- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-04
- Bylos Nr.
- ATP-350-397/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00775-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. K. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarties I. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Kauno RAAD Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiasis specialistas V. M. išnagrinėjo 2012 08 29 administracinio teisės pažeidimo protokolą I. K. surašė už tai, kad jis 2012 07 25 pagal medžioklės lapą NR. (duomenys neskelbtini) medžiodamas tykojant MB „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete ties Žaliosios mišku prieš išlipdamas iš bokštelio neišsiėmė šovinio iš ginklo (Nr. VL32508) vambzdžio lizdo, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 70p. reikalavimus, be to jis tamsiuoju paros metu (2012 07 25 23.24val.), vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus, medžiojo tuo laiku draudžiamu būdu - sėlindamas, šovė į lapę, ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.33p. reikalavimus. , I. K. už šiuos pažeidimus buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 5 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda: pagal ATPK 85str. 4 d teisės medžioti atėmimas dvejiems metams, pagal 85 str. 5 d. – 150,00Lt dydžio bauda, galutinė nuobaudą pagal ATPK 33 str. - teisės medžioti atėmimas dvejiem metams su šautuvo dėklo, šautuvo, diržo, optikos, šautuvo spynos konfiskavimu.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartimi I. K. skundas dėl minėto nutarimo netenkintas, motyvuojant tuo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad I. K. ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 5 d. numatytas veikas.
Šalies argumentai
I. K. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013-02-08 nutartį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas nutartyje nenurodė, kokie konkrečiai įrodymai patvirtina jo kaltę. Nutarime ir nutartyje nėra pagrįstas kaltinimas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 70 punkto reikalavimo pažeidimo. Jo kaltė dėl šovinių neišėmimo iš vamzdžio grindžiama A. G. parodymų pagrindu padarytomis prielaidomis, kad jis išlipęs iš bokštelio nebuvo priėjęs prie automobilio ar sustojęs, ir tik iš to buvo padaryta išvada, kad šovinių jis neišėmė. Apeliantas teigia, kad termovizoriumi padarytas vaizdo įrašas juos fiksavo iš toli, be to, užfiksuota buvo ne viskas, todėl teismo padaryta išvada, kad šovinių jis neišėmė, yra šališka ir tai tikrai nėra jo kaltės įrodymas. Teigia, kad jis nepažeidė ir minėtų taisyklių 58.33 punkto, nes jis prie lapės nesėlino, kaip teigiama nutarime ir nutartyje, nes jis į lapę šovė stovėdamas, kai ją pamatė, o kelių žingsnių žengimas dėl pozicijos pasirinkimo negali būti vertinama kaip sėlinimas. Teismas netinkamai aiškino įstatymo normas, nes medžioklės taisyklės leidžia medžioti gyvūnus tamsiu paros metu ir ne tik sergančius, bet visus. Be to, apeliantas pažymi, kad lapė buvo serganti niežais, todėl pagal medžioklės taisyklių 15.3 punktą, kuris numato sergančių gyvūnų medžioklę bet kuriuo metu, jis taisyklių nepažeidė. Teismas nepagrįstai vertino minėtų taisyklių 15.3 punkto sampratą, kad jame nurodoma tik laikas pagal kalendorių, o ne paros laikas, nes sergančius gyvūnus leidžiama medžioti be jokių išimčių visą parą. Apeliantas teigia, kad medžioklė yra specifinė veikla, reikalaujanti specialių žinių, todėl tinkamam aplinkybių įvertinimui reikalinga apklausi specialistą- medžioklės žinovą. Jo nuomone, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nepašalino prieštaravimų, neaiškumų, todėl byla apeliacinėje instancijoje turi būti išnagrinėta žodinio proceso tvarka su įrodymų tyrimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo teismo nutartį palikti nepakeistą ir I. K. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apeliantas pažeidimo padarymo nepripažįsta, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, be kita ko grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, t.y. ne išankstiniu įsitikinimu, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Teismas laiko, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių I. K. kaltę dėl inkriminuotų pažeidimų, todėl rinkti papildomus įrodymus ir atlikti tyrimą nėra objektyvaus teisinio pagrindo.
