- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- I2-1333-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03813-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Jolita Einikienė
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Žmogiškųjų išteklių valdyba
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas E. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (toliau – ir teismas), prašydamas panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. spalio 4 d. sprendimą (išvadą) Nr. 5-IL-9994 ,,Dėl E. M., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“ (toliau – ir Sprendimas (Išvada)), kuriuo buvo konstatuota, kad pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai, ir įpareigoti Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) iš naujo nagrinėti klausimą dėl pareiškėjo priėmimo į tarnybą policijoje (b. l. 1–4).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimas nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, todėl naikintinas. Paaiškina, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas 2005 m. kovo 6 d. dalyvavo įvykdant nusikalstamą veiką, yra neteisingi ir nepagrįsti. Teigia, kad 2005 m. kovo 6 d. jis buvo išvykęs į Vokietiją ir šias aplinkybes gali paliudyti tėvai ir draugai, su kuriais buvo išvykęs iš Lietuvos. Pareiškėjas skunde taip pat paaiškina, kad 2017 m. lapkričio 5 d. buvo netikėtai užpultas ir stipriai sumuštas, atsakovo surinkta medžiaga jam yra didelė naujiena.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nėra baustas ar kitaip sulaikytas neblaivus ar apsvaigęs. Paaiškina, kad nevartoja alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų ar kitų svaiginančių uždraustų medžiagų, sportuoja, jo fizinio pasirengimo rezultatai yra labai geri. Yra įgijęs bakalauro mokslinį laipsnį. Teigia, kad yra kelis kartus baustas už administracinius nusižengimus: greičio viršijimą, automobilio parkavimą draudžiamoje vietoje, laiku nesumokėtą automobilio statymo mokestį, tačiau šie nusižengimai nėra piktybiniai ar šiurkščiai pažeidžiantys viešąją tvarką, nekelia grėsmės visuomenei ar valdymo tvarkai. Teigia, kad dėl padarytų administracinių pažeidimų gailisi, jų daugiau nedaro, sąžiningai laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Visada domėjosi Lietuvos policijos darbu, yra motyvuotas, nori tapti sąžiningu, atsakingu vidaus tarnybos pareigūnu bei tarnauti Lietuvos Respublikos visuomenei.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 17–18). Paaiškina, kad iš pareiškėjo pridėtos medžiagos matyti, jog 2019 m. spalio 21 d. atsakovas jau yra išnagrinėjęs pareiškėjo 2019 m. spalio 11 d. papildomai pateiktą prašymą. Pažymi, kad abiem atvejais ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir tokie įvykiai yra fiksuoti valstybės informacinėse sistemose ir registruose, todėl nesupranta, kodėl minėta informacija pareiškėjui yra nežinoma. Pažymi, kad ikiteisminiai tyrimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, kuriame nustatyta viso ikiteisminio tyrimo procedūra su informavimu dėl kiekvieno procesinio veiksmo. Nurodo, kad duomenų, jog baudžiamojo proceso veiksmai būtų apskųsti, neteisėti ar kitaip panaikinti, nėra, todėl Sprendime (Išvadoje) pateikti faktiniai duomenys yra objektyvūs ir teisingi.
Atsakovas atsiliepime nurodo, kad, nors pareiškėjas ir nėra nuteistas ar turintis teistumą, į duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus pareiškėjo atžvilgiu taip pat yra atsižvelgiama siekiant įvertinti jo kandidatūrą. Pažymi, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. yra padaręs 6 administracinius nusižengimus, visi nusižengimai priklauso Kelių eismo taisyklių pažeidimų kategorijai. Teigia, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, paskirtos nuobaudos tikslų nepasiekia, jis iš padarytų pažeidimų nepasimoko, toliau daro tos pačios kategorijos ir rūšies administracinius nusižengimus, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, pakankamai dažnai pažeidžia visuomenėje priimtas kelių eismo taisykles.
Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas Lietuvos policijos mokyklai anketą (gyvenimo aprašymą), netiksliai ir nesąžiningai atsakė į anketos klausimus nuslėpdamas du ikiteisminio tyrimo faktus ir nurodydamas tik vieną padarytą administracinį nusižengimą – greičio viršijimą. Teigia, kad toks sąmoningas pareiškėjo informacijos nuslėpimas nėra laikytinas sąžiningu elgesiu ir nėra suderinamas su policijos veiklos principais ir pareigūnui keliamais elgesio standarto reikalavimais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad šiuo metu dirba statybos darbų vadovu, tačiau siekia tapti pareigūnu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas, siekdamas dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus, Lietuvos policijos mokyklai 2019 m. liepos 26 d. pateikė anketą (gyvenimo aprašymą) (b. l. 19–23). Lietuvos policijos mokykla, vadovaudamasi Asmenų tikrinimo policijos įstaigose aprašu, patvirtintu Lietuvos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 5-V-604 ,,Dėl Asmenų tikrinimo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“, atliko pareiškėjo kandidatūros įvertinimo procedūrą (b. l. 35). Remiantis Administracinių nusižengimų registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, nustatyti 5 metų duomenys apie pareiškėjui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus), taip pat pareiškėjo atžvilgiu pradėtus (nutrauktus) ikiteisminius tyrimus (b. l. 27–33). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre duomenų apie pareiškėją nerasta (b. l. 34). Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 2019 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. 18-7803 informavo Lietuvos policijos mokyklą, kad neturi duomenų apie pareiškėją (b. l. 36). Pareiškėjo asmens patikrinimas iš registrų duomenų užbaigtas 2019 m. rugsėjo 9 d. vertinimu ,,Neigiamas“ (b. l. 35). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Dokumentų valdymo skyrius 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 20-S-144-G-1291 pateikė Lietuvos policijos mokyklai priimto procesinio sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kopiją (b. l. 37–39). Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė Lietuvos policijos mokyklai Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) 2018 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. IBPS-V-940205 ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame priimtas sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kopiją (b. l. 41–44). Atlikta asmens duomenų patikra (b. l. 24–26).
Departamentas 2019 m. spalio 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą (Išvadą), kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas netinkamu vidaus tarnybai (b. l. 3–5). Generalinio komisaro rezoliucija įformintas sprendimas. Apie priimtą sprendimą (Išvadą) 2019 m. spalio 7 d. Departamentas elektroniniu laišku informavo pareiškėją (b. l. 6).
Pareiškėjas 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybą ir Departamento Žmogiškųjų išteklių valdybą, prašydamas pakartotinai įvertinti jo tinkamumą dalyvauti atrankoje į įvadinio mokymo kursus (b. l. 8). Kauno apskrities policijos komisariato Imuniteto valdyba 2019 m. spalio 16 d. raštu Nr. 20-S-41444 ,,Dėl prašymo“ pateikė pareiškėjui atsakymą į jo prašymą, kuriuo, be kita ko, informavo, kad jo prašymas negali būti patenkintas (b. l. 7). Departamentas 2019 m. spalio 21 d. raštu Nr. 5-S-10140 ,,Dėl Jūsų prašymo“ informavo pareiškėją, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo atlikti pakartotinį tinkamumo vidaus tarnybai įvertinimą ir (ar) siūlyti priimti kitokį sprendimą, taip pat tai, kad Sprendimas paliekamas galioti (b. l. 11–12).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo (Išvados) pripažinti pareiškėją netinkamu vidaus tarnybai, kurį tvirtinimo žyma patvirtino Policijos generalinis komisaras, teisėtumo ir pagrįstumo. Departamento Sprendimas (Išvada) ir Policijos generalinio komisaro tvirtinimo žyma yra laikomi vienu administraciniu sprendimu, kuriame nuspręsta, kad pareiškėjas yra netinkamas tarnybai.
Kilusiame administraciniame ginče teismas spręs, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams, taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) (toliau – Statutas), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – VAĮ), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Stojančiajam į vidaus tarnybą asmeniui Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatytas reikalavimas būti nepriekaištingos reputacijos. Asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nėra šio statuto 9 straipsnio 2 dalies 1– 6 punktuose nurodytų aplinkybių ir kitų patikrintų pretenduojantį asmenį kompromituojančių duomenų.
Statuto 12 straipsnyje įtvirtinti priėmimo į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas pagrindai. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad į statutinę profesinio mokymo įstaigą draudžiama priimti asmenį, kuris neatitinka šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų ir kai yra šio statuto 16 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktuose nurodytų aplinkybių.
Statuto 16 straipsnyje įtvirtinti apribojimai, kada asmuo negali būti priimtas į vidaus tarnybą: 1) neatitinka šiame statute nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 2) yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu; 3) pateikia informaciją apie save ar savo privačius interesus, žinodamas, kad ji neteisinga; 4) nėra lojalus Lietuvos valstybei; 5) skiriamas į pareigas statutinėje įstaigoje, kurioje pareigas eina jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), artimasis giminaitis (artimaisiais giminaičiais laikomi tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai (įtėviai) ir vaikai (įvaikiai), seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai (įbroliai) ir seserys (įseserės) (toliau – asmens artimasis giminaitis) ar asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais (svainystė yra santykis tarp vieno sutuoktinio ir antro sutuoktinio giminaičių (posūnio, podukros, patėvio, pamotės, uošvės, uošvio, žento, marčios) bei tarp abiejų sutuoktinių giminaičių (vyro brolio ar sesers ir žmonos brolio ar sesers, vyro tėvo ar motinos ir žmonos tėvo ar motinos) (toliau – asmuo, su pareigūnu susijęs svainystės ryšiais), jeigu jie pagal einamas pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais; 6) yra šio statuto 24 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nurodytų aplinkybių; 7) yra nustatyta kitų patikrintų kompromituojančių duomenų.
