Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2015-12-23 · Civilinė byla Nr. 2-5283-329/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-23
Bylos Nr.
2-5283-329/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04491-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Pareiškėjas
E. R.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui
Civilinė byla Nr. 2-5283-329/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04491-2015-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.1.3.; 3.1.7.3.; 3.1.7.7.;3.2.3.1.; 3.2.4.1.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.; 3.2.6.11.; 3.4.4.1.;3.4.4.2.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. gruodžio 23 d.Marijampolės

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei ir Sigutei Pranskevičienei , dalyvaujant pareiškėjui E. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimui nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad pareiškėjas E. R. 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių (2-4 b.l.).

Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SPl-3972, kuriuo skyrė pareiškėjui 331,16 Eur per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki gyvos galvos. Į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą buvo įskaičiuoti ne visi 1976 metai, o tik 1976 metais faktiškai dirbtų dienų skaičius. Nurodo, kad nuo 1975 m. iki 1981 m. pareiškėjas dirbo Marijampolės rajono Sūduvos kolūkyje ekonomistu. 1976 metais nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas sudarė 220 dienų. Pareiškėjas 1976 metais išdirbo 200 dienų. Teigia, kad 1976 metais pareiškėjas neišdirbo darbo dienų (darbadienių) minimumo dėl pateisinamų priežasčių, nes 1976 m. visą spalio mėnesį bei 5 darbo dienas lapkričio mėnesį buvo kvalifikacijos kėlimo kursuose. Bendras darbo dienų skaičius, praleistas kursuose sudarė 26 dienas. Nurodo, kad buvimas kvalifikacijos kursuose yra priežastis, pateisinanti darbo dienų (darbadienių) neišdirbimą, nes pareiškėjo kolūkiečio darbo knygelėje yra įrašas apie 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbimo pateisinimą. Tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius šio įrašo netraktuoja kaip patikimai patvirtinančio darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbimo pateisinimą, kadangi iš Marijampolės apskrities archyvo nebuvo gauta duomenų, apie kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nutarimus, kuriais būtų įformintas pareiškėjo 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbimo pateisinimas. Pareiškėjas nurodo, kad jis negali pateikti nurodytų dokumentų, nes jie neišlikę, kadangi nebuvo perduoti į archyvus, todėl nesant galimybės kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbimo pateisinimą, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių. Teigia, kad nustačius minėtą juridinę reikšmę turintį faktą jam būtų perskaičiuota ir paskirta didesnė valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Faktą, kad 1976 m. pareiškėjas dirbo Marijampolės rajono Sūduvos kolūkyje ekonomistu ir 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, pareiškėjas įrodinėja kolūkiečio darbo knygelės 2 puslapyje esančiu įrašu pateisinta", Marijampolės rajono Sūduvos kolūkio kolūkiečių darbo užmokesčio apskaitos knyga, kurioje yra duomenys apie tai, jog pareiškėjui 1976 m. spalio ir lapkričio mėnesiais buvo priskaitytas visas 194 rublių dydžio darbo užmokestis, neatsižvelgiant į šiuo laikotarpiu neišdirbtas darbo dienas, ir yra įrašas apie jo buvimą kursuose, o taip pat liudytojos Julijos A. B. parodymais.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, nes nėra tenkinamos teisės aktuose numatytos sąlygos juridiniam faktui nustatyti, t.y. pirminiai dokumentai - 1977 m. Meškučių apylinkės Sūduvos kolūkio narių visuotinio susirinkimo ir valdybos posėdžio protokolas, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl kolūkiečių neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 m. pateisinimo - reikalingi pareiškėjo darbo stažo apskaičiavimui, nėra prarasti, o saugomi Marijampolės apskrities archyve. Šie dokumentai patvirtina priešingus pareiškėjo įrodinėjamoms aplinkybėms faktus. Nurodo, kad pareiškėjo darbo knygelėje esantis įrašas „pateisinta" negali būti laikomas įrodymu, kadangi archyve esantys pirminiai dokumentai šį pateisinimo faktą paneigia. Nurodo, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16 punkte nurodyta, kad kolūkio nariams, dirbusiems kolūkyje po 1966-01-01, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iškaitomi vieneri kalendoriniai darbo metai, jeigu jie išdirbo nustatytą privalomą darbo dienų minimumą arba neišdirbo nustatyto darbo dienų minimumo kalendoriniais metais dėl pateisinamų visuotinio kolūkiečių susirinkimo ar kolūkio valdybos nutarimu pripažintų priežasčių. Marijampolės apskrities archyvo 2015-08-24 pažymoje Nr. 7R-699-(8.8) nurodyta, kad 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinių narių susirinkimo protokole Nr. 3 įrašyta: „Svarstyta: Dėl kolūkiečių neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 m. Nutarta: Užskaityti į darbo stažą neišdirbusių darbo dienų minimumo sekančiai:<...>", tačiau šiame sąraše E. R. pavardė nėra įrašyta. Kadangi faktas, jog neišdirbtos darbo dienos pareiškėjui visuotinio narių susirinkimo metu pateisintos nebuvo, yra patvirtintas oficialiais rašytiniais dokumentais, todėl pareiškėjo teiginiai apie pateisinimą yra paneigti ir todėl prašo vadovaujantis CPK 293 str. 1 d. bylą nutraukti, kadangi byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (20-22 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant, taip pat prašyme nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą nuomonę (25 b.l.).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja Julija A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paaiškino, kad ji 1976 metais dirbo buhaltere Marijampolės rajono Sūduvos kolūkyje kartu su pareiškėju. Ji prisimena, kad pareiškėjas, dirbęs kolūkyje ekonomistu, 1976 m. visą spalio mėnesį ir keletą dienų lapkričio mėnesio buvo išvykęs į tobulinimosi kursus, dalyvavimas mokymuose kolūkio narių visuotiniame susirinkime paprastai būdavo pripažįstama pateisinama priežastimi, jei per metus dėl mokymosi kolūkio narys neišdirbdavo nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo. Aiškindama aplinkybes, dėl kurių 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotiniame narių susirinkime kartu su kitais kolūkio nariais nebuvo svarstomas pareiškėjo neišdirbtų darbo dienų (darbadienių) minimumo priežasčių pripažinimas pateisinamomis, liudytoja nurodė, kad 1977 metų sausio mėnesį ji ir kartu dirbusi kita buhalterė išėjo dekretinių atostogų, priimtos į jų vietą dirbti naujos buhalterės, matomai, netinkamai paruošė dokumentus 1977-06-03 visuotiniam susirinkimui svarstyti ir užmiršo įtraukti į dienotvarkę klausimą dėl pareiškėjo neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 metais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas, byla nutrauktina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. PE_SPl-3972 „Dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo E. R." paskyrė pareiškėjui per mėnesį 331,16 Eur dydžio valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2015-09-24 iki gyvos galvos (5-6 b.l.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaičiavo ne visus 1976 metus, o tik 1976 metais faktiškai dirbtų dienų skaičių. Tokį sprendimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 16.3 punktu, nustatančiu, kad jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamų priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienų skaičius.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius 2015 m. rugsėjo 23 d. sprendimo neskundė įstatymo nustatyta tvarka, tačiau pateikė teismui pareiškimą nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad jis 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių.