Apeliantas savo kaltę neigė, nurodydamas, kad medžioklės taisyklių reikalavimų nepažeidė, kad kaltinimai jo atžvilgiu, bylos medžiaga nepasitvirtino, tačiau aukštesnysis teismas su tokiai teiginiais nesutinka, nes iš byloje surinktų duomenų akivaizdžiai matyti, jog I. K. padarė teisės pažeidimus. Apelianto tiek bylos tyrimo metu, tiek apeliaciniame skunde išdėstyta versija vertintina kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti atsakomybės.
Apelianto ir liudytojo V. P. parodymus apie šovinių išėmimą iš šautuvo, prieš išlipant iš bokštelio, taip pat jokių sėlinimo veiksmų neatlikimą, paneigia liudytojo A. G. parodymai. Šis liudytojas parodė, kad medžiotojus stebėjo termovizoriaus pagalba ir matė, kaip bokštelyje buvę vyrai švietė prožektoriumi, paskui išlipo iš bokštelio ir vienas jų nesustodamas ėjo link automobilio, švietė prožektoriumi, ir neužilgo šovė. Šio liudytojo parodymais teismui nebuvo pagrindo netikėti, nes juos patvirtino ir byloje esantis termovizoriaus pagalba padarytas įvykio vietos įrašas, iš kurio matyti, kad vienas iš medžiotojų, kaip vėliau išsiaiškinta - I. K., nulipęs iš bokštelio nebuvo sustojęs, o ėjo, greitesniu ir lėtesniu žingsniu ir neužilgo pasigirdo šūvis, kad neginčijamai patvirtina tą faktą, kad I. K. prieš išlipdamas iš bokštelio, neišėmė iš vamzdžio šovinių, nes prieš šūvį, jis kažkuriuo metu būtų turėję juos įsidėti, tačiau iš vaizdo įraše užfiksuotų jo veiksmų akivaizdu, kad to jis nepadarė.
Liudytojas A. G. teigė nematęs, į ką medžiotojas šovė, tačiau sustabdžius juos jau išvažiuojančius, I. K. patvirtino, kad jis šovė į sergančią lapę. Nors apeliantas nurodė, kad nulipęs iš bokštelio, jis pamatė netoli jo esant tą pačią lapę, pastebėjo, kad ji serganti niežais, ir tuomet šovė į ją, tačiau inspektorius A. G., įvertinęs per termovizorių matytus pažeidėjo veiksmus bei paties I. K. prisipažinimą, jog jis šovė į gyvūną, logiškai ir objektyviai I. K. atliktus veiksmus įvertino kaip medžioklę sėlinant.
Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklių 58.33 punkte numatytas draudimas tamsiuoju paros metu t.y. praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo, medžioti sėlinant, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno. Neginčijamais bylos duomenimis nustatyta, kad I. K. šovė 23.24 val. VU Astronomijos observatorijos pažyma patvirtina, kad Eržvilko seniūnijoje, kur vyko medžioklė, nuo saulės laidos jau buvo praėję beveik 1 valandos, todėl skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad jau buvo prasidėjęs metas, kai draudžiama medžioti.
Skundo argumentas, kad medžioklės LR teritorijoje taisyklės nebuvo pažeistos, nes apeliantas šovė į sergantį gyvūną, yra nepagrįstas, skunde neteisingai aiškinant taisyklių 15.3 punkto turinį. Iš Medžioklės LR teritorijoje taisyklių matyti, kad 15 – ame jų punkte išdėstyti medžioklės terminai ir datos, kada ir kokius gyvūnus pagal metų laiką galima medžioti, o šio punkto 3 dalyje nurodyta, kad sergančius gyvūnus galima medžioti bet kuriuo metu. Tai, kad taisyklių 15.3 punkte nurodyta frazė „bet kuriuo metu“ reiškia kalendorines datas, o ne paros laiką, patvirtina ir taisyklių IX dalies „Su medžiokle susijusi draudžiama veikla“, kurioje nurodytos aplinkybės 58.33 punkte numatyti draudimai, kad draudžiama „tamsiuoju paros metu (praėjus daugiau kaip pusantros valandos po saulės nusileidimo ir likus daugiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo) medžioti sėlinant, varant ir su šunimis, išskyrus atvejus, kai su šunimi ieškoma sužeisto gyvūno“. Jokių išimčių draudimams dėl sergančių gyvūnų medžioklės įstatyme nenumatyta.
Tad, atsižvelgiant į paminėtą ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. K. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 85 str. 4 d. ir 85 str. 5 d., paskirtos nuobaudos atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, jos subendrintos tinkamai, nepažeidžiant įstatymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.