- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-24
- Bylos Nr.
- e2YT-33874-820/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Pajeda
- Pareiškėjas
- T. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo, suinteresuoti šios bylos asmenys: V. M., A. S., B. S. ir VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio S. S. mirties jo palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Nurodė, jog pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Testamento palikėjas nebuvo sudaręs, todėl po jo mirties įstatyminiams įpėdiniams atsirado teisė priimti palikimą. Palikėjo turtą sudaro ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nurodyta, jog butas buvo įgytas santuokoje privatizavimo būdu. Dėl palikimo priėmimo pareiškėja niekur nesikreipė, nes nežinojo, jog reikia kreiptis į notarą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo. Po sutuoktinio mirties pareiškėja aktyviais veiksmais priėmė palikėjo turtą, nes jame gyveno, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, pagerino jo būklę, gyveno nuolatos ten su dukra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog prašo nagrinėti pareiškimą teismo nuožiūra pagal galiojančius teisės aktus ir pasitvirtinus pareiškime išdėstytoms aplinkybėms suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoti asmenys V. M., A. S. ir B. S. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu ir prašo jį tenkinti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio nuostatomis, teismas nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vadovaujantis CPK 441 straipsnio 3 dalies nuostatomis priimame sprendime nurodoma įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai.
Teismas nustatė, jog S. S. mirė (duomenys neskelbtini). (e. b. l. 8). Pareiškėja yra palikėjo sutuoktinė (e. b. l. 9, 10, 11). Duomenų apie palikėjo S. S. palikimo priėmimo faktus nėra (e. b. l. 13, 14).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks ir kur tas palikimas yra.
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Todėl faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Iš pareiškėjos nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja po palikėjo mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Perėmė palikėjo nekilnojamą turtą – ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jame gyveno nuo 1993 metų, liko gyventi po palikėjo mirties ir gyvena iki šiol. Pareiškėja turtu rūpinosi kaip savo, mokėjo mokesčius už elektrą, vandenį, šildymą, administravimo paslaugas, pagerino buto būklę (e. b. l. 20 - 29). Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėja po palikėjo mirties, jo turtą (dalį buto) prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuoti asmenys (pareiškėjos ir palikėjo vaikai) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, nes sutinka, kad motina po sutuoktinio mirties rūpinosi butu, jį prižiūrėjo, todėl tikrai priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja po sutuoktinio S. S. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 straipsnio 1dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, CK 5.50 straipsnis).
Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.
Pareiškėja už pareiškimą sumokėjo žyminį mokestį. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93, 279, 285, 286, 287 ir 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja T. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio S. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). priėmė palikimą pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjai dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.