrė jam BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu – laisvės apribojimą, kuri savo trukme atitinka BK 48 str. 2 d. nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį.

Apeliantė prašo nuteistajam papildomai uždrausti ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos. Tokį savo prašymą ji grindžia tuo, kad nuteistasis įžeidinėja ją ir jai grasina, kas kelia baimę ir grėsmę jai ir jos mažamečiam vaikui, dėl ko ji kreipėsi į policiją. Šio savo teiginio apeliantė niekuo nepatvirtina, t.y. ji nepateikė jokių duomenų apie nuteistojo grasinimus jai, todėl jau vien dėl to šis jos skundo argumentas kelia abejonių. Be to, iš byloje esančios Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 5 d. nutarties matyti, kad nuteistajam buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, o viena iš jų – buvo nustatyta laikina D. K. bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarka (97, 98 b.l.). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ši nutartis būtų negaliojanti. Taigi, norėdamas bendrauti su savo mažamečiu sūnumi minėtoje nutartyje nustatyta tvarka D. K. neišvengiamai turėtų ieškoti ryšių su savo sūnaus motina – nukentėjusiąja E. K., derinti su ja bendravimo su sūnumi vietą ir laiką ir taip bendrauti su ja pačia. Tokiu būdu, šiuo metu nukentėjusiosios prašomo draudimo ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos paskyrimas nuteistajam pažeistų teisėtus, šiuo metu galiojančioje teismo nutartyje įtvirtintus pastarojo interesus, o tai iš esmės prieštarautų BK 48 str. 8 d. nuostatoms, įpareigojančioms derinti kaltininkui skiriamus draudimus ir apribojimus tarpusavyje. Todėl šiuo atveju skirti jam apeliantės prašomą papildomą draudimą – uždrausti ieškoti su ja ryšių, bendrauti ir prisiartinti prie jos, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

Kolegijos nuomone, negali būti tenkinamas ir apeliantės prašymas įpareigoti nuteistąjį per 3 mėnesius visiškai atlyginti jai priteistą žalą, nes savo prašymo ji nepagrindė nei byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, nei kokiais nors kitais dokumentais ar jų kopijomis.

Įvertinusi pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausmė su įpareigojimu padės sulaikyti D. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, jas tinkamai įvertino ir taikė bausmės paskyrimo pagrindus bei taisykles reglamentuojančias BK nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo D. K. paskirta bausmė, kolegijos manymu, yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per švelni. Keisti nuosprendį šioje dalyje pagrindo nėra.

Dėl neturtinės žalos dydžio ir išlaidų už advokato pagalbą

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu prašo padidinti teismo nustatytą jos patirtą neturtinę žalą iki 10000 litų ir priteisti jai iš nuteistojo 500 litų už advokato pagalbą ruošiant dokumentus apeliacijai. Tačiau toks nukentėjusiosios prašymas taip pat nėra pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 2 d., žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji E. K. neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir skausmą, pažeminimą, baimę, nusivylimą, sutriko normalus jos gyvenimo ritmas, ji patyrė stresą. Visa tai, CK 6.250 str. prasme, yra neturtinė žala. Šią neturtinę žalą nukentėjusioji patyrė dėl D. K. padarytos nusikalstamos veikos, todėl CK 6.250 str. prasme, jai padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad asmens patirtą neturtinę žalą įvertina teismas, atsižvelgęs į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teis­mas, kiek­vie­nu at­ve­ju spręs­da­mas, ar nukentėjusiajam (nukentėjusiajai) padaryta žala, pri­va­lo at­si­žvelg­ti ne tik į formaliai įstatyme nu­ma­ty­tas są­ly­gas, bet ir į visas bylos ap­lin­ky­bes. Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 20000 litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes jai buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, silpnumas, galvos svaigimas, nesvarumo būsena, ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pažeminimą, po įvykio tapo labai jautri, visada jaučia įtampą ir baimę, ją kankina nemiga, nuolat pasikartojantys prisiminimai apie smurtą ir baimė (26 b.l.). Byloje esančiame Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro rašte nurodyta, kad nukentėjusioji patvirtino jautusi jos civiliniame ieškinyje nurodytas D. K. nusikalstamos veikos pasekmes (94 b.l.).

Iš nuosprendžio matyti, kad priteisdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo apylinkės teismas atsižvelgė į visus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., t. y. į nusikalstamos veikos pasekmes (į tai, kad įvykio metu E. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), į D. K. kaltę (padarytas tyčinis nusikaltimas) ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nusikalstama veika truko neilgai, kūno sužalojimas atskiro kvalifikuoto gydymo nereikalavo) ir nukentėjusiosios civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti sumažino iki 3000 Lt.

Nustatant neturtinės žalos dydį, kolegijos nuomone, be skundžiamame teismo nuosprendyje jau paminėtų faktorių būtina atsižvelgti ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Pirmiausia tai matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje nukentėjusioji patvirtino, kad jų santykiai su D. K. buvo pablogėję jau kurį laiką ir tai buvo ne pirmas smurto prieš ją atvejis (21, 102 b.l.), tačiau dėl ankstesnių smurto atvejų ji į teisėsaugos institucijas nesikreipė ir gyveno kartu su D. K. iki paskutinio, šioje byloje tirto ir nagrinėto atvejo. Truputį stebina faktas, kad po paskutinio smurto atvejo apeliantė iš pradžių išbėgo į laiptinę ir kreipėsi į kaimynę, tačiau netrukus, iš esmės nesulaukusi jokios realios pagalbos, grįžo į tą patį butą, kuriame ir buvo prieš ją panaudotas smurtas. Vėliau, išėjusi iš šio buto kartu su vaiku ir turėdama realią galimybę, ji vis tiek nesikreipė pagalbos į teisėsaugos institucijas, o nuėjo pas savo mamą, kuri ir pranešė apie prieš dukrą panaudotą fizinį smurtą (104 b.l.). Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad netrukus po įvykio apklausta nukentėjusioji parodė, jog įvykio metu jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, kad apie šį įvykį kitoms institucijoms pranešti nereikia ir kad ji nori, jog policijos pareigūnai tik pravestų pokalbį su jos sutuoktiniu ir šis leistų jiems ramiai nutraukti santuoką (14, 17 b.l.), tačiau po įvykio praėjus 5 dienoms ji savo nuomonę pakeitė ir parašė pareiškimą bei reikalavo pradėti ikiteisminį tyrimą (13, 15, 16 b.l.). Būtina pažymėti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji pareiškė ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš jos 20000 litų neturtinei žalai atlyginti, tačiau apeliaciniame skunde šį savo reikalavimą sumažino perpus nenurodydama jokių tokio savo elgesio motyvų (26, 122, 123 b.l.). Pirmiau paminėtas nukentėjusiosios E. K. elgesys, o taip pat kitos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, kad aptariamu nusikaltimu jai buvo padaryta itin didelė neturtinė žala.

Įvertinusi teismo nuosprendžio motyvus dėl apeliantei atlygintinos neturtinės žalos bei aukščiau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas neturtinės žalos dydį nustatė nepažeisdamas nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų reikalavimų, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl keisti nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais taip pat pagrindo nėra.

Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritardamas skundžiamo nuosprendžio motyvams apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus, todėl priimtas procesinis sprendimas atitinka teisės aktų nuostatas ir suformuotą teismų praktiką analogiškose bei panašiose bylose. Savo argumentus pirmosios instancijos teismas aiškiai ir išsamiai išdėstė skundžiamame nuosprendyje. Apylinkės teismas, pripažinęs D. K. kaltu padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, paskyrė jam teisingą bausmę su įpareigojimu ir tinkamai išsprendė kitus bylos klausimus. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, nepaneigia, todėl skundžiamas nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų. Keisti tokį nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Pripažinus, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, priteisti apeliantei išlaidas už advokato pagalbą konsultuojant ir surašant apeliacinį skundą taip pat nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

N UTARĖ:

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. K. apeliacinį skundą atmesti.