Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-04-15 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-12-659/2019Nutartis · 2018-11-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. II-12-659/2019Nutartis · 2019-04-15Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
II-12-659/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01337-2018-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
V. M.
Advokatai
Vida Šeikienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-659/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01337-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 15 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. M., jo atstovei advokatei Vidai Šeikienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M., gimusio 1978-05-02, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018-10-15 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialistė V. T. 2018-10-15 priėmė nutarimą, kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį, buvo paskirta 70 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis, 2018-08-17 16.35 val. Perkėlos g. 8, Klaipėda, vairuodamas automobilį ir tempdamas priekabą, keitė (persirikiavo) važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, su priekaba kliudė ir apgadino šalia važiavusį sunkvežimį. Tuo V. M. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9,104 punktus.

2018-10-23 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas V. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti jo atžvilgiu priimtą 2018-10-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą, dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nutraukti, nes jis dėl eismo įvykio nekaltas (b. l. 4).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog V. M. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2018-07-19 priimtą nutarimą (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu V. M. skundą palaikė ir paaiškino, kad policijos priimtas nutarimas dėl duomenų kuriuos jie surinko, netikslus. Toje vietoje, kur vyko autoįvykis, juostų nėra, jos prasidėjo toliau ir dėl to sunkvežimio trajektoriją sudėtinga tiksliai nuspręst. Pats įvykis – tai sunkvežimio patį sukimo momentą jis per veidrodėlį matė visai kitokį nei užfiksuota protokole, nes kol sustojo, pasikeitė šiek tiek. Sunkvežimis į dešinę suko, nes prieš jį stovėjo kitas sunkvežimis ir to sunkvežimio vairuotojas turėjo gana daug išlįsti į dešinę pusę, todėl jis autobusiuką pamatė, bet priekabos nepamatė, smūgis nežymus buvo. Dar viena svarbi aplinkybė, kad sunkvežimis pradėjo judėti, kai jis jau buvo pralenkiantis tą sunkvežimį ir tarpas buvo jo stovinčio ir vartų apie 100-150 m. tai jis jau nebegalėjo pakeisti savo judėjimo trajektorijos, nes jau buvo besusilyginantis su tuo sunkvežimiu. To sunkvežimio vairuotojas matė jį, bet tikriausiai priekabos nepamatė ir nebespėjo praleist. Atvykusiems pareigūnams aiškino tą patį. Jie kaip ir sakė, kad dešinės rankos taisyklė turėtų būti ir tas, kuris keičia kryptį, turėtų praleist iš dešinės. Ta schema kur nubrėžta, tai sustojo po susidūrimo už kokių 20 m. gal daugiau. Aplenktas sunkvežimis turėjo sustoti, bet gal ir pajudėjo 1-3 m. Įvykis nebuvo žymus. Sunkvežimio vairuotojas apvažinėjo sunkvežimio kampą. Pareigūnai atvyko gal po valandos. Liudytojas M. L. įvykio negalėjo matyti, nes pats tas patraukimas buvo kai užsidegė šviesoforo žalias signalas. Jis apvažinėjo E. P. iš dešinės.

Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad stovėjo eilėje kaip ir kiti vilkikai. Priekyje pavažiavo vilkikai, jis važiavo paskui kitus, tiesiai. Ten nebuvo juostų nubraižyta. Buvo tik iš dešinės pusės jam laisva vieta, kai V. M. važiuodamas iš dešinės pusės, suko į kairę pusę prieš jį, kitaip tariant „užkišo“. Jis matė, kad jis atvažiuoja, bet jo tos priekabos nebuvo pamatęs. Jei V. M. būtų lenkęs jį iš kairės pusės, kaip ir priklauso daryti, jis būtų jį pilnai pamatęs ir būtų sustabdęs vilkiką. Jis tik pajuto, kad kažkur atsitrenkė ir sustojo. Pasirodo, jis kliudė važiuojantį V. M.. Jam priekyje jokios kliūties nebuvo, nes jau visi vilkikai buvo pasitraukę ir atstumas buvo laisvas kokių dviejų vilkikų ilgio, todėl V. M. galėjo laisvai manevruoti. Iš kart kaltės nei V. M., nei jis nepripažino. Jis važiavo pagal vilkikų eilę, jokių manevrų neatliko, o V. M. jam tiesiogiai „užkišo“ ir kai visi sustojo, tai matėsi dar likęs V. M. mikroautobuso su priekaba sukimo kampas, dar net nebuvo išsitiesinęs. Kadangi jis greit nevažiavo, tai iš kart per stabdžius ir kirto. Nuo susidūrimo net metro nepavažiavo. Jis tik išgirdo iš kart sustabdė vilkiką. Schemą pareigūnai nubraižė praktiškai susidūrimo vietoje. Tik po susidūrimo V. M. į priekį šiek tiek pavažiavo gal 1-1,5 m. Jis buvo sustojęs, nes buvo eilė ir buvo nuėjęs susitvarkyti dokumentus, sugrįžęs laukė kol pajudės eilė. Jis atvažiuojančio V. M. iš galo nematė, pamatė jį jau kai šis užlindo jam priešais. Važiavo šiek tiek pasukęs vairą dešiniau, nes kelias taip ėjo, toks pasukimas reikšmės susidūrimui neturėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas, policijos pareigūnas D. J. nurodė, kad jis nežinojo, kad šis nubaustas asmuo yra. Jam situacija buvo neaiški, jis negalėjo pats sprendimo priimti, tik viską fiksavo ir perdavė medžiagą. Situacija jam buvo neaiški, nes abu vairuotojai ginčijo savo kaltę. Įvykio vietoje autobusiukas su priekaba priekyje buvo, o iš galo vilkikas su nežymiais apgadinimais. Schemoje tarpas tarp jų buvo nurodytas apie 12 metrų, taip ir buvo. Jie jau buvo sustoję po susidūrimo. Toje vietoje nubraižytų juostų nepamena ar buvo. Pagal schemą, vilkiko ratų padėties neatsimena, reikia žiūrėti nuotraukas. Jie abu keitė važiavimo kryptį, t.y. vienas teigė, kad jis tiesiai važiavo, kitas teigė, kad jis tiesiai važiavo. Jis tuo metu objektyviai nustatyti, kuris vairuotojas keitė važiavimo kryptį, negalėjo.

Teismo posėdžio metu liudytoja, policijos pareigūnė R. E. nurodė, kad gavo iškvietimą, kad yra eismo įvykis, vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykę į įvykį, matė vilkiką vienoje juostoje stovinį ir kažkiek šonu prieš vilkiką kitą automobilį. Abi transporto priemonės toje pačioje juostoje buvo. Jei yra prašo remtis tarnybiniu pranešimu, nes nenori suklaidinti. Kai susiduria automobiliai yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Kai vairuotojai nesusitaria, tada jie rašo tarnybinius pranešimus, braižo schemas, ima paaiškinimus ir perduoda medžiagą Kelių policijos tarnybai, nes jie neformina eismo įvykio registrų. Jie atlieka daugiau techninius veiksmus – surenka pirminę medžiagą. Šiuo atveju lengvojo automobilio vairuotojas teigė, kad vilkikas keitė kryptį ir su žmogumi jie nesiginčija, o renka medžiagą. Vilkiko ratų padėties neatsimena, turėtų būti užfiksuota nuotraukose. Toje vietoje yra kelio linkis į dešinę ir toje vietoje iki kur sustojo autobusiuko vairuojas, nėra kelio žymėjimo, bet ta juosta iš kurios atvažiavo lengvasis automobilis, ji yra nuvažiavimui į dešinę. Lengvasis automobilis iš pirmos juostos, suko į kairę ir užlindo prieš vilkiką. Nes ir liudytojas matė kaip vilkikas stovėjo, o lengvojo automobilio nebuvo. Pirmą juostą turi omeny dešinę pusę. Kad lengvasis automobilis atvažiavo iš pirmos justos nusprendė pagal tai, kad visur vilkikai stovėjo, iš kairės pusės buvo užimtas kelias. Jis niekaip nebūtų įlindęs iš kairės, nes visur buvo užimta.

