Utenos apylinkės teismo sprendimas

suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyriaus atstovei I. Š.,

uždarame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2YT-173-356/2025, pagal pareiškėjos R. D. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, suinteresuoti asmenys: S. D., A. D., Utenos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turintys teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat tikslą skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų neįgaliųjų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis žmogaus laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, jų lygų dalyvavimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse įstatyme buvo įtvirtinta galimybė asmenį pripažinti neveiksniu ar apriboti jo veiksnumą tik tam tikrose srityse. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens gebėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, numatytas Konvencijoje, įtvirtintas CPK 467 straipsnio 5 dalyje, kuria nustatyta, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuri prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Abu kriterijai yra sudėtinės asmens neveiksnumo nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu atveju. Tuo atveju, kai psichikos liga ar proto negalia yra tokios formos, kad dėl jos asmuo negali suvokti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, galima pripažinti jį neveiksniu.

Medicininiuose dokumentuose – asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), PSC asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), asmens sveikatos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų išraše iš elektroninės ligos istorijos (VšĮ (duomenys neskelbtini)) – yra duomenų apie tai, kad suinteresuotam asmeniui S. D. (duomenys neskelbtini).

Utenos rajono socialinių paslaugų centro 2024-07-31 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ yra nurodyta, kad S. D. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse naudotis savo teisėmis potencialiai neturi valios ir pasirinkimų, nes: nesuvokia pateiktos informacijos, aplinkybių ir poreikių apie jokias gaunamas pinigines išmokas, nesirūpina savo finansine padėtimi, nesupranta pinigų vertės, nežino apie mokamus mokesčius, nesidomi kas perka maistą, vaistus ar panašiai; nesidomi ir negeba suvokti finansinių sutarčių sąlygų, savo finansinės padėties, nesupranta pinigų vertės, dėl negalios ir sveikatos būklės negebėtų pasirašyti sandorių bei nesuprastų jų reikšmės ir sąlygų, negeba suprasti pateikiamos informacijos, nesiorientuoja laike sunkiai orientuojasi aplinkoje; visiškai negeba suprasti su kilnojamo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusios informacijos, dėl negalios ir sveikatos būklės negeba prižiūrėti savo turto; negali suprasti ir suvokti informacijos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu, valdymu ir disponavimu, nesuvokia turto vertės bei negeba savo nekilnojamojo turto prižiūrėti ir rūpintis, negeba atsakyti į klausimus apie gyvenamąją vietą, adresą; apie paveldėjimą, testamento sudarymą visiškai negeba suprasti ir suvokti jokios informacijos, negali savanoriškai ir savarankiškai atlikti nuoseklių veiksmų, bet kokiam sprendimui priimti; nesuvokia kas yra dalyvavimas ūkinėje, komercinėje veikloje, bendraujant su S. D., matomi ryškūs sutrikimai, nesiorientavimas aplinkoje, neturėjimas jokių interesų, jo gebėjimas suprasti viską kas susiję su ūkine veikla yra labai siauras, geba tik atsakyti taip arba ne, nepajėgus įgyvendinti ir atlikti reikiamų veiksmų arba pareigų; negeba savarankiškai pasirūpinti asmens higiena, neišreiškia jokių norų, poreikių, asmeniui reikalinga visapusiška pagalba bei nuolatinė slauga, Šiuo metu juo rūpinasi jo šeima, tai yra mama ir tėvas; nesuvokia savo sveikatos problemų, būklės, vaistų paskirties, jų naudojimo eiliškumo, negeba jų savarankiškai vartoti, taip pat negeba apibūdinti savo savijautos, savarankiškai negeba pasirūpinti savo sveikatos priežiūra asmeniui yra nustatyta (duomenys neskelbtini) dalyvumo lygis ir (duomenys neskelbtini) netekto dalyvumo lygis; negeba atlikti su globa susijusių veiksmų bei nesuvokia globos prasmės, ši sritis asmeniui neaktuali, nes jam pačiam reikalinga nuolatinė globa ir pagalba; dėl (duomenys neskelbtini) negeba savanoriškai ir savarankiškai atlikti bet kokius nuoseklius veiksmus bet kokioje srityje, nesuvokia savo galimybių, poreikių, neturi tam jokio intereso, fizinių jėgų, darbo teisinių santykių sritis asmeniui neaktuali; nesuvokia savo socialinės padėties, neatsimena savo pavardės, amžiaus, asmens bendravimas yra siauras, geba atsakyti tik į paprastus klausimus paprastais atsakymais, kurie susideda iš vieno ar dviejų žodžių (taip, ne, noriu, nenoriu ir t.t.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. kovo 4 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) S. D. konstatuota (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Ekspertizės akte nurodyta, jog šiuo metu klinikiniame vaizde stebima (duomenys neskelbtini), pasireiškiantis (duomenys neskelbtini), kas visiškai apriboja tiriamojo galimybę veikti savarankiškai, priimti sprendimus, įgyvendinti savo civilines teises bei atlikti civilines pareigas, t. y. suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Nagrinėjamu atveju, panaudojus specialias medicinos mokslo žinias gautu rašytiniu įrodymu – Teismo psichiatrijos ekspertizės 2025 m. kovo 4 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) išvada (CPK 466 straipsnis) – neveiksnumo nustatymo medicininis kriterijus yra įrodytas, suinteresuotam asmeniui S. D. nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Nustatyto medicininio kriterijaus pagrindu teismo ekspertės davė išvadą, kad S. D. dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Eksperto išvada yra tik viena iš CPK įtvirtintų įrodymų rūšių (CPK 212–219 straipsniai) ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti įrodymai byloje ir vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, o todėl teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tokio nesutikimo motyvus išdėstydamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis). Nagrinėjamu atveju byloje pateikti įrodymai, juos ištyrus ir įvertinus skyrium ir jų visetą, neduoda pagrindo paneigti ekspertizės akto išvadas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, jomis vadovaujasi.

