Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytus reikalavimus, todėl teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjui dešimties kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, patikslinti savo asmens kodą, nurodyti atsakovą, kuriam reiškia reikalavimą, pateikti skundžiamą sprendimą, patikslinti faktinį skundo pagrindą ir aiškiai nurodyti atsakovo veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo prašomos priteisti žalos priežastinį ryšį, t. y. kokie konkretūs atsakovo veiksmai / neveikimas lėmė, jog pareiškėjui atsirado neturtinė žala, paaiškinant žalos apskaičiavimą, pateikti žalą patvirtinančius įrodymus, nurodyti, kada pareiškėjas gavo ginčijamą sprendimą.

Teisme 2025 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, pagrįstumo ir teisėtumo.

Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka administracinių ginčų srityje yra nustatyta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama, laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Tai reiškia, kad teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė šiuos pareiškėjo pateikto skundo trūkumus: pareiškėjo reikalavimas dėl sprendimo panaikinimo apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tačiau nagrinėjamu atveju nepateikta įrodymų, kad jis yra sumokėtas; pareiškėjas skunde nurodo asmens kodą, tačiau tokio asmens kodo nėra; pareiškėjo skunde nėra nurodomas atsakovas (atsakovai), kuriam pareiškėjas reiškia reikalavimus; iš skundo nėra aišku, kaip konkrečiai pasireiškė neturtinė žala ir kokie įrodymai patvirtina žalos atsiradimą; pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai jis gavo sprendimą, o jo pridėto medicininio dokumento data yra 2020 m. vasario 20 d., t. y. šis dokumentas nepatvirtina ginčui aktualiu laikotarpiu buvusios pareiškėjo sveikatos būklės; pareiškėjas taip pat įpareigotas pateikti skundžiamą sprendimą (sprendimus).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra, be kita ko, skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Pirmosios instancijos teismas 2025 m. balandžio 7 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, t. y. pareiškėjas nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nepašalino kitų skundo trūkumų.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad žyminis mokestis nemokamas, jeigu skundas paduodamas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde prašė ne tik panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, tačiau prašė priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, kurią kildino iš neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų.

Pagal ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai (prašymai, pareiškimai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administracinio akto (veiksmo), iš kurio kildinama žala, neapskundimas ir nenuginčijimas ABTĮ nustatyta tvarka paprastai netrukdo asmeniui reikalauti priteisti jam žalos atlyginimą. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo skundo priėmimo stadijoje neturėtų būti laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, iš kurių kildinama žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-156/2011; 2024 m. rugpjūčio 14 d nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-449-575/2024).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą nagrinėjamoje byloje yra susijęs su reikalavimu panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 23 d. sprendimą. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 23 d. sprendimą, nesumokėjo ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio, nereiškia, kad skundo priėmimo stadijoje yra pagrindas atsisakyti skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio nesumokėjimas sudaro pagrindą atsisakyti priimti nagrinėti tik pareiškėjo reikalavimą panaikinti Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 23 d. sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmens skunde (prašyme) dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) atlyginimo, reikalavimų skundo turiniui prasme (ABTĮ 23, 24 str.) turi būti nurodyta, dėl kokių būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjui atsirado žala, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiantys įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014 ir kt.).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas kildina patirtą neturtinę žalą dėl nepagrįstai Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. spalio 23 d. sprendimu paskirtos nuobaudos. Tačiau skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip pasireiškė pareiškėjo patirta neturtinė žala. Teisėjų kolegijos vertinimu, Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 17 d. nutartimi pagrįstai nustatytas skundo trūkumas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas nepašalino šio trūkumo per teismo nutartimi nustatytą terminą.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų. Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde neneigia, kad teismo nustatytu terminu nepašalino skundo trūkumų. Priešingai, nurodo, kad jis negalėjo laiku pašalinti skundo trūkumų. Todėl skundžiamoje 2025 m. balandžio 7 d. nutartyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino pareiškėjui, kad nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į teismą, pašalinus skundo trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.