Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

2008-01-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-419-208/2008

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2008-01-24
Bylos Nr.
II-419-208/2008
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
J. K.
ATP byla Nr. 2-419-208-08NUTARIMAS(S)2008 m. sausio mėn. 24 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas D.Vansevičius,

sekretoriaujant E.Kurtinaitytei, dalyvaujant pareiškėjui J. K., nuk. V. B.

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą, pareikštą Vilniaus m. VPK VP EPT dėl nutarimo panaikinimo, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-12-03 nutarimu pareiškėjas nubaustas 100 Lt bauda už nusižengimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d. įvykdymą, t.y. už tai, kad jis 2007-11-29, apie 19.30 val., vairuodamas automobilį Audi 80 v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 172, 173 p. reikalavimus, nes neatsižvelgė į kelio sąlygas ir Lukšio – Žukausko gatvių sankryžoje, Vilniuje, atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio sustabdyti ar kliūties apvažiuoti, atsitrenkė į stovėjusį automobilį Opel Vectra v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą V. B., abu automobilius apgadino.

Šalies argumentai

J. K. skundu prašo nutarimą panaikinti, paaiškindamas, kad nukentėjusysis V. B. neneigia, kad eismo įvykio metu jis išvažiavo į pagrindinį kelią (Lukšio g.) iš šalutinio kelio (Žukausko g.); tiek nukentėjusysis, tiek nutarimą priėmęs pareigūnas neneigia, kad jis turėjo pirmumo teisę, tačiau nukentėjusysis savo pareigos neįvykdė – jo nepraleido. Pareiškėjas papildomai paaiškino, kad nutarime nemotyvuojama, kuo remiantis buvo padaryta išvada, kad nukentėjusiojo sudaryta kliūtis buvo jo iš anksto numatyta (KET 172 p.) ir jis ją galėjo pastebėti (KET 173 p.); priimant nutarimą nebuvo įvertinta jo nurodyta ir nukentėjusiojo nepaneigta aplinkybė, kad priešais jo automobilį ta pačia kryptimi judėjo kita transporto priemonė, užstojusi jam vaizdą; kliūtį jis pastebėjo tik tuomet, kai priešais važiavusi transporto priemonė persirikiavo į antrą eismo juostą, tuomet jis iš karto pradėjo stabdyti, tačiau atstumas jau buvo likęs per mažas, kelio danga slidi, apvažiuoti kliūties neturėjo objektyvios galimybės dėl greta juosta judėjusių transporto priemonių; siekdamas išvengti avarijos, padarė viską, kas buvo įmanoma toje situacijoje. Pareiškėjas pridūrė, kad jis negalėjo ir neprivalėjo numatyti, kad kitos transporto priemonės vairuotojas nesilaikys KET reikalavimų, nepaisys įvažiavo į sankryžą tvarkos ir jo nepraleis.

Liud. V. J. parodė, jog 2007-11-29, apie 19 val. 40 min., ji važiavo keleivio vietoje pareiškėjo vairuojamame automobilyje Audi 80. Transporto priemonė važiavo pagrindinės Lukšio gatvės pirmąja eile, o prieš juos važiavo džipas, kuris užstojo matomumą priekyje. Ties sankryža su šalutine Lukšio gatve, džipas staiga persirikiavo į antrą eismo juostą ir jie pamatė, kad maždaug už 30 m, Žukausko gatvėje, stovi į jų eismo juostą įvažiavęs automobilis Opel, į kurį dėl slidaus kelio ir atsitrenkė.

Nukentėjusysis V. B. pažymėjo, kad įvykio dieną važiavo iš Žukausko g. į Lukšio g., stovėjo apie 3 min., praleidinėjo mašinas, lauke snigo, kelias buvo slidus, atlėkė automobilis Audi 80 ir trenkėsi į jo automobilio kairįjį priekinį sparną.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Tik nustačius, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, jis privalo atsakyti pagal įstatymus (LR ATPK 8 str. 1 d.).

LR ATPK 256 str. 1 d. numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

KET 172 p. įtvirtinta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

KET 173 p. įtvirtinta, jog jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šioje byloje būtina nustatyti, ar pareiškėjas atvažiuodamas galėjo pastebėti iš Žukausko g. išvažiavusį ir sustojusį automobilį ir, ar iš Žukausko g. išvažiavęs automobilis gana ilgą laiką stovėjo.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas prieina išvados, kad byloje esančios eismo įvykio vietos schemos (13 b.l.), ATP protokolo (10 b.l.), vyr. patrulio V. Š. tarnybinio pranešimo (12 b.l.), nukentėjusiojo paaiškinimo nepakanka konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė KET 172, 173 p. reikalavimus ir turi būti nubaustas pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pastebėjęs kliūtį būtų elgęsis neapdairiai ir nesiėmęs visų galimų priemonių kliūties išvengti bei, kad nukentėjusiojo automobilis išvažiavęs į Lukšio g. gana ilgą laiką joje stovėjo.

Lukšio gatvėje vakarais eismas yra intensyvus, todėl daryti staigius manevrus jame pavojinga, ypač esant slidžiam keliui. Pareiškėjui, važiuojant pagrindiniu keliu, net ir elgiantis itin rūpestingai ir apdairiai, nebuvo jokios galimybės numatyti, kad iš šalutinio kelio (Žukausko g.) galėtų būti išvažiavęs automobilis į pagrindinį kelią ir jame stovėti, be to, prieš pareiškėjo automobilį, kaip jis teigia bei tai patvirtina kartu su juo važiavusi V. J., važiavo kitas automobilis, kuriam staiga persirikiavus į kitą eismo juostą, pareiškėjas išvydo kliūtį, todėl pareiškėjas, siekdamas išvengti avaringos situacijos, esant intensyviam eismui ir slidžiam keliui, neturėjo galimybės apvažiuoti kliūties, o KET 173 p. būtent ir įtvirtinta norma, kad pažeidimas fiksuojamas nuo to momento, kai asmeniui nebuvo jokių trukdžių išvengti kliūties (t.y. kai jis galėjo ją pastebėti). Nukentėjusiojo V. B. parodymas, kad jis įvažiavęs į Lukšio g., joje stovėjo 3 min., siekdamas kirsti kelią ir įvažiuoti į „Rimi“ aikštelę, vertintinas kritiškai, kadangi esant intensyviam eismui savo valia įvažiavimas į pagrindinę gatvę iš šalutinės ir sustojimas, negali būti logiškai paaiškinamas.

Esant paminėtoms aplinkybėms, taikant baudžiančiosios teisės šakose visuotinai priimtą principą - visas kilusias abejones vertinti atsakomybėn traukiamo asmens naudai, teismas konstatuoja, kad neabejotinų pareiškėjo kaltės įrodymų įvykdžius nusižengimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d. nesurinkta.

Remiantis išdėstytu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), taigi, J. K. negali būti pripažintas pažeidęs KET 172, 173 p. reikalavimus, taigi, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. negali būti baudžiamas, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1d. 2 p., teismas

nutarė:

skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus m. VPK VP EPT 2007-12-03 nutarimą Nr. E833229, kuriuo J. K. paskirta 100 Lt bauda ir bylą J. K. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimą per 10 d. galima skųsti Vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Donatas Vansevičius