Remiantis minėtais įrodymais yra pagrindas padaryti išvadą ir apie juridinio neveiksnumo nustatymo kriterijaus buvimą, nes S. D. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra tokios formos, kad dėl jų S. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Taigi, nagrinėjamu atveju negavus jokių duomenų, kurie galėtų paneigti ekspertizės akto išvadas, būtų teisinis ir faktinis pagrindas suinteresuotą asmenį S. D. pripažinti neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijoje ir CPK 467 straipsnio 5 dalyje yra nustatytas kuo mažesnio asmens teisių ribojimo principas, kuris reiškia, kad kai teismui kyla abejonių dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, naudai ir visais atvejais turi būti taikomos kuo mažiau asmens veiksnumą ribojančios priemonės.

Suinteresuoto asmens S. D. atstovės nuomone, turėtų būti apribota teisė balsuoti, nes šiuo metu jo motina nusprendžia už jį, kad jis negali balsuoti.

Vyriausiajai rinkimų komisijai kaip asmens rinkimų teisę ribojančios galėtų būti aktualios šios Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre naudojamo klasifikatoriaus sritys: sritys nenustatytos; asmuo pripažintas neveiksniu visose srityse; politinių teisių įgyvendinimo sritys; pilietinių teisių sritys; balsavimo teisių įgyvendinimas; visos asmeninių neturtinių santykių sritys; rinkimų teisiniai santykiai; pilietiniai teisiniai santykiai (balsavimas rinkimuose).

Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse iš viso neturi būti ribojamas. Teismas vertina, kad šioje srityje suinteresuoto asmens S. D. veiksnumas negali būti ribojamos.

Byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai nurodė, kad siekiant apginti S. D. teises, nėra būtinumo, nes neaktualu, riboti jo veiksnumą šiose srityse: darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad S. D. dalyvumo lygis yra tik (duomenys neskelbtini), nėra jokio poreikio riboti jo veiksnumą šiose srityse.

