Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., lietuvė, LR pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, ištuokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1)2014-06-05 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 2 mėn. viešųjų darbų; 2) 2015-05-14 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2015-06-17 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2015-05-14 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 4) 2015-09-24 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK. 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015-06-17 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 3 p., 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn.; 2016-03-10 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2015-09-24 nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųsta atlikti nuosprendžiu paskirtą 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 145 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 1-3).

Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, padaromas jis gali būti tik tiesiogine tyčia, grasinimas turi būti konkretus ir realus ir grasinimas laikomas realiu tik esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus realizuotas. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, kaltininko teistumas, chuliganiškais elgesys.

Nusikalstama veika, numatyta BK 145 str. 1 d., siekiama padaryti poveikį nukentėjusiojo asmens psichikai sukeliant jam baimę dėl grėsmės gyvybei ir sveikatai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

Išklausius teisme nukentėjusiojo parodymus, įvertinus byloje esančius policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus bei kitą surinktą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamoji E. G. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, žodžiu grasino nužudyti buvusį sutuoktinį A. G. ir tyčia, rankoje laikydama buitinės paskirties peilį, ėjo link nukentėjusiojo A. G., sakydama „aš tave papjausiu, vis tiek sėsiu“, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą nukentėjusiajam A. G. manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamosios kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. E. G. parodymai, kad ji įvykio metu peilio rankoje neturėjo ir juo A. G. negrasino, paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuriuose tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, jog kaltinamoji, būdama buto virtuvėje, rankose turėjo virtuvinį peilį, kuriuo grasino jam jį nužudyti. Dėl paminėtų aplinkybių visumos kaltinamosios teiginiai, jog ji peilio rankose neturėjo ir juo A. G. negrasino, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Teismas netiki kaltinamosios aiškinimu, kad ji supykusi rankos mostu nusviedė peilį nuo stalo link A. G., nes jos duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nenuoseklūs ir prieštaringi.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia ir į bausmės tikslus, nustatytus BK 41 str. 2 d., t.y.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jos atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdama neblaivi.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas), kaltės formą (nusikaltimą padarė veikdama tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikaltimas padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), kaltinamosios asmenybę.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad E. G. padarė apysunkį nusikaltimą, veikdama tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Vertinant E. G. asmenybę, pažymėtina, kad ji teista keturis kartus, bausta administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, registruota priklausomybės ligų centre, nedirba.

Svarbu pažymėti, kad E. G. teisiama penktą kartą, naują tyčinį nusikaltimą ji padarė turėdama neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstama veiką E. G. padarė prieš tą patį asmenį – buvusį sutuoktinį A. G.. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad už BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą E. G. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas jos išbūtas sulaikyme nuo 2016-02-11 21:50 val. iki 2016-02-12 14 val. 32 min. (b. l. 24, 65).

Kardomosios priemonės panaikintinos.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2015-09-09 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-3368 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 57,90 eurų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi kaltinamoji E. G. atlieka bausmę kitoje baudžiamojoje byloje, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nagrinėjamoje byloje 2016-05-16 Kauno apylinkės teismo nutartimi, siekiant užtikrinti, jog kaltinamosios E. G. teisės ir teisėti interesai būtų tinkamai ginami, pripažinus būtiną gynėjo dalyvavimą, buvo paskirtas dalyvauti teismo posėdyje valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas. Kaltinamąją E. G. šioje byloje gynė advokatė Angelė Fominienė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą kai kaltinamasis suimtas - yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, jog visiškas asmens izoliavimas objektyviai eliminuoja ar bent jau iš esmės suvaržo gynybos galimybes, numatė bylos nagrinėjimo teisme metu, siekiant bent iš dalies kompensuoti kaltinamojo negalėjimą pačiam gintis ir užtikrinti tokio asmens teisės į gynybą įgyvendinimą, jog gynėjo dalyvavimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra privalomas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad kaltinamoji yra nedirbanti, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš E. G. nepriteistinos.

Daiktinis įrodymas - įvykio vietos apžiūros metu paimtas virtuvinis peilis, kuris perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015-09-24 nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo 2015-09-24 nuosprendį.

E. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo A. G., įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju A. G. – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – įvykio vietos apžiūros metu paimtą virtuvinį peilį, kuris perduotas saugoti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. G. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.