Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr.1A-279-290/2011

2011 m. balandžio 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui šukiui, nuteistajam R. B., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., 4 d., 65 str. 2 d., paskirtąsias bausmes subendrinus tarpusavyje bei su 2010-07-02 Kauno m. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 4 MGL dydžio 500 (penkių šimtų) litų bauda.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. Ž., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 26 d. apie 18.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su A. Ž., atvyko pas nukentėjusįjį V. R. į butą, esantį Kaune, (duomenys neskelbtini) , kur panaudodami fizinį smurtą - A. Ž. atsineštu mediniu pagaliu vieną kartą sudavus nukentėjusiajam V. R. per galvą, padarant jam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, kaktos kairėje, muštinę žaizdą kairio antakio srityje, kas sukėlė V. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, iš nukentėjusiojo bliuzono išorinės kišenės pagrobė 20 litų, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1650“ su SIM kortele bendros 70 Lt. vertės, iš spintelės stalčiaus pagrobė 8 vnt. cigarečių pakelių „Fest“ po 4 Lt., bendros 32 Lt. vertės, viso padarydami nukentėjusiajam V. R. 122 Lt. turtinę žalą.

Be to, R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad 2010 m. gegužės 26 d., apie 18.45 val., Kaune, prie M.Gimbutienės g. 10-o namo, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Ž., iš nepilnamečio A. R., gim. 1995-05-25, atvirai pagrobė svetimą, V. R. priklausantį turtą - mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia N76“ su SIM kortele bendros 250 Lt. vertės, padarydami V. R. 250 Lt. turtinę žalą.

Dėl to, kokius veiksmus jis atliko, savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi, tačiau mano, jog negalėjo būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes šiuos nusikaltimus padarė A. Ž., o jis nukentėjusiųjų nemušė, turto negrobė, priešingai - bandė nuo nusikaltimo sulaikyti A. Ž.. Nesutinka su teismo argumentais, kad jis veikė su A. Ž. bendrininkų grupėje. Jis neturėjo tikslo kartu su A. Ž. apiplėšti V. R. ir A. R., tam nesiruošė, o kaip tik tam prieštaravo. Jis su liudytoju E. G. laukė koridoriuje, ir nematė konflikto tarp A. Ž. ir V. R.. Teismas nepagrįstai nepatikėjo apelianto parodymais ir jo veiksmus vertino kaip bendrininkavimą. Jokio smurto, nei psichologinio, nei fizinio nukentėjusiųjų atžvilgiu nevartojo. Iš A. R. telefono nepagrobė, nematė, kaip ir kada A. Ž. ištraukė telefoną iš nukentėjusiojo, kad jį neteisėtai užvaldė A. Ž., sužinojo tik važiuojant automobiliu, todėl teismo teiginiai, jog jis veikė bendrai su A. Ž. ir turėjo tyčią nukreiptą į nukentėjusįjį, yra nieko nepagristi. Apelianto nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, nesigilino į jo parodymus, vertino tik nukentėjusiųjų parodymus, nebuvo apklausti visi matę įvykį liudytojai. Esant abejonėms dėl jo dalyvavimo nusikaltimuose, apelianto teigimu, jis turėjo būti išteisintas.

Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, teismui nekyla jokių abejonių, kad R. B. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, kad jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 2 d. ir 180 str. 1 d.

Nors apeliantas savo kaltės nepripažino, tačiau ją pilnai įrodo byloje surinkta ir ištirta medžiaga. R. B. kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų veikų pilnai ir neginčijamai patvirtino nuoseklūs ir išsamūs nukentėjusiųjų parodymai.

Iš nukentėjusiojo V. R. parodymų matyti, kad jam grįžtant namo, prie savo buto jis pamatė tris jaunuolius, iš kurių du – A. Ž. ir R. B. įsiveržė į jo butą ir jį apiplėšė. Kaltinamasis A. Ž. priekaištavo jam dėl netinkamo elgesio su teta, tačiau iš abiejų vaikinų elgesio buvo matyti, kad jie turi kitą tikslą - tik įsiveržęs į butą, A. Ž. sugriebė nukentėjusįjį, pasodino ant sofos ir pareikalavo atiduoti mobilų telefoną, išsitraukė lazdą, R. B. reikalavo pinigų, A. Ž. trenkė jam su lazda per galvą, tuo metu R. B. taip pat buvo kambaryje, abu kaltinamieji kažko ieškojo, A. Ž. kraustė stalčius, o R. B. – sekciją, A. Ž. iš bliuzono paėmė 20 litų, iš spintelės 8 pakelius cigarečių, R. B. reikalavo 200 litų. Pasiėmę nukentėjusiojo mobilųjį telefoną, 8 pakelius cigarečių ir 20 litų jie išėjo. Nukentėjusysis patvirtino, kad trečiasis vaikinas į butą užėjęs nebuvo. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo V. R. parodymais, nes jis nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai dėstė tas pačias aplinkybes, iki įvykio kaltinamojo nepažinojo, apkalbėti jį nebuvo jokio pagrindo, be to, nukentėjusysis lygiai taip pat apkaltinti plėšimu galėjo ir kartu su kaltinamaisiais buvusį E. G., tačiau objektyviai parodė, kad šis visą laiką buvo laiptinėje.

Nukentėjusysis A. R. parodė, kad prie jo ir draugo sustojo automobilis, iš kurio išlipo abu kaltinamieji: R. B. ir A. Ž.. A. Ž. pagriebus jo draugą, R. B. pasakė, kad ne tas, tuomet A. Ž. griebė jį ir įstūmė į automobilį, kuriame pareikalavo atiduoti ką turi, nukentėjusiajam ištraukus iš kišenės mobilųjį telefoną, A. Ž. paėmė jį iš A. R., jį patį išstūmė iš automobilio ir nuvažiavo.

Pats apeliantas, nors ir neigia dalyvavęs darant jam inkriminuotus nusikaltimus bei tvirtina bandęs sulaikyti A. Ž. nuo daromų nusikaltimų, tačiau neneigė, jog važiavo kartu su A. Ž. pas nukentėjusįjį V. R., matė, kaip A. Ž. iš automobilio pasiėmė lazdą ir nešėsi ją į nukentėjusiojo namus, kaip paėmė iš V. R. namų jo telefoną, pinigus bei cigaretes ir šiuos pagrobtus daiktus jie kartu realizavo bei naudojosi jais. A. Ž. taip pat patvirtino, kad plėšimo metu R. B. buvo nukentėjusiojo bute, jis liepė R. B. apžiūrėti sekciją ir ieškoti cigarečių, ką šis ir darė, paskui jie išėjo ir pagrobtus daiktus bei pinigus naudojo savo reikmėm. Taip pat abu kaltinamieji patvirtino, kad iš nukentėjusiojo A. R. pagrobtą mobilųjį telefoną, A. Ž. atidavė R. B., o šis juo kelis mėnesius naudojosi kaip savu. Taigi, ir paties apelianto parodymai nepatvirtina jo teiginio apie bandymą sulaikyti A. Ž. nuo nusikalstamų veikų darymo, priešingai, jis savo veiksmais aktyviai bendrininkavo su A. Ž. darant šias nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad R. B. tyčia šių nusikaltimų padaryme yra pilnai įrodyta. Įvertinant kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų nurodytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai yra, kad jie abu veikė išvien: pradžioje įsiveržė į V. R. butą, jį apiplėšė, po to R. B. nurodžius V. R. sūnų A. R., A. Ž. iš jo pagrobė telefoną, kurį atidavė R. B. bei tai, kad tiek A. Ž. suduodant lazda nukentėjusiajam V. R. per galvą, tiek atimant iš nukentėjusiojo A. R. telefoną, A. B. buvo kartu, visa tai matė, kartu su A. Ž. naudojo pagrobtus iš nukentėjusiųjų daiktus savo reikmėm, darytina išvada, kad abu kaltinamieji veikė bendrai, vieninga tyčia ir tikslu užvaldyti nukentėjusiųjų turtą, kiekvienam iš jų buvo suvokiami ir žinomi kito bendrininko veiksmai bei kėslai. Vertinant abiejų kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimų padaryme, darytina išvada, kad R. B. vaidmuo buvo antraeilis, tačiau už bendrininkų padarytų veiksmų kilusias pasekmes atsako visi nusikaltimo vykdytojai, todėl apelianto argumentas, kad jis negali būti nuteistas už šių nusikaltimų padarymą, nes nemušė nukentėjusiųjų ir neatiminėjo daiktų, yra nepagrįstas ir atmestinas. R. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. bei 178 str. 2 d. kvalifikaciją.

Teismas, skirdamas R. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė ( BK 54 str. ). Atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į sunkinančias bei lengvinančias jo atsakomybę aplinkybes, taip pat į individualias jo asmenines savybes. Jis padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, kaltu prisipažino tik iš dalies. R. B. teistas net 4 kartus, taip pat už tyčinius, savanaudiškus nusikaltimus, teistumai neišnykę. Jam , kaip recidyvistui, pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktus, daroma išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti R. B. apeliacinį skundą ir panaikinti nuosprendį bei išteisinti jį, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.