Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2018-11-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-3216-1033/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-11-14
Bylos Nr.
A5.-3216-1033/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02426-2018-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rolandas Bužinskas
Pažeidėjas
Z. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-3216-1033/2018Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02426-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 6.1; 21.9.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Z. M.,jos atstovei advokatei J. R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios UAB (duomenys neskelbtini), gyvenančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Z. M., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) laikina vadove ir atsakinga už darbuotojų įdarbinimą, 2018 m. spalio 9 d. 09.40 val. leido A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)) dirbti valymo darbus objekte - parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasirašytinai nesupažindinusi darbuotojo su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, ir nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. I. įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2, 4 dalių reikalavimus, bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje Z. M. savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, jog kai įsidarbino, jai reikėjo suorganizuoti darbuotojus, buvo įsipareigojimai pagal sutartį, nuolatinis darbuotojų trūkumas. Bandė ieškoti darbuotojų, bet negalėjo surasti, tik asocialūs ateidavo į valytojo pareigas. Kai užėjo žmogus (A. I.) ir sutiko dirbti ji pasiūlė pabandyti, neturėjo vadovavimo patirties, todėl per skubėjimą nespėjo įdarbinti. Pradžioje turėjo žmogus išmokti dirbti su mašina, bet atėjo FNTT darbuotojai ir tas asmuo (A. I.) po patikrinimo pabėgo, telefoną išsijungė, taip ir neatsirado, nors jo ieškojo. Pati bendravo su A. I., jis toks vienintelis buvo, kiti darbuotojai buvo įdarbinti. Įmonėje dirba virš 150 darbuotojų, objekte buvo 6 darbuotojai, kurie dirba slenkančiu grafiku. Anksčiau jai neteko vadovauti, sutiko laikinai dirbti šiose pareigose, nes reikėjo pinigų. Įmonės direktorius yra Ukrainos pilietis, kurio asmeniškai nepažįsta. Įsidarbino įmonėje per pažįstamus. Jos pagrindinė darbovietė yra UAB (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2018 m. spalio 2 d. antraeilėse pareigose. Pasistengs, kad daugiau tai nepasikartotų, nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvoto poelgio, padarė rūpesčių visiems.

Teismo posėdyje atstovė advokatė J. R. P. prašė skirti švelnesnę nuobaudą, nei numato įstatymas, nes Z. M. savo kaltę pripažįsta, gailisi, dėl nežinojimo taip atsitiko, nes tik nuo spalio 1 d. pradėjo dirbti, neturėjo tikslo padaryti nusižengimą. Nuo pat pradžių bendradarbiavo išaiškinant šį pažeidimą. Pilietis, kuris atėjo įsidarbinti, dirbo tik kelias dienas. Dėl vadovavimo patirties trūkumo pilietis nebuvo laiku įformintas, buvo įdarbintas tik pasimokyti dirbti su technika, tačiau atvykus pareigūnams, pilietis pabėgo, jo nepavyko surasti, neįmanoma su juo susisiekti. Z. M. norėtų tą asmenį įdarbinti, tačiau jis nekelia telefono, nepavyko jo rasti. Z. M. dirba antraeilėse pareigose, augina mažametį vaiką, atlyginimas nedidelis – apie 600 eurų, todėl nuobaudos paskyrimas apsunkintų jos finansinę padėtį.

Z. M. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 73), 2018-10-09 patikrinimo aktas Nr. 04/10.0-10619-A (b. l. 5-7), 2018-10-10 vyresniojo tyrėjo D. T. tarnybinis pranešimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo (b. l. 14-15), S. R. ir V. R. paaiškinimai (b. l. 16-19), UAB (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys, apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas UAB (duomenys neskelbtini) pateiktas vaizdo įrašas su A. I. įėjimo kortelių duomenimis, fotolentelė (b. l. 36-41), 2018 m. gegužės 21 d. sutartis Nr. GIL180521, sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl valymo paslaugų pirkimo ir jos priedai (b. l. 48-56), „Sodra“ duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojus (b. l. 59-60, 63-64), UAB (duomenys neskelbtini) duomenys iš juridinių asmenų registro (b. l. 61-62), 2018 m. rugsėjo 28 d. darbo sutartis Nr. 2018/01 ir UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 1 d. įsakymas dėl Z. M. paskyrimo laikinai nuo 2018-10-02 iki 2018-10-31 eiti direktoriaus pareigas (b. l. 66-68), Z. M. paaiškinimas ir asmens tapatybės kortelės kopija (b. l. 69-72), CD laikmena su UAB (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu apie A. I. darbą (b. l. 78), UAB (duomenys neskelbtini) pažyma apie Z. M. darbo užmokestį (b. l. 87), Z. M. vaiko gimimo liudijimo kopija (b. l. 88), taip pat Z. M. paaiškinimai teisme.

Motyvuojamoji dalis

DK 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Šio straipsnio 2 dalis numato, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais.

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Įvertinęs pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis įrodyta, jog A. I. atliko darbo funkcijas UAB (duomenys neskelbtini), kai apie jo įdarbinimą darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nebuvo pranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, todėl Z. M. kaip UAB (duomenys neskelbtini) laikinos direktorės (laikotarpiu nuo 2018-10-02 iki 2018-10-31) veiksmai (neveikimas) teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Z. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į asmens nelegaliai dirbtą laikotarpį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (dirba, augina mažametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), gaunamos darbo pajamos nėra didelės, yra neteista, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nebausta administracine tvarka), tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, į tai, kad susitardama su darbuotoju dėl įdarbinimo neturėjo vadovavimo patirties, laikinai ėjo direktoriaus pareigas, daugiau nelegalių darbuotojų įmonėje nebuvo rasta. Iš bylos duomenų matyti, kad iš karto po patikrinimo ji ėmėsi priemonių dėl darbuotojo įdarbinimo, tačiau su A. I. nepavyko susisiekti, darbe jis taip pat nepasirodė, todėl nebuvo galimybės tinkamai jį įdarbinti ir informuoti VDSFV apie darbuotojo įdarbinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad Z. M. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis gali būti skiriama mažesnė, nei įstatymo sankcijoje numatytas baudos minimumas. Šiuo atveju teismas remiasi teismų suformuota praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ANK 34 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais, pagal kuriuos teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. ATP-794-256/2015, Nr. ATP-585-843/2016).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus Z. M. už padarytą nusižengimą mažesnę baudą nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

Z. M. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 18093054379. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Rolandas Bužinskas