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymu (toliau vadinama - Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 nutarimu 1156 (toliau vadinama - Nuostatai). Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (1991-06-01) visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas. Nuostatų 16 punkte nurodyta, kad kolūkio narių darbo laikas iki 1966-01-01 į stažą įskaitomas neatsižvelgiant į tai, ar kolūkietis išdirbo darbo dienų (darbadienių) minimumą, išskyrus nesukakusius 16 m. kolūkio narių vaikus, į kurių stažą įskaitomas dokumentais įrodytas faktiškai dirbtas dienų skaičius. Kolūkio nariams, dirbusiems kolūkyje po 1966-01-01, į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą iškaitomi vieneri kalendoriniai darbo metai, jeigu jie išdirbo nustatytą privalomą darbo dienų minimumą arba neišdirbo nustatyto darbo dienų minimumo kalendoriniais metais dėl pateisinamų visuotinio kolūkiečių susirinkimo ar kolūkio valdybos nutarimu pripažintų priežasčių. Ar priežastys gali būti pateisinamos, svarstydavo kolūkio narių visuotinis susirinkimas. Taigi, jeigu po 1966 m. sausio 1 d. nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas neišdirbtas be pateisinamą priežasčių arba šios priežastys kolūkio valdybos ar visuotinio kolūkiečių susirinkimo nebuvo svarstytos, arba nėra duomenų apie tai, koks buvo nustatytas darbo dienų (darbadienių) minimumas, į stažą įskaitomas faktiškai dirbtų dienu skaičius.

Į bylą pateiktoje Marijampolės apskrities archyvo 2015-08-24 pažymoje Nr. 7R-699-(8.8) nurodyta, kad 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 3 įrašyta: „Svarstyta: Dėl kolūkiečių neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 m. Nutarta: Užskaityti į darbo stažą neišdirbusių darbo dienų minimumo sekančiai:<...>", tačiau šiame sąraše E. R. pavardė nėra įrašyta (7-8, 26-33 b.l.). Kaip jau minėta, spręsti ar priežastys dėl neišdirbto darbo dienų (darbadienių) minimumo gali būti pateisinamos, svarstydavo kolūkio narių visuotinis susirinkimas. Iš paminėtos Marijampolės apskrities archyvo 2015-08-24 pažymos Nr. 7R-699-(8.8), o taip pat ir iš byloje esančios 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 3 kopijos (26-33 b.l.) akivaizdu, kad kolūkio visuotinis narių susirinkimas nesvarstė ir nepripažino pareiškėjo 1976 metais neišdirbto nustatyto darbo dienų minimumo dėl pateisinamų priežasčių, todėl į bylą pateiktos pareiškėjo E. R. kolūkiečio darbo knygelės 2 puslapyje esantis įrašas „pr. nr.3 pateisinta“ (9-10 b.l.) teismui kelia pagrįstas abejones dėl patikimumo, kadangi prieštarauja pirminiam dokumentui - 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinių narių susirinkimo protokolui Nr. 3 (7-8 b.l.). Marijampolės apskrities archyvo pateikti dokumentai laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią, aplinkybės nurodytos juose, laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (CPK 197 str. 2 d.). Teismo posėdyje apklausta liudytoja Julija A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš esmės patvirtino oficialiame rašytiniame įrodyme nurodytas aplinkybes, kad 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinis narių susirinkimas nesvarstė ir nepripažino pareiškėjo 1976 metais neišdirbto nustatyto darbo dienų minimumo dėl pateisinamų priežasčių, teigdama, kad priimtos į jų vietą dirbti naujos buhalterės, matomai, netinkamai paruošė dokumentus 1977-06-03 visuotiniam susirinkimui svarstyti ir užmiršo įtraukti į dienotvarkę klausimą dėl pareiškėjo neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 metais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 24 punkte nustatyta, kad jeigu asmuo negali dokumentais įrodyti Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 54 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginamų darbo laikotarpių, dirbtų iki 1993 m. gruodžio 31 d., dėl to, kad visi įmonės, įstaigos, organizacijos dokumentai ar jų dalis neišsaugoti nepaisant priežasčių, nurodytieji darbo laikotarpiai asmens prašymu gali būti nustatomi teismine tvarka.

Pareiškėjas prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1976 metais nustatyto darbo dienų (darbadienių) minimumo neišdirbo dėl pateisinamų priežasčių, nurodo, kad jis negali pateikti dokumentų, nes jie neišlikę, kadangi nebuvo perduoti į archyvus. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams : Marijampolės apskrities archyvo 2015-08-24 pažyma Nr. 7R-699-(8.8) ir 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr.3 kopija patvirtina, kad pirminiai dokumentai, reikalingi pareiškėjo darbo stažo apskaičiavimui, nėra prarasti, jie saugomi Marijampolės apskrities archyve.

Pagal CPK 445 str. juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tada, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentu, patvirtinančiu ta juridine reikšmę turinti faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t.y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 str.). Šios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Spręsti ar kolūkio nariai išdirbo darbo dienų minimumą ar ne, ir jei neišdirbo dėl kažkokių priežasčių, tai pripažinti tas priežastis svarbiomis arba ne, turėjo teisę tik visuotinis kolūkiečių susirinkimas arba kolūkio valdyba, o ne teismas. Tik tuo atveju, jeigu iš tiesų nebūtų išlikę archyvuose visuotinio kolūkiečių susirinkimo protokolo, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl kolūkiečių neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 metais, teismas galėtų spręsti pareiškimą tik dėl tokio buvusio fakto nustatymo. Nagrinėjamu gi atveju, akivaizdu, kad Kapsuko rajono Meškučių apylinkės Sūduvos kolūkio archyvinio fondo dokumentuose yra išlikęs 1977 m. birželio 3 d. kolūkio visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 3, kuriame įrašyta: „Svarstyta: Dėl kolūkiečių neišdirbusių darbo dienų minimumo 1976 m. Nutarta: Užskaityti į darbo stažą neišdirbusių darbo dienų minimumo sekančiai: <...>.", tačiau pateiktame sąraše pareiškėjas E. R. neįrašytas. Todėl įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes pareiškėjo pareiškimas nenagrinėtinas teisme, byla nutrauktina- CPK 293 str. 1 d.

Teismas, siųsdamas procesinius dokumentus, patyrė 1,16 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad LR Finansų ir Teisingumo ministrų 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymo Nr.1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, o šioje byloje susidariusios mažesnės nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 1 p., 448 str., 290 str., 291 str.

nutaria:

bylą nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskirtuoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė