- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- N-62-591-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 47.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimo R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė : I.
Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė R. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171 straipsnio 1 dalį už tai, jog 2009 m. spalio 28 d., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atlikus UAB „Amber gate“ operatyvinį patikrinimą nustatyta, jog bendrovė, neturėdama licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, 2009 m. gegužės mėnesį pardavė UAB - firmai „Rikon“ iš viso 3326 litrų dyzelinio kuro už 5995,35 Lt (be PVM), išrašydama sąskaitas, o R. S., būdamas bendrovės direktoriumi, neužtikrino, kad parduodant naftos produktus bendrovė turėtų licenciją, suteikiančią teisę verstis prekyba naftos produktais. Bendrovės gautos pajamos už 2009 m. gegužę parduotus nefasuotus naftos produktus sudaro 5995,35 Lt (be PVM). Šiais veiksmais R. S. pažeidė 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 113 patvirtintų Nefasuotų naftos produktų prekybos licencijavimo taisyklių 2 punktą ir 2001 m. balandžio 26 d. patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 147 patvirtintų Prekybos naftos produktais, biokuru, bioalyva ir kitais degiaisiais skystais produktais Lietuvos Respublikoje taisyklių 3 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutarimu R. S. pripažino kaltu padarius ATPK 171 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir skyrė jam 1500 litų baudą. Teismas konstatavo, kad be R. S. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, padarinius (padarytas pažeidimas žalos nesukėlė), pažeidėjo asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę (gailestį), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad pažeidėjas augina mažametį vaiką, jo materialinę padėtį, bei darė išvadą, kad R. S. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ straipsnis. Taip pat teismas pažymėjo, kad už vertimąsi prekyba nefasuotais naftos produktais neturint licencijos buvo gauta 5995,35 Lt (be PVM), tačiau šias pajamas gavo UAB „Amber gate“, o ne atsakomybėn traukiamas R. S., kuris nuo 2009 m. rugsėjo 23 UAB „Amber gate“ nebedirba. Todėl UAB „Amber gate“ gautų pajamų konfiskavimo neskyrė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutarimą ir paskirti jam įspėjimą arba 50 litų baudą. Nurodo, kad neturėjo tikslo užsiimti kuro pardavimu, tiesiog nesugalvojo, kaip perduoti nuomininkui jam išnuomotuose vilkikuose esantį kurą ir kaip iš nuomininko už tai paimti kompensaciją už šį kurą (vilkikai iš UAB „Amber gate“ buvo išnuomoti UAB „Rikon“, kuras buvo šių vilkikų bakuose). Taip pat nurodo, jog dėl padaryto pažeidimo gailisi, pažeidimas žalos nesukėlė. R. S. neteistas, nebaustas, augina mažametį vaiką, šeimos materialinė padėtis ypatingai sunki. Prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. R. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 171 straipsnio 1 dalyje padarymą, t. y. už tai, kad jam būnant UAB „Amber gate“ direktoriumi, bendrovė pardavė 3326 litrus dyzelinio kuro UAB-firmai „Rikon“, neturėdama licencijos verstis didmenine ir mažmenine prekyba nefasuotais naftos produktais. ATPK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad naftos produktų pardavimas neturint licencijos užtraukia baudą nuo 5000 iki 10 000 litų su naftos produktų bei gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Pirmosios instancijos teismo nutarimu R. S. skirta 1500 litų bauda, t. y. švelnesnė nei įstatyme numatyta minimali. Tačiau apeliantas prašo jo atžvilgiu dar kartą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir dar labiau švelninti jau sušvelnintą nuobaudą nėra pagrindo. Tai, kad apelianto vadovaujama įmonė neturėjo tikslo užsiimti prekyba naftos produktais, nešalina pačios veikos neteisėtumo fakto – asmuo pripažįsta, kad gavo kompensaciją už kurą, t. y. už produktus buvo atsilyginta. Tad R. S. pagrįstai patrauktas atsakomybėn už naftos produktų pardavimą. Apeliaciniame skunde nurodytos kitos aplinkybės (gailestis dėl pažeidimo, sunki šeimos materialinė padėtis, šeimoje augantis mažametis vaikas, neigiamų padarinių nesukėlimas) jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant mažesnę nei įstatyme numatyta minimali nuobaudą ir nesudaro pagrindo dar labiau jos švelninti. Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. nutarimą R. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.