Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Gintaro Čekanausko,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro prašymą atsakovei Alytaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims P. V. , P. S. ir Valstybės įmonės Registrų centro Alytaus filialui dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo P. V. nurodo, kad 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutartimi jam buvo perleista ½ dalis gyvenamojo namo ir ½ dalis ūkinio pastato, esančių Druskininkų sav., Leipalingio sen., Didžiasalio k. Teigė, kad nuosavybės teisės į žemę, patenkančią į namų valdą, kurioje jam nuosavybės teise priklauso dalis pastatų, esančią, P. S. atkurtos nepagrįstai, apribojant jo teisę privatizuoti priklausančią namų valdos žemės sklypo dalį. Pagal abiems bendraturčiams nuosavybėn tenkančias pastatų dalis jam priklausytų ne 0,1891 ha žemės, kaip nurodo prokuroras, bet 0,33 ha žemės sklypo dalis, todėl prašo skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl pareiškėjo ginamo intereso pripažinimo viešuoju ir termino kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą.

Nei Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymas, apibrėžiantis apskrities viršininko kompetenciją, nei Tipiniai apskrities viršininko administracijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 401, nenumato, kad apskrities viršininkas ar apskrities viršininko administracija, kuri formuojama apskrities viršininko funkcijoms įgyvendinti, gali kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. Tačiau, Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad apskrities viršininkas atlieka ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose numatytus įgaliojimus. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas numato, kad teisę apskųsti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi piliečiai. Šis įstatymas nenumato nei valstybės, nei savivaldybės institucijų teisės skųsti tokius sprendimus. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, sprendimus dėl žemės įsigijimo (nuosavybės teisių į žemę atkūrimas yra vienas iš žemės įsigijimo nuosavybėn būdų žemės reformos metu) gali apskųsti teismui asmenys. Šis įstatymas taip pat tiesiogiai nenumato, kad valstybės ar savivaldybės institucijos, gindamos kitų asmenų teises bei viešuosius interesus, gali kreiptis į teismą dėl tokių sprendimų panaikinimo. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos 18 straipsnio 3 dalį, jeigu institucijos, atliekančios žemės reformos kontrolę, nustato, jog sprendimai dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo ar žemės įsigijimo priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką ir jei dėl to neiškyla ginčų, sprendimą patikslina apskrities viršininkas, o jei kyla ginčų, sprendimą priėmusios ar žemės reformą kontroliuojančios institucijos privalo inicijuoti priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Pagal minėtą nuostatą, nustačius, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, ir esant ginčui, apskrities viršininko administracija, kaip institucija, priėmusi tokį sprendimą, privalėtų inicijuoti šio sprendimo panaikinimą teismine tvarka. Nagrinėjamu atveju tretysis suinteresuotas asmuo P. S. nesutiko, kad Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimas Nr.59-4581 būtų keičiamas administracine tvarka ( b.l. 25). Todėl atsakovė pagrįstai inicijavo priimto sprendimo panaikinimą teismine tvarka, pateikdama prašymą prokurorui dėl viešojo intereso gynimo (b.l. 11).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis nustato, jog įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Ši prokuroro teisė yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjas nustatė, jog prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146 – 335/2008, 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Todėl termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau. Tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir prasideda termino kreiptis į teismą eigos pradžia.

Alytaus apskrities viršininko administracijos prašymas ginti viešąjį interesą Druskininkų miesto apylinkės prokuratūroje buvo gautas 2008 m. kovo 31 d. (b.l. 11). Tokio rašto gavimas vertintinas tik kaip pagrindas prokurorui pradėti tyrimą, ar atitinkami administraciniai aktai yra susiję su viešuoju interesu ir ar šis interesas nėra pažeistas. Spręsdama dėl galimybės kreiptis į teismą, kad būtų panaikinti neteisėti administraciniai aktai, prokuratūra privalėjo surinkti ir įvertinti papildomus duomenis, patvirtinančius ir pagrindžiančius Alytaus apskrities viršininko pateiktą informaciją. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas rinko informaciją, reikalingą viešojo intereso pažeidimui nustatyti, ir atliko tyrimą (2008 m. balandžio 4, 14, 30 dienomis pateikė atitinkamus užklausimus, 2008 m. gegužės 7 d. iš apskrities administracijos gavo papildomus duomenis (b.l. 90-93), 2008 m. balandžio 8- 9 d. apklausė suinteresuotus asmenis (b.l. 59-60, 66-67).

Į Kauno apygardos administracinį teismą prokuroras kreipėsi 2008 m. gegužės 7 d. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad nuo 2008 m. kovo 31 d. iki 2008 m. gegužės 7 d. buvo atliekamas tyrimas, ar skundžiami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą. Kreipimuisi į teismą reikalingi duomenys, ginant viešąjį interesą, buvo surinkti per protingą terminą. Todėl konstatuotina, kad prašymas teismui paduotas nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Dėl Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. 59-4581 ir 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 1.22 punkto teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamais Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 59-4581 P. S. atkurtos nuosavybės teisės į 19,85 ha žemės, grąžinant natūra 13,70 ha žemės ir 6,15 ha miško sklypus, esančius Didžiasalio kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. To paties administravimo subjekto 1996 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ (šio įsakymo 1.22 punktu), grąžintas nuosavybėn 19,85 ha žemės sklypas suteiktas privačiam ūkiui steigti (b.l. 22-23). Žemę, į kurią P. S. atkurtos nuosavybės teisės, sudaro trys atskiri ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, tai yra 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini)), 11,0500 ha žemės ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini) , kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini)) ir 6,1500 ha miško ūkio paskirties sklypas (unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini)) b.l. 26-30)).