Byloje dalyvaujantys asmenys ir jų atstovai taip pat nurodė, kad nėra būtinumo, nes neaktualu, riboti S. D. veiksnumą šiose srityse: asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos, priimant sprendimus, srityje.

Teismų praktikoje nustatyta, kad tam tikrose srityse (pvz., santuoka, įvaikinimas, kito asmens globa) iš esmės negali egzistuoti ribotas gebėjimas savarankiškai spręsti, kadangi šių sričių teisių ir pareigų įgyvendinimas reikalauja asmens vidinės valios pareiškimo. Šiose srityse asmuo gali būti arba visiškai veiksnus arba neveiksnus, taigi, jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių jau minėtose srityse, jos ir neturėtų būti ribojamos.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant iš pareiškėjos ir jos atstovo, suinteresuotų asmenų ir jų atstovų paaiškinimų, kitų įrodymų, suinteresuotam asmeniui S. D. šiuo metu nėra aktuali tokia sritis kaip asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus. Taigi ir šioje srityje suinteresuoto asmens veiksnumas neturėtų būti ribojamas.

Suinteresuoto asmens S. D. atstovė nurodė, kad tam, jog būtų tinkamai apgintos S. D. teisės, būtina nustatyti papildomas, labai konkrečias sritis, kas garantuotų netrukdomą jo reikalų tvarkymą bankuose, Sodroje, gaunant ar keičiant asmens dokumentus, kreipiantis socialinių išmokų ar paslaugų. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys tam nepritarė, nes šiuo metu neįmanoma tiksliai ir konkrečiai įvardyti visų įstaigų, įmonių ir organizacijų, į kurias gali prireikti kreiptis. Teismas vertina, kad S. D. teisėms apginti pakankama apriboti jo veiksnumą atitinkamose srityse, kurios numatytos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakyme Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Pakeitimai - TAR, 2024, Nr. 2024-16319).

Pareiškėjos atstovas taip pat nepritarė suinteresuoto asmens S. D. atstovės prašymui neapriboti veiksnumo nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo, disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.) srityje, nes suinteresuotam asmeniui įgijus tokio turto, atsirastų būtinybė pakartotinai kreiptis į teismą. Teismas vertina, kad suinteresuoto asmens S. D. atstovės prašymas nepagrįstas.

Nustačius esant abu neveiksnumo nustatymo kriterijus, yra CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas S. D. pripažinti neveiksniu šiose, S. D. aktualiose, turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, numatytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015-12-10 įsakyme Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (pakeitimas - TAR, 2024, Nr. 2024-16319) (CK 2.10 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis): 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.).

Teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju nustatyti apribojimai suinteresuoto asmens S. D. teisių nesuvaržys tiek, kad būtų pažeistos žmogaus teisės, o priešingai, užtikrins tam tikrą apsaugą, kad nebūtų pasinaudota jo psichine būkle ir padaryta žalos. Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio asmeniui, pripažintam neveiksniu tam tikrose srityse, jo sveikatai pagerėjus nustatyta tvarka kreiptis dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo (CPK 469 straipsnio 1dalis).

Bylinėjimosi išlaidos padengiamos iš valstybės lėšų (CPK 468 straipsnio 3 dalis, 473 straipsnio 3 dalis). Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenys pateiktini neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka (CPK 464¹ straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 270, 464¹ , 468, 473 straipsniais

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

1. Pripažinti S. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu:

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

· asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

· socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų (tikslinių kompensacijų, pensijų ir kt.) sritis (prašymų skirti ir (ar) mokėti socialines ir valstybinio socialinio draudimo išmokas teikimas, socialinių ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavimas, naudojimas ir kt.);

· kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

· paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

· savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

· sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

· šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.).

2. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.