Asmens tinkamumo vidaus tarnybai tikrinimo procedūrą detalizuoja Taisyklės. Jų 34 punktas nustato, kad tikrinimo valstybės informacinėse sistemose ir registruose, prireikus – ir kriminalinės žvalgybos subjektų informacinėse sistemose metu nustačius, kad yra Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas, įvertinęs nustatytus duomenis. Centrinės statutinės įstaigos vadovui priėmus sprendimą, kad asmuo netinkamas vidaus tarnybai, siuntimo į įvadinio mokymo kursus išdavimo procedūra toliau neatliekama ir apie tai statutinė įstaiga per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo motyvuotu raštu informuoja asmenį, jei dar negauta Centrinės medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir CMEK) išvada, – ir CMEK.
Akcentuotina, kad ginčijamas Sprendimas (Išvada) grindžiamas viena Statuto norma, t. y. 16 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad, gavus šio straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkte nurodytų duomenų, sprendimą dėl asmens tinkamumo vidaus tarnybai priima centrinės statutinės įstaigos vadovas. Taigi, minėta norma tik patvirtina, kad, pagal pateiktą Departamento Žmogiškųjų išteklių ir teisės valdybos viršininko Sprendimą (Išvadą), kuriame buvo išvardyti nustatyti faktai, būtent centrinės įstaigos vadovui suteikta teisė priimti sprendimą dėl pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai.
Pažymėtina, kad Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog pretenduojantis į vidaus tarnybą asmuo turi, be kita ko, būti nepriekaištingos reputacijos. Departamentas turi teisę vertinti pareiškėjo reputaciją ir šiuo klausimu rinkti informaciją.
Iš Departamento byloje pateiktų duomenų ir atsiliepime pateiktų paaiškinimų matyti, kad Sprendimu (Išvada) nuspręsta pripažinti pareiškėją netinkamu vidaus tarnybai, vadovaujantis turimais duomenimis apie jo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus, taip pat laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. padarytus administracinius nusižengimus. Departamentas Sprendime (Išvadoje) nurodė, kad pareiškėjo, pretenduojančio tapti policijos sistemos pareigūnu, visuotinai priimtų elgesio taisyklių nesilaikymas vertintinas kaip nesuderinamas su policijos veiklos principais, jo veiksmai nesuderinami su policijos pareigūno elgesio standartams keliamais reikalavimais. Vadovaujantis Statuto 16 straipsnio 2 nuostata, Sprendime (Išvadoje) konstatuota, kad dėl nustatytų kompromituojančių duomenų (Statuto 16 straipsnio 1 dalies 7 punktas) pareiškėjas yra netinkamas vidaus tarnybai (b. l. 3–4).
Įvertinus duomenų visumą, darytina išvada, kad skundžiamame Sprendime (Išvadoje) iš esmės konstatuota, jog pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos. Minėti faktai ir vertinimai buvo išdėstyti ginčijamame Sprendime (Išvadoje), kurį tvirtinimo žyma patvirtino Policijos generalinis komisaras. Tais pačiais faktais ir vertinimais grindžiama atsakovo pozicija, išdėstyta atsiliepime.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Sprendimas (Išvada) priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes, yra nepagrįstas, todėl naikintinas. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjo argumentus, nurodo, kad pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos tikslų nepasiekia, jis iš padarytų pažeidimų nepasimoko, toliau daro tos pačios kategorijos ir rūšies administracinius nusižengimus, valdydamas padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę, pakankamai dažnai pažeidžia visuomenėje priimtas kelių eismo taisykles. Pažymi, kad pareiškėjas, pateikdamas Lietuvos policijos mokyklai anketą (gyvenimo aprašymą), netiksliai ir nesąžiningai atsakė į anketos klausimus, nuslėpdamas du ikiteisminio tyrimo faktus ir nurodydamas tik vieną padarytą administracinį nusižengimą (greičio viršijimą).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (b. l. 41–43); ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę (b. l. 38–39); pareiškėjo padaryti administraciniai pažeidimai laikotarpiu nuo 2017 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuobaudos nebegaliojančios (b. l. 29–30).
Iš pareiškėjo Lietuvos policijos mokyklai pateiktos anketos (gyvenimo aprašymo) matyti, kad pareiškėjas anketos skiltyje ,,Ar buvote baustas administracine tvarka per pastaruosius 3 metus? Jei taip, tai už ką?“ nurodė, kad buvo baustas už greičio viršijimą 2018 m. (b. l. 22). Pareiškėjas, atsakydamas į anketos klausimą ,,Ar buvote teistas ir (ar) kitokiu būdu dalyvavote baudžiamajame procese? Jei taip, kada ir už ką?“ nurodė ,,Ne“ (b. l. 22). Atsižvelgiant į bylos duomenis, pažymėtina, kad ši pareiškėjo nurodyta informacija yra neišsami, tačiau sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad anketos (gyvenimo aprašymo) klausimai suformuoti konkrečiai neišaiškinant pretendentui, kokia informacija, atsakant į klausimą, turi būti pateikta. Nors pareiškėjo anketoje (gyvenimo aprašyme) nurodyta informacija, atsakant į minėtus klausimus, buvo pateikta neišsamiai, tačiau teismas pagal bylos duomenis neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas šią informaciją sąmoningai ir piktybiškai nuslėpė. Teismo vertinimu, nesant išsamios anketos pildymo instrukcijos, klausimai, suformuluoti anketoje, galėjo būti suprantami nevienareikšmiškai.
Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo atžvilgiu pradėtus ir nutrauktus ikiteisminius tyrimus neturėtų būti vertinami kaip reikšmingos aplinkybės sprendžiant dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kandidatūros įvertinimo tyrimo metu Departamento surinktą informaciją apie pareiškėjo padarytus administracinius pažeidimus, neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas piktybiškai ir tendencingai pažeidžia Kelių eismo taisykles ar daro žalą visuomenei. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Departamento surinktų duomenų apie pareiškėją nepakanka pripažinti jį netinkamu vidaus tarnybai.
Policijos generalinis komisaras tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ 2019 m. spalio 4 d. patvirtinto Departamento Sprendimą (Išvadą) ir nebetęsė siuntimo išdavimo procedūros į įvadinio mokymo kursus. Šias aplinkybes atsakovas patvirtino atsiliepime. Taigi, Policijos generalinis komisaras, tvirtindamas Departamento Sprendimą (Išvadą), jokio individualaus administracinio sprendimo nepriėmė. Teismo įsitikinimu, Policijos generaliniam komisarui neįvertus Sprendime (Išvadoje) nurodytų aplinkybių ir nepateikus argumentų, kodėl jis pritaria Sprendime (Išvadoje) išdėstytam siūlymui pripažinti pareiškėją netinkamu vidaus tarnybai, priimta išvada, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, negali būti laikoma pagrįsta.
Policijos generalinio komisaro priimamiems sprendimams, be kita ko, taikomos VAĮ 8 straipsnio nuostatos. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant teisės aktus, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., LVAT sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).
Kaip matyti iš ginčijamo atsakovo Sprendimo (Išvados), patvirtinto tvirtinimo žyma, jis nėra pagrįstas teisės aktų normomis, jame nenurodytas teisinis pagrindas, apskundimo tvarka. Tai, kad Departamentas 2019 m. spalio 7 d. elektroniniame laiške (b. l. 9) pareiškėjui nurodė, jog sprendimą galima skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka, nelaikytina tinkamu individualaus administracinio akto įforminimu ir apskundimo tvarkos išaiškinimu, atitinkančiu VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Atsakovas nepagrindė, kokiu teisės aktu vadovaudamasis Policijos generalinis komisaras sprendimą įformino rezoliucija, nepriimdamas išsamaus, motyvuoto administracinio sprendimo. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nepriėmė sprendimo, kuris atitiktų individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, taigi jis tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, nustatytų pareigų, taip pažeisdamas VAĮ reglamentuojamas pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti visų aplinkybių objektyvų įvertinimą ir sprendimo priėmimą. Konstatuotina, kad VAĮ individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 4 d. tvirtinimo žyma patvirtintą atsakovo Sprendimą (Išvadą). Pažymėtina, kad teismas nekvestionuoja atsakovo diskrecijos vertinti pareiškėjo atitiktį teisės aktuose nustatytiems reikalavimams, tačiau pabrėžtina, kad sprendimas turi būti argumentuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis.
Taigi, Departamentas įpareigotinas iš naujo Statute bei Taisyklėse nustatyta tvarka, įvertinęs surinktą medžiagą, išnagrinėti pareiškėjo medžiagą ir priimti motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų reikalavimais pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus. Priimdamas sprendimą, Departamentas turi diskreciją iš naujo vertinti visus įrodymus, taip pat kitą aktualią informaciją apie pareiškėją.
Pažymėtina, kad administracinio akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai, jo apskundimo tvarka pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro tvirtinimo žyma „Tvirtinu“ 2019 m. spalio 4 d. patvirtintą sprendimą (išvadą) Nr. 5-IL-9994 ,,Dėl E. M., pageidaujančio mokytis įvadinio mokymo kursuose, tinkamumo vidaus tarnybai“ ir įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo medžiagą ir priimti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintas normas atitinkantį sprendimą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.