Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo D. U. pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jos atstovė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS ir Tautinių mažumu departamentas neprieštarauja pareiškėjo reikalavimui ir tokią pareiškėjo teisę patvirtina ir Europos Žmogaus teisių teismo sprendimas byloje Nr. 27138/04/2010.

5. Suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus atstovui į teismo posėdį neatvykus, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas iki vardo ir pavardės pakeitimo buvo L. A. ir jo gimimo liudijime tautybė nėra nurodyta. Pareiškėjo gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), tėvo tautybė nurodyta lietuvis, motinos tautybė yra lietuvė. Pareiškėjas pateikė pareiškėjo tėvo gimimo liudijimą, kuriame pareiškėjo senelių tautybė nenurodyta. Pareiškėjas neginčijo, kad santuokos sudarymo akto įraše, taip pat ir Lietuvos Respublikos gyventojų registre jo tautybė nurodoma lietuvis. Taip pat pareiškėjas teismo posėdžio metu teigė, kad jo sutuoktinės tautybė yra lietuvė, vaikų tautybė taip pat yra lietuviai.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius 2019-07-02 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gimimo įraše D. U. būtų papildyta tautybe žydas, priešingai, civilinės būklės aktų įrašuose jo tautybė įrašyta lietuvis, todėl vadovaudamasis LR Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsniu pareiškėjo prašymo netenkino.

8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, jeigu vaiko tėvai yra skirtingų tautybių, vaiko tautybė įrašoma tėvų susitarimu. Pagal 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patirtintų Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 43.2 punktą, jei tėvų tautybės skirtingos, tėvų susitarimu vaikui suteikiama tėvo arba motinos tautybė. Taigi esamas teisinis reguliavimas nustato, kad vaiko tautybė turi sutapti su vieno iš tėvų tautybe. Esant faktinei situacijai, kuomet pilnametis asmuo siekia pakeisti/papildyti įrašą savo gimimo įraše, teismas sprendžia, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti savo tautybę pagal tėvo arba motinos tautybę. Įrodymų apie tai, kad pareiškėjo vienas iš tėvų buvo žydas, pareiškėjas nepateikė ir šios aplinkybės neginčijo ir teismo posėdžio metu, taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo vienas iš senelių buvo žydas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

9. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad galimai jo senelė buvo žydiškos kilmės, tačiau tokių įrodymų pareiškėjas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

10. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad gimimo įraše nėra nurodoma tautybė, nes pareiškėjo tėvai nenorėjo nurodyti vaiko tautybės ir palikti pareiškėjui galimybę pačiam save identifikuoti ir suvokti, kadangi pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su tėvais nebendravo ir neklausė, kodėl gimimo liudijime nenurodyta jo tautybė, todėl tokie argumentai vertintini kaip pareiškėjo subjektyvaus pobūdžio prielaidos.

11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulės, 32 straipsnio 4 dalies nuostatos apibrėžia, kad Lietuvos valstybėje yra susiformavusi Lietuvių tauta, kad Konstitucija tiesiogiai neįtvirtina tokios teisės asmeniui, kaip priskirti save pagal asmens pageidavimą pasirinktai tautybei, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų teisinės lygybės ir nediskriminavimo principas, o ne asmenų teisė priskirti save jų pasirinktai tautybei, kaip pageidauja pareiškėjas, kad Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, jog kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Konstitucijos normos yra normos – principai, bendrieji įstatymų pradmenys. Paprastieji (nekonstituciniai) įstatymai sukonkretina ir vysto konstitucinius įstatymus.

12. Pareiškėjas ir jos atstovė teismo posėdžio metu teigė, kad jo tautybe turi būti pakeista ir dėl to, kad tokiam jo reikalavimui neprieštarauja ir Vilniaus miesto skyriaus Civilinės metrikacijos skyrius ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, tačiau teismas su tokia argumentacija nesutinka, kadangi pareiškėjas savo teisę pasirinkti tautybę, nagrinėjamos bylos atveju – papildyti savo gimimo akto įrašą, nurodant tautybę žydas, turi pareigą įgyvendinti laikydamasis tokios teisės įgyvendinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų.

13. Pažymėtina, kad Civilinės būklės aktų registravimo tvarką, o šiuo atveju tiesiogiai ginčo objektu esančio civilinės būklės akto įrašo, tai yra gimimo akto įrašo papildymo tvarką reglamentuoja ir CK 2.18 – 2.19 straipsniai. Teisės aktas, reglamentuojantis civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kuriame reglamentuojamas gimimo įrašų registravimas, civilinės būklės aktų įrašų keitimas, taisymas, atkūrimas ar anuliavimas yra Taisyklės, kurių 125 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių, kad nurodytos Lietuvos Respublikos CK normos, Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, nurodytas centrinio administravimo organo priimtas administracinis aktas - Taisyklės, prieštarauja atitinkamai Konstitucijai, įstatymams, įstatymų įgyvendinamiesiems aktams, teismui tokių abejonių taip pat nekilo. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis kreipėsi į atitinkamus archyvus ir jam buvo nurodyta, jog duomenų, apie pareiškėjo senelių tautybę, nėra, taip pat kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti esant pagrįstą pagrindą pareiškėjo gimimo įrašą pildyti tautybę, nurodant žydas (CPK 178 straipsnis).

14. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė akcentavo, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkinamas ir vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių teismo sprendime Nr. 27138/04/2010 nurodytomis išvadomis, kadangi šio teismo sprendimų ir nagrinėjamos bylos aplinkybės panašios.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2010 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Ciubotaru prieš Moldovą (pareiškimo Nr. 27138/04) konstatavo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimą. EŽTT konstatavo, kad asmens tautybės identifikavimas yra privataus gyvenimo aspektas, saugomas Konvencijos. EŽTT nurodė, kad atsižvelgiant į istorines Moldovos Respublikos aplinkybes, valdžios institucijų reikalavimas, kad pareiškėjas įrodytų, jog vienas iš jo tėvų buvo registruotas kaip rumunas, vertintina kaip neproporcinga pareiga. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas pareiškėjui pakeisti įrašą apie tautybę savo dokumentuose nebuvo vien tik subjektyvi jo nuomonė apie savo tautybę – pareiškėjas galėjo parodyti objektyviai patikrinamus ryšius su rumunų tauta – kalba, vardas, empatija ir kita. EŽTT laikė, kad jokie panašūs objektyvūs įrodymai nebuvo pakankami pagal Moldovos įstatymus, todėl jis negalėjo grįsti savo priklausomumo atitinkamai etninei grupei, remdamasis kitokiais tai patvirtinančiais, objektyviai patikrinamais įrodymais. Taigi sprendžiant dėl pareiškėjo pageidavimo pasirinkti tautybę taip pat turi būti vertinami objektyviai patikrinami įrodymai. Pažymėtina, kad EŽTT pareiškėjo atstovės nurodytoje byloje nenustato konkrečių kriterijų, kuriems esant galima būtų spręsti apie asmens savęs priskyrimą atitinkamai tautybei. Minėta, Taisyklių 125 punktas numato, kad suinteresuoto asmens prašymu civilinės būklės aktų įrašai keičiami, taisomi ar pildomi, jeigu tai pakankamai pagrįsta ir tarp suinteresuotų asmenų nėra ginčo.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikti (duomenys neskelbtini) bendruomenės 2019-07-15 pirmininko M. Š. raštas dėl pareiškėjo ir liudytojo M. Š. parodymai nelaikytini pakankamais įrodymais, kurias remiantis galima būtų tvirtinti esant objektyvius kriterijus, kurie patvirtintų pareiškėjo ryšius su žydų tauta, kadangi, kaip paaiškino liudytojas teismo posėdžio metu, bendruomenės nariu pareiškėjas yra apie 2 metus; taip pat nors M. Š. rašte nurodoma, jog pareiškėjas lankosi ir meldžiasi sinagogoje visų žydų religinių švenčių metu, tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad į sinagogą eina tik per pagrindines šventes. Pareiškėjas teigė, kad nuo 1967 metų gyveno žydų šeimoje, lankė žydų viešąją biblioteką, laikosi šabato, tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (kaip, pvz., šeimos narių patvirtinimo ar kt.) teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu pareiškėjo pateikta 2016-11-28 lingvistinė nuomonė taip pat neleidžia daryti išvados apie pareiškėjo žydišką kilmę, nes joje nurodoma galima prielaida, kad U. pavardės turėtojais galėjo būti tiek vokiečių, tiek žydų tautybės asmenys. Pareiškėjas taip pat posėdžio metu teigė, kad jidiš kalbos nemoka. Taigi įvertinus pareiškėjo pateiktus argumentus ir juos grindžiančius įrodymus, darytina išvada, jog pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai nėra pakankami manyti apie jo priklausomumą žydų etninei grupei. Tuo tarpu pareiškėjo žydų kapaviečių tvarkymas, bendravimas su kitais žydais, koncertų lankymas ir kt. nelaikytini kriterijais, sudarančiais pagrindą papildyti pareiškėjo gimimo akto įrašą pageidaujama tautybe. Tokią išvadą leidžia daryti ir ta aplinkybe, jog pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo tikslas būti palaidotam žydų kapinėse, esant žydui, o tokios valios įgyvendinimui kliūčių, kaip paaiškino liudytojas, nebūtų. Be to iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių ir aktyvios veiklos, duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad dėl pareiškėjo pasirinkimo save priskirti žydų tautybei jis nėra atsidūręs nepalankioje padėtyje ir nevaržomai gali naudotis su tokiu pasirinkimu susijusiomis teisėmis.

17. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis pareiškėjo prašymą papildyti įrašu apie tautybę – žydas, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, Taisyklių 125 punkto nuostatas, įvertinęs ir teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad pareiškėjo abu tėvai yra lietuviai, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kurios pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo panaikinti, todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.