Nagrinėjamos bylos ginčo pagrindas ir dalykas (prašoma panaikinti grąžinta nuosavybėn 0,1891 ha žemės sklypo dalis) apima 0,66 ha dydžio namų valdos žemės sklypą, esantį 2,6500 ha žemės ūkio paskirties sklype, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini),(b.l. 26, 31-33, 61-62, 93-94).

Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojęs Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą tvarkos ir sąlygų įstatymas (toliau – Įstatymo) nustatė taisyklę, kad žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje yra valstybės išperkami (Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas (redakcija, galiojusi ginčijamų aktų priėmimo metu) privačia namų valda (sodyba) buvo laikoma statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais užimta žemė, kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės sklypas, kurį galėjo įstatymo nustatyta tvarka įgyti šios namų valdos savininkas (savininkai).

Aptartų teisės normų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad tretieji suinteresuoti asmenys P. V. ir P. S. , būdami namų valdos, esančios Didžiasalio k., Leipalingio sen., Druskininkų sav., statinių – gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, bendraturčiais, turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įgyti šį žemės sklypą nuosavybėn. Atkūrus nuosavybės teises į namų valdą vienam P. S. , buvo pažeistos kito bedraturčio - P. V. teisės ir įstatymu saugomas interesas, todėl prokuroro motyvai dėl ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo laikytini pagrįstais.

P. S. atstovės argumentą, jog nesant P. V. prašymui dėl namų valdos suformavimo - negalima laikyti, kad pagal Įstatymą tokia žemė priskirtina valstybės išperkamai, kaip ir argumentą, kad P. V. neįregistravus nustatyta tvarka 1973 m. gruodžio 18 d. dovanojimo sutarties, toks sandoris turėtų būti laikomas negaliojančiu su visomis iš to atsirandančiomis pasekmėmis, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais, kadangi paminėta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata yra imperatyvaus pobūdžio ir negali būti aiškinama plečiamai, be to, ir pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą P. V. turi teisę įgyti nuosavybėn atitinkamą namų valdos žemės sklypo dalį (Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 4, 6 punktai). Pažymėtina, kad dovanojimo sutarties neįregistravimas nustatyta tvarka savaime asmens nuosavybės teisių į daiktą nepanaikina, o tik apsunkina disponavimą tokiu turtu (CK 1.94 straipsnis, 4.93 straipsnis).

Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo reikalavimas panaikinti administracinius aktus tam tikroje jų dalyje iš esmės yra pagrįstas, tačiau atsižvelgiant į nagrinėjamo ginčo pagrindą (P. S. nuosavybėn grąžintą tik tą žemės dalį, kuri užimta namų valda), į pateiktus duomenis apie naujų statinių statybą namų valdos žemės sklype (b.l. 148-166) ir į tai, kad reikalavimas panaikinti administracinius aktus grindžiamas duomenimis, kurių paskaičiavimas atliktas remiantis negaliojančiu teisės aktu (b.l. 121-122), prokuroro reikalavimas tenkintinas iš dalies ir administraciniai aktai naikinti toje jų dalyje, kiek tai liečia 0,66 ha namų valdos žemės sklypą, patenkantį į 2,6500 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklypą, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini),(ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Dėl reikalavimo panaikinti iš dalies žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio Druskininkų sav., Leipalingio sen., Didžiasalio kaime, teisinę registraciją P. S. vardu.

Pareiškėjo prašoma panaikinti turto teisinė registracija nesudaro nagrinėjamos bylos savarankiško ginčo dalyko ir šis reikalavimas yra išvestinis. Teismui panaikinus administracinius aktus (arba jų dalį), kurie buvo pagrindas nekilnojamojo turto įregistravimui nekilnojamojo turto registre, įstatymas numato tokios registracijos panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktas). Todėl prašymas šioje reikalavimo dalyje atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies.

Panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. 59-4581, kuriuo P. S. Didžiasalio kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav. atkurtos nuosavybės teisės į 2,65 ha žemės (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr.148¹), dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo.

Panaikinti iš dalies Alytaus apskrities valdytojo administracijos 1996 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 309 „Dėl žemės (miško) suteikimo naudotis asmenims Lazdijų rajone“ 1.22 punktą, kuriuo P. S. suteikta naudotis natūra 19,85 ha ploto sklypai, esantys Leipalingio sen., Didžiasalio kaime, dalyje dėl 0,66 ha namų valdos žemės sklypo, patenkančio į 2,65 ha žemės plotą, (kadastro Nr. (Duomenys neskelbtini), žemės sklypo Nr.148¹), esančio Didžiasalio kaime, Leipalingio sen., Druskininkų sav., suteikimo.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.