Liudytojas M. L. nurodė, kad situacija buvo tokia, kad su E. P. dirba vienoje įmonėje, jie geri pažįstami. Kartu su vilkikais grįžinėjo pasikeisti konteinerius į uostą ir tokia situacija gavosi, kad piko laikas – kamščiai susidaro. Toje vietoje yra trys eismo juostos, trys vartai ir viena juosta dešinėje, iš kurios gali įsukti tik į konteinerių terminalo aikštelę, kur yra administracija, ir toliau jau juostos subraižytos, stovi ir laukia vilkikai. Jis stovėjo antroje juostoje, kolega - pirmoje, ir kai gavo dokumentus, tas mašinų srautas neintensyviai pajudėjo ir susidarė tarpas tarp vilkikų. Jis viską matė per veidrodėlį, kai tas, kuris sukėlė eismo įvykį, iš dešinės „užkišo“ E. P. vilkikui. Ten visi seni vairuotojai ir visi žino, kad eiles reikia atstovėti, atlaukti. Buvo staigus momentas ir draugas sakė, kad jis net nespėjo pamatyti atvažiuojančio iš dešinės automobilio. Kai jis išlipo iš automobilio tas įvykio sukėlėjas iš kart ginčijosi, todėl jis E. P. patarė kviesti policiją. Išbraižytų juostų atstumas yra labai trumpas, esmė ta pati, nes ta pirma juosta ji kaip ir neegzistuoja – ji paliekama, kad lengvosios mašinos galėtų įvažiuot ir išvažiuot, nes labai didelės spūstys būna. Toje vietoje, kur įvyko eismo įvykis, išbraižytų eismo juostų nėra. Tarp jo ir E. P. buvo dar vienas vilkikas, bet jis pajudėjo į priekį ir atsirado tarpas. Draugo vilkiką matė, nes vilkikų platūs veidrodėliai yra. Kaltininko priemonę jis pamatė kai jau užlindo. Atsitrenkė į kolegos vilkiko priekinį dešinįjį kampą. Autobusiuko priekabos E. P. nebepamatė, nes ji aklojoje zonoje buvo. E. P. buvo pradėjęs judėti, kai jam „užkišo“ autobusiukas. Jokio manevro E. P. nedarė. Eilės jau automatiškai formuojasi, ten net nereikia juostų. Iš savo juostos ar E. P. buvo išvažiavęs, jis nematė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 567 straipsnis). Bylos nutraukimas turi būti grindžiamas ANK 591 straipsnyje numatytais pagrindais, kuomet yra nustatomos aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo bylos teiseną negalima.

