- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-04-24
- Bylos Nr.
- AN2-145-382/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00311-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Pažeidėjas
- K. G.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimu K. G. nubaustas už tai, kad 2017 m. lapkričio 20 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 66,21 kilometre, vairuodamas transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią UAB „Š.“, viršijo leistiną 50 kilometrų per valandą greitį ir vairavo transporto priemonę 83 kilometrų per valandą greičiu, įskaitant paklaidą. Tokiais veiksmais K. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 4 dalyje. K. G. paskirta administracinė nuobauda – 120 Eur bauda – ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. skunde bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu su priimtu nutarimu nesutiko. Nurodė, kad administracinio nusižengimo padarymo metu jis minimos transporto priemonės nevairavo, ją vairavo kitas asmuo, tačiau nežino kas. Minėta transporto priemonė buvo perduota pagal panaudos sutartį (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“, o šios įmonės atstovai nenurodė, kas tuo metu vairavo šią transporto priemonę. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai 2019 m. kovo 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir K. G. skundą atmetė. Nutartyje konstatuota, jog ilgas laiko tarpas, kurio metu nebuvo pateikta informacija apie tai, kad galbūt transporto priemonę vairavo kitas asmuo, nelogiškos ir nepatikimos informacijos pateikimo aplinkybės (sutartis įmonėje nefiksuota, nors kaip ūkinė operacija dėl turto perdavimo privalo būti fiksuota) leido teismui administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktą informaciją vertinti kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo K. G. atstovas advokatas T. Leščinskas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną K. G. nutraukti.
Byloje esantys stacionaraus greičio matuoklio duomenys patvirtina, kad 2017 m. lapkričio 20 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 66,21 kilometre, priekaba „Schmitz“, valstybinis Nr. GA060, buvo tempta 83 kilometrų per valandą greičiu, taip viršytas leistinas 50 kilometrų per valandą greitis ir pažeisti KET 127 punkto reikalavimai, tačiau priekabą vilkusi transporto priemonė ir administracinį nusižengimą padariusio asmens atvaizdas neužfiksuoti. Apelianto nuomone, tai, kad UAB „Š.“ (duomenys neskelbtini), nežinodama apie su (duomenys neskelbtini) įmone RAB „D.“ 2017 m. spalio 1 d. sudarytą panaudos sutartį, elektroniniu paštu pranešė, jog transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti už bendrovės transporto priemonių valdymą atsakingas K. G., nepatvirtina, kad minėtą transporto priemonę būtent jis ir vairavo. Apylinkės teismui pateikti duomenys liudija, kad 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutartimi UAB „Š.“ transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perdavusi (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“, kuri ja ir naudojosi. Deja, šios įmonės atstovai nepateikė duomenų apie tai, koks asmuo administracinio nusižengimo padarymo metu šią transporto priemonę vairavo. K. G. (duomenys neskelbtini) yra UAB „Š.“ (duomenys neskelbtini), o pats K. G. yra atsakingas už bendrovės transporto priemonių valdymą, į kurį (duomenys neskelbtini) nesikiša, todėl ji apie sudarytą transporto priemonės panaudos sutartį galėjo asmeniškai nežinoti.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nesurinko duomenų apie tai, kokia tvarka, aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) įmonė RAB „D.“ eksploatavo transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir koks su šia įmone susijęs asmuo ją vairavo administracinio nusižengimo padarymo laiku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesurinko būtinų įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, paviršutiniškai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų asmens kaltumo ar nekaltumo įrodymui reikšmės turinčių duomenų. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, kurios iš esmės sudarytų pagrindą abejoti, kad transporto priemonės panaudos sutartis buvo sudaryta ir minėta transporto priemonė perduota (duomenys neskelbtini) įmonei. Aplinkybė, kad transporto priemonės panaudos sutartis nebuvo fiksuota įmonės registracijos žurnaluose, nepaneigia to, jog transporto priemonę vairavo su (duomenys neskelbtini) įmone RAB „D.“ susijęs nenustatytas asmuo.
Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinį nusižengimą galėjo padaryti K. G., nepakanka išvadoms apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja esminiai prieštaravimai ir neaiškumai, kurie administracinio nusižengimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pašalinti, o tai sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. K. G. kaltė, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, negali būti grindžiama iš esmės tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jos jokie objektyvūs įrodymai nepatvirtina.
Atsiliepimas
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. G. už padarytą administracinį nusižengimą buvo skirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir perkėlęs įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju K. G. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai.
K. G. administracinė nuobauda paskirta už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad byloje esantys duomenys prieštarauja K. G. pozicijai ir yra pakankami konstatuoti jo veikoje esant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, požymius. K. G. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą nėra įrodyta.
KET 127 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Nustatyta, UAB „Š.“ priklausančia transporto priemone buvo pažeista minėta KET taisyklė ir tai patvirtina stacionaraus greičio matuoklio duomenys (b. l. 29–35). K. G. ir jo atstovas teigia, kad šio nusižengimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepadarė, tai padarė kitas asmuo, kurio K. G. nepažįsta, nes transporto priemonę buvo perdavęs (duomenys neskelbtini) įmonei. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutartis, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė (priekaba) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra perduota (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“ (b. l. 5–6). Pateiktos K. G. versijos, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, apygardos teismas nelaiko išskirtinai gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas K. G. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymo, perkėlė įrodinėjimo naštą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. ANK 611 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. To nepadarius, atsakingas asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.
Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, jog pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo kilo pareiga UAB „Š.“ per tris darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos pranešti duomenis apie asmenį, kuris 2017 m. lapkričio 20 d. 12.43 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 66,21 kilometre viršijo nustatytą greitį (b. l. 11). Kadangi UAB „Š.“, kaip asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė K. G., jam tvirtinant, kad automobilį vairavo ne jis, pagal 2018 m. rugsėjo 24 d. pranešimą kilo ta pati pareiga, t. y. per tris darbo dienas pranešti duomenis apie asmenį, kuris Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone (b. l. 10). K. G., tvirtindamas, jog ne jis padarė administracinį nusižengimą, turėjo įvykdyti pareigas, numatytas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje ir ANK 611 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta anksčiau, vykdydamas šias pareigas K. G. pateikė 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutartį, kuria UAB „Š.“ transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perdavusi (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“ (b. l. 5–6). Pateikta sutartis patvirtina transporto priemonės perdavimą kitai įmonei, o vien ta aplinkybė, jog K. G. negali tiksliai nurodyti asmens, susijusio su (duomenys neskelbtini) įmone RAB „D.“, kuris vairavo transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo padarymo metu, savaime neįrodo nei fakto, kad šią transporto priemonę vairavo jis pats, nei to, kad jis neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos. Teisinis reguliavimas negali reikalauti iš asmens to, kas yra neįmanoma, t. y. nagrinėjamu atveju K. G. negali pateikti duomenų, kurių jam neperdavė (duomenys neskelbtini) įmonė RAB „D.“, nes priešingu atveju įrodinėjimo našta, kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, būtų perkeliama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, remiantis vien ta aplinkybe, kad pagal 2018 m. sausio 15 d. pranešimą dėl užfiksuoto Kelių eismo taisyklių pažeidimo UAB „Š.“ ilgą laiką delsė pateikti informaciją, negali būti atsakomybė perkeliama konkrečiam bendrovės darbuotojui, t. y. nagrinėjamu atveju K. G., kuris nėra įmonės direktorius ir apie minimą pranešimą tikėtina nežinojo, įskaitant ir tai, kad šis nebuvo adresuotas konkrečiai jam, o skirtas bendrovei.
Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog K. G. pateikti duomenys buvo pakankami bent jau pabandyti Institucijai nustatyti asmenį, kuris iš tikrųjų administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 611 straipsnio 2 dalis nenumato pareigos pateikti transporto priemonės perdavimą įrodančius dokumentus. Vis dėlto nagrinėjamu atveju, kadangi K. G. pateikė 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutartį, tai minėtų dokumentų pateikimas sudarė objektyvų pagrindą spręsti klausimą dėl to, ar administracinio nusižengimo padarymo metu automobilį tikrai vairavo jis pats. Įrodžius priešingai, t. y. nustačius objektyvias aplinkybes, kad transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), galėjo vairuoti ir tikriausiai vairavo kitas asmuo, negalima konstatuoti, jog būtent K. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog, turėdama duomenis apie 2017 m. spalio 1 d. sudarytą transporto priemonės (priekabos) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį, Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nesurinko duomenų apie tai, kokia tvarka, aplinkybėmis (duomenys neskelbtini) įmonė RAB „D.“ eksploatavo transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir koks su šia įmone susijęs asmuo ją vairavo administracinio nusižengimo padarymo laiku. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesurinko būtinų įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei nustatyti, byloje surinktus duomenis vertino paviršutiniškai, nepašalino iškilusių abejonių.
Išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalintos abejonės ir prieštaravimai tarp surinktų duomenų, neva patvirtinančių K. G. kaltę, patvirtina ir byloje esantys stacionaraus greičio matuoklio duomenys, iš kurių matyti, jog 2017 m. lapkričio 20 d., apie 12.43 val., (duomenys neskelbtini) r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 66,21 kilometre, priekaba „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tempta 83 kilometrų per valandą greičiu, taip viršytas leistinas 50 kilometrų per valandą greitis ir pažeisti KET 127 punkto reikalavimai, tačiau priekabą vilkusi transporto priemonė ir administracinį nusižengimą padariusio asmens atvaizdas neužfiksuoti (b. l. 29–35). Taip pat K. G. kaltumo nepatvirtina ir aplinkybė, jog transporto priemonės panaudos sutartis nebuvo užfiksuota raštu įmonės vidaus dokumentuose, kadangi savaime paties 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutarties, kuria UAB „Š.“ transporto priemonę (priekabą) „Schmitz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perdavusi (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“, buvimo ir teisinės galios tai nepaneigia, be to, bylos medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys, jog UAB „Š.“ nėra sutarčių registravimo žurnalo (b. l. 51). Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog K. G. teiginiai apie pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavusį kitą asmenį nėra deklaratyvūs ir negali būti laikomi tik jo pasirinkta gynybine versija, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, kuria siekiama išvengti gresiančios administracinės atsakomybės.
Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimą galėjo padaryti K. G., t. y. pirminis UAB „Š.“ (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, jog vairuoti galėjo už bendrovės transporto priemonių valdymą atsakingas K. G., nepaneigus fakto, jog transporto priemonė pagal 2017 m. spalio 1 d. panaudos sutartį buvo perduota (duomenys neskelbtini) įmonei RAB „D.“, nepakanka išvadai apie K. G. kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra pagrindas ją panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
tenkinti K. G. atstovo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą:
panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. kovo 12 d. nutartį, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2018 m. lapkričio 30 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną K. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 4 dalį nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.