ANK 417 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė asmenims už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą ar kitą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalis be kita ko numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Kelių eismo taisyklių (redakcija, galiojanti 2018-07-01 iki 2018-10-19) 9 punkte įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šių taisyklių 104 punktas numato, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Byloje nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir tvirtina, kad dėl pažeidimo padarymo kaltas vilkiko vairuotojas. Iš E. P. paaiškinimų matyti, kad jo vairuojamas vilkikas stovėjo eilėje kaip ir kiti vilkikai. Prieš jį esantiems vilkikams pajudėjus į priekį, pradėjo judėti ir jis, kai staiga prieš jį iš dešinės pusės užlindo autobusiukas su priekaba. Kadangi autobusiuką pamatė paskutinę akimirką, nebespėjo pamatyti prie autobusiuko pritvirtintos priekabos ir nespėjo sustabdyti vilkiko. Tiek E. P., tiek liudytojo M. L. teigimu, kraštinė (dešinė) eismo juosta visada būna laisva, kad ja galėtų važiuoti į dešinę pusę nusukantys tarnybiniai konteinerių terminalo darbuotojų automobiliai. Kaip matyti iš V. M. paaiškinimų, jis neneigia, kad važiavo kraštine (dešine) eismo juosta ir iš jos rikiavosi į antrąją eismo juostą, ir nors sunkvežimio vairuotojas matė jį, bet tikriausiai priekabos nepamatė ir nebespėjo praleist. Teismas, analizuodamas pareiškėjo paaiškinimus pastebi, kad skirtingai nei E. P. bei M. L., V. M. aiškindamas su įvykiu susijusias aplinkybes nėra nuoseklus. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė vienas aplinkybes, t.y. kad kelias, turėjęs dvi eismo juostas, išsiskyrė į tris, jis, kaip ir vilkiko vairuotojas, rinkosi viduriniąją ir dėl to įvyko eismo įvykis (b. l. 12). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu V. M. nurodė, kad vilkiko vairuotojas suko į dešinę, nes prieš jį stovėjo kitas vilkikas dėl ko E. P. turėjo gana daug išlįsti į dešinę pusę. Esant tokiems neišsamiems ir bylos medžiagos neatitinkantiems paaiškinimams, teismas V. M. nurodytas aplinkybes vertina kritiškai. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų E. P. bei M. L. nurodytomis aplinkybėmis, nes jos iš esmės atitinka byloje surinktus duomenis bei liudytojos R. E. paaiškinimus , kad V. M. atvažiavęs iš dešinės eismo juostos užlindo prieš E. P. vilkiką, buvo staigus momentas, todėl E. P. nebespėjo sustabdyti. Tiek iš fotonuotraukų, tiek įvykio vietos schemos matyti, kad vilkikai eilėmis išsirikiavę į dvi eismo juostas, kraštinė (dešinė) yra laisva eismo juosta, kas patvirtina E. P. bei M. L. paaiškinimus, jog kraštinė juosta palikta lengviesiems automobiliams pravažiuoti. Pasak liudytojos R. E., kad lengvasis automobilis atvažiavo iš pirmos justos nusprendė pagal tai, kad visur vilkikai stovėjo, iš kairės pusės buvo užimtas kelias ir V. M. niekaip nebūtų įlindęs iš kairės. Aptarti liudytojų paaiškinimai, fotonuotraukos bei įvykio vietos schemos, rodo aiškų šio pažeidimo vaizdą – V. M., nenorėdamas laukti vilkikų eilėje, pasirinko dešinę (kraštinę) juostą, skirtą nusukantiems į dešinę ir pamatęs laisvą tarpą, staigiai keitė važiavimo kryptį (rikiavosi) užkišdamas transporto priemonę pradėjusiam judėti vilkiko vairuotojui. V. M. teiginiai, jog E. P. buvo susukęs vilkiko ratus ir išlindęs šiek tiek į dešinę, atmestini kaip nepagrįsti bylos medžiaga. Pažymėtina, kad E. P. buvo šiek susukęs vairą į dešinę pusę, atitinka fotonuotraukose užfiksuotą kelio vingį, tačiau tokiais veiksmais liudytojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių, ir todėl E. P. veiksmai nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu. Būtent V. M. veiksmai - persirikiuodamas nepraleido (nedavė) kelio pradėjusiai judėti transporto priemonei, važiuojančiai gretima eismo juosta ta pačia kryptimi - lėmė eismo įvykio kylimą.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. M. ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus, ir pagrinde visos nuobaudos paskirtos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą; saugos diržų neprisisegimą; lenkiant, horizontalaus kelio ženklinimo siauros ištisinės linijos kirtimą ir pan.) kas rodo, jog V. M. nėra atidus ir atsargus vairuotojas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog V. M. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018-10-15 nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o V. M. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio 2018-10-15 nutarimą Nr. 30-ANR_N-14382-2018 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė