Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės R. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03772-23,

kurioje A. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kelių darbininkas, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė už nukentėjusiojo D. J. rankų, jį patąsė, suėmus už pečių prispaudė prie sienos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą.

Be to, jis 2023 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė už nukentėjusiojo D. J. dešinės rankos riešo, o pastarajam bandant pabėgti, užlaužė ranką į priekį bei paleido, dėl to nukentėjusysis nukrito ant nugaros, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nugaroje – juosmens srityje su odos paraudimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio D. J. sveikatą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad su žmona K. J. kartu gyvena apie 9 metus. Turi tris mažamečius vaikus, su jais sutaria labai gerai. Dažnai žmona K. priekaištauja, kad jis vaikams per švelnus, nebara jų. 2023 m. sausio 29 d., vaikai nuo ryto pradėjo šaukti, bėgioti po visą butą. Kartais vaikai taip greitai bėga, kad atsitrenkia į durų staktą. Norėdamas juos apsaugoti, draudžia bėgioti po visą butą. Leidžia bėgioti tik viename kambaryje. Tą dieną jis blogai jautėsi. Jau apie du mėnesius turi problemų su sveikata, todėl paprašė vaikų netriukšmauti. Tačiau vaikai nereagavo į jo prašymus liautis bėgioti ir šaukti. Prašė ne vieną kartą. Buvo vaikus nuvedęs į jų kambarį, kad bėgiotų savo kambaryje. Paprašė tylos, sūnus D. pasakė: „neaiškink, neklausysiu“. Tokius žodžius jo atžvilgiu vartoja žmona. Vaikai atbėgo į kambarį, kuriame buvo jis ir vėl bėgiojo po jį. Tuo metu jis gulėjo kambaryje ant minkšto baldų kampo. Tame pačiame kambaryje buvo sūnus D., kuriam (duomenys neskelbtini), ir dukra L., kuriai (duomenys neskelbtini). Dukros L., kuriai (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Kai vaikų eilinį kartą paprašė, kad jie nebėgiotu, jie nesiliovė, todėl jis atsistojo ir abiem rankomis suėmė sūnų D. už pečių ir stumdamas prispaudė jį prie sienos (iki sienos paėjo gal 1,5-2 m.), pasakė jam nusiraminti. Prispaudė prie sienos, esančios tarp baldų kampo ir spintos. Liepė D. nusiraminti ir jį paleido. D. tiesiog jam pasitaikė pirmas iš vaikų, todėl už pečių paėmė jį, o ne L.. Po to, kai D. paleido, D. neverkė ir nuėjo prie mamos, kuri tuo metu sėdėjo ant kėdės prie valgomojo stalo. Po šio įvykio vaikai apsiramino. Sūnų D. tik nuvedė prie sienos, už rankų suėmęs nebuvo, jo netempė, už kaklo taip pat suėmęs nebuvo. Vakare, kai namuose jau buvo ir dukra L., vaikai vėl pradėjo bėgioti po namus. Jis vėl juos sudrausmino, tačiau jo niekas neklausė. D. vėl pasakė „neaiškink“. Tuo metu D. bėgo per kambarį ir jis suėmė bėgantį sūnų už rankos. Kadangi D. bėgo, galėjo laikant D. ranką pakelti, ją užlaužiant ir D. nukrito ant sėdmenų. Pasodinęs D. liepė nusiraminti. Pats išėjo į lauką parūkyti. Jam būnant lauke atvyko policijos pareigūnai. Grįžus į butą sužinojo, kad žmona iškvietė pareigūnus. Ji pareigūnams sakė, kad jis D. smaugė. Dukra L., kuri tuo metu buvo šalia jos pasakė pareigūnams, kad jis D. nesmaugė. Pareigūnams paaiškino, kad sūnų buvo suėmęs už pečių, jo nesmaugė. Neturėjo tikslo sukelti sūnui fizinio skausmo, o tuo labiau jį sužaloti. Savo veiksmais norėjo sustabdyti, kad nebėgiotų. Supranta, kad gal D. ir galėjo jausti fizinį skausmą, tačiau sukelti savo vaikui fizinio skausmo tikslo neturėjo. Šiuo metu lankosi pas psichologą, nuo Jonavos socialinių paslaugų centro, kuris jam padeda suprasti savo elgesį, valdyti neigiamas emocijas (e. b. l. 134-137, 143-145).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo kaltės visiško pripažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamas veikas, visiškai įrodyta byloje ištirtais įrodymais.

Liudytoja K. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su A. J. kartu gyvena 9 metus, turi tris mažamečius vaikus. Tą dieną (2023 m. sausio 29 d.) vaikai kaip įprastai leido laiką namuose, žaidė, triukšmavo. Tačiau jų elgesys nebuvo kažkoks ypatingas. Pradžioje jis prašė vaikų nusiraminti, nebėgioti. Tačiau vaikai atsakė, kad neklausys, kad jis neaiškintų jiems. Jis vaikus buvo nuvedęs į vaikų kambarį, tačiau jie vėl atėjo ir bėgiojo po visą butą. Ji irgi vaikams pasakė, kad jie nusiramintų, tačiau jie neklausė, nes namuose buvo tėvas. Po kurio laiko, tai galėjo būti apie 9.00 val. A. nuėjo į vaikų kambarį, ir ji girdėjo, kaip jis sakė „kiek galima sakyti, kodėl lakstote“ ir panašiai. Išgirdo kaip D. pradėjo verkti. A. grįžo į svetainę, o ji nuėjo pas D.. D. pasakė, kad tėtis jį paėmė už rankos (kurios nežino, neklausė) ir pastūmė. Kurioje vietoje buvo paėmęs už rankos, D. nerodė. Kodėl jis verkė, nesakė. Jis nesakė, kad jam kažkas skaudėjo. Dukra L. kuriai (duomenys neskelbtini), pasakė, kad tėtis suėmė D. už rankų ir patempė. Daugiau nieko nesakė, neaiškino, nerodė. Kai D. nusiramino, ji nuėjo į virtuvę gaminti. Po kurio laiko vaikai vėl pradėjo garsiai šaukti, bėgioti po namus. A. draudžia bėgioti po visą butą, todėl vėl vaikams pasakė, kad jie nebėgiotų. Vaikai vėl neklausė. D. nuėjo į vaikų kambarį, nes jie triukšmavo savo kambaryje. Ji norėjo nufilmuoti kokių veiksmų A. imsis, norėdamas nuraminti vaikus. Atėjusi į kambarį ji pamatė, kaip A. laikė D. už pečių prispaudęs prie sienos, sakė nusiraminti. Jai pasirodė, kad suėmė už kaklo, tačiau po įvykio paklausus D., D. pasakė, kad neprisimena. Jai pasirodė, kad A. ranka buvo ant D. peties, arti kaklo, ji galėjo ir suklysti nurodydama pareigūnams, kad A. buvo suėmęs D. už kaklo. Nes po to jokių žymių ant kaklo nubuvo. Jis abiem rankomis laikė sūnų už pečių, prispaudęs prie sienos, klausė kada jis nusiramins, ir panašiai. D. tuo metu verkė, šaukė, kad jam skauda. D. vėliau jai sakė, kad jam skaudėjo pečius, tačiau jokių sužalojimų nebuvo. Kai A. buvo suėmęs D. už rankų ir jį tempė, matė dukra L.. Ji pasakodama buvo išsigandusi, tačiau nesakė, kad jai buvo baisu ar panašiai. Pati matė ir nufilmavo, kaip A. suėmęs D. už pečių spaudė prie sienos. Kai D. nustojo verkti, elgėsi kaip įprastai. Po kurio laiko atvažiavo brolis atvežė jos dukrą L.. Vaikai elgėsi kaip įprastai. Po kurio laiko vaikai vėl pradėjo garsiau kalbėti, bėgioti. Tą dieną A. sveikata nebuvo itin bloga, jis jau mėnesį laiko skundėsi kosuliu, tačiau tą dieną temperatūros nebuvo. Apie 19.30 val. A. liepė vaikams nusiraminti, tačiau D. atbėgęs į kambarį pasakė jam „neaiškink“, tada A. suėmė D. už dešinės rankos riešo, klausdamas ar jis nustos bėgioti. Tuo metu D. norėjo bėgti prie jos. Ji matė, kaip D. žengė link jos, o A. tuo metu laikė jo ranką užlaužęs į viršų, t. y. D. riešas, kuri laikė A., atsidūrė prie D. peties, tačiau D. tai nesustabdė, todėl jis ir toliau norėjo bėgti ir kažkokių būdu nukrito ant nugaros. Kai D. krito, A. jo ranką buvo paleidęs. A. paklausė „ką išdarinėji“. Tuo metu kambaryje buvo dukros ir L. ir L.. L. pasakė, kad išsigando tėčio. L., kuriai 3 m. nesureagavo, gal buvo kiek pasimetusi. D. nugaroje jau buvo sužalojimas iš ankščiau. Maždaug prieš mėnesį jis buvo užsigavęs nugarą, buvo sumušimas/ paraudimas (nubrozdinimo nebuvo). Nukritus konflikto su tėvu metu, senas sužalojimas labiau paraudo (e. b. l. 1-11, 98-102).

2023 m. sausio 30 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta – butas (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų duomenų negauta (e. b. l. 31-33).

2023 m. sausio 30 d. Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad pranešėja K. J. parodė, kad 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val. dėl triukšmo A. J. suėmė sūnų D. už rankų, pradėjo jį tampyti ir rėkti. Taip pat suėmęs ranka už kaklo prispaudė vaiką prie sienos. Sūnus D. verkė, pasakė, kad jam skauda. Vėliau, apie 19.30 val. visiems būnant kambaryje A. J. vėl žodžiu drausmino sūnų, šiam atsakius „nelysk, neaiškink“, A. J. suėmė D. už dešinės rankos ir pradėjo tempti jį link sienos, dėl tokių A. J. veiksmų, sūnus D. nukrito ant grindų. Apžiūrėjus sūnų, ant jo nugaros matėsi paraudimai. A. J. paaiškino, kad jautėsi prastai, vaikai triukšmavo jo kambaryje, jam paprašius, kad vaikai išeitų žaisti į kitą kambarį, jie pradėjo atsikalbinėti, todėl jis suėmė sūnui už pečių prispaudė prie sienos ir paprašė, kad šis nurimtų ir eitų į kitą kambarį. Sūnus jo sudrausminimų neklausė, todėl vėliau jį suėmęs patempė už rankos, norėdamas ji paauklėti. D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), parodė, kad įvykio metu jam skaudėjo. Sužalojimai nekonstatuoti (e. b. l. 39-42).

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad D. J. konstatuota poodinė kraujosruvos nugaros – juosmens srityje su odos paraudimais. Su žalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2023 m. sausio 29 d., galimai apie 19.30 val. Sužalojimas galėjo būti padarytas po trauminio poveikio į dešinę ranką nugriuvus ir nugaros sritimi atsitrenkus į kietą buką daiktą (e. b. l. 69-70).

2023 m. kovo 2 d. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas (patektas K. J.), kuriame užfiksuot: A. J., stovintis prie spintos, netoli lovos, ant kurios sėdi mergaitė. Už vyro prie spintos stovi berniukas. A. J. kalba su berniuku, klausia „ką čia rankas dar kilnoji“. Dešine ranka staigiu judesiu pakelia priešais berniuko veido. Berniukas kaire ranka perbraukia per viršutinę veido pusę, galimai per kaktą. A. J.: „didelis vyras... raminkis tik tai“. Berniukas atsako „nelysk“ (pasitraukia nuo vyro arčiau sienos). A. J.: „palysiu“. Berniukas: „nelendi“. A. J.: (atsisėda ant lovos krašto šalia stovinčio berniuko) „jeigu ką, pas tave prašau raminkis, tai raminkis“. Vaizdas nutrūksta, dėl kameros nuleidimo į apačią, kai vaizdas atsistato, A. J. sėdint ant lovos, abejomis rankomis suėmęs už berniuko rankų, ties alkūnes, jį tampo priešais save, į šonus, nustumia prie sienos. Nugara užstoja berniuką kuris stovi prie sienos, judesių nesimato, matosi berniuko galvos dalis. A. J.: „ko?...ko dabar?“. Berniukas pradeda verkti. A. J.: „labai didelis vyras... labai didelis vyras.. nu kas yra?“ Berniukas (verkdamas) „skauda. A. J.: „ko dabar verki, ko dabar, ko dabar verki“. Berniukas: „skauda“ (e. b. l. 114-116).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa nustatyta, kad D. J. nenoriai bendravo su vaiko teisių apsaugos specialistu. Pastebėta, kad D. buvo pasimetęs, todėl nepilnametis vaikai į klausimus atsakinėjo pavieniais žodžiais. D. nurodė, kad jis lanko paruošiamąją grupę darželyje. Teigia, kad jeigu kažkas blogo atsitiktų, tai nebijotų pasakyti mamai. D. komentuodamas situaciją teigė, kad tėtis paėmė jį už rankos ir pargriovė. Tėtis, taip pat buvo suėmęs už vieno peties. Kodėl taip tėtis pasielgė vaikas nežino. Tėčio bijo, nes jį skriaudžia, tačiau tėtis jo nemuša. K. J. vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistui paaiškino, kad dieną vaikai žaidė, rėkavo. A. J. žiūrėjo televizorių ir dienos metu vaikų prašė apsiraminti. Jis buvo paėmęs sūnų už dvejų rankų ir pastūmęs nuo savęs. K. J. šio įvykio nematė. D. pradėjo verkti ir A. J. išėjo į kitą kambarį. Vakare vaikai vėl įsižaidę pradėjo rėkti. A. J. vėl pradėjo raminti vaikus. D. atsikalbinėjo, sakė „neaiškink, nelysk“. A. J. truko kantrybė ir jis vėl pastūmė sūnų. Tai buvo pirmas kartais kai A. J. panaudoji fizinį smurtą vaiko atžvilgiu. A. J. komentuodamas situacija, parodė, kad jis nenaudojo smurto prieš D.. Vaikai žaidė ir laksto po namus, jam apraminti vaikų nepavyko. Norėdamas apraminti apie 11.00 val. sūnų pastatė prie sienos. 19.30 val. buvo pasodinęs sūnų ant sofos. Buvo paėmęs sūnų už pečių, kad jį pastatytų prie sienos bet nebuvo jo paėmęs už kaklo. Gal paėmė stipriau už pečių, tačiau netempė ir už kaklo suėmęs nebuvo (e. b. l. 75-77, 78-89).

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro pranešimu nustatyta, kad K. ir A. J. šeima yra Jonavos rajono socialinių paslaugo centro specialistų lankomų ir prižiūrimų šeimų patiriančių socialinę riziką, apskaitoje. Centro specialistai ne rečiau kaip kartą per savaitę lankosi šeimos namuose, ugdo kasdienio gyvenimo įgūdžius. J. šeimoje konfliktas dažnai kyla dėl vaikų auklėjimo, jų elgesio ribų nustatymo. Socialinio darbo eigoje nebuvo pastebėta, jog A. J. būtų smurtavęs prieš nepilnamečius vaikus (e. b. l. 93-94).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad A. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dvi nusikalstamos veikos), kadangi jis smurtiniais veiksmais nežymiai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo mažamečiui sūnui D. J.. O būtent – 2023 m. sausio 29 d., apie 11.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia suėmė už nukentėjusiojo D. J. rankų, jį patąsė, suėmus už pečių prispaudė prie sienos, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam D. J. fizinį skausmą. Be to, jis 2023 m. sausio 29 d., apie 19.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), konflikto dėl asmeninių nesutarimų su mažamečiu sūnumi D. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka suėmė už nukentėjusiojo D. J. dešinės rankos riešo, o pastarajam bandant pabėgti, užlaužė ranką į priekį bei paleido, dėl to nukentėjusysis nukrito ant nugaros, tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas nugaroje - juosmens srityje su odos paraudimu, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo mažamečio D. J. sveikatą. Kaltinamojo kaltę be jo paties visiško prisipažinimo patvirtina liudytojos parodymai, tarnybiniuose pranešimuose ir apžiūros protokole užfiksuota informacija, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis A. J. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės siūloma bausme ir kitais teismo baudžiamuoju įsakymu spręstinais klausimais sutinka (e. b. l. 171-175). Nukentėjusysis informuotas apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 178-179).

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nesunkios nusikalstamos veikos. Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. A. J. praeityje teistas, teistumas išnykęs (e. b. l. 156-159), administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 160), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. l. 161), VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybių ligų nesilankė, nesigydė (e. b. l. 165-166).

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, A. J. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei atsižvelgęs į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžia, kad kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) numatytų nusikalstamų veikų padarymą skirtinos arešto bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, kaltinamajam šiuo teismo baudžiamuoju įsakymui paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo nuomone, A. J. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl neatmetama galimybė jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis yra dirbantis, praeityje teistas, teistumas išnykęs, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra, administracine tvarka nebaustas. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, kaip nurodė apklausos metu, savanoriškai kreipėsi psichologinės pagalbos. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo turimus teigiamus socialinius ryšius, be to, nuteistasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis tuo kas išdėstyta, BK 75 straipsnio pagrindu bausmės vykdymas A. J. atidėtinas 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui su intensyvia priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant įpareigojimą būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktai turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninė laikmeną su vaizdo įrašu, paliktina saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. sausio 29 d. dvi nusikalstamos veikos) ir paskirti:

– už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. sausio 29 d. 11.00 val., nusikalstama veika) – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

– už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (2023 m. sausio 29 d. 19.30 val., nusikalstama veika) – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskirti A. J. subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams ir paskirti A. J. intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis visą bausmės atidėjimo laikotarpį, įpareigojant A. J. visą bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Išaiškinti A. J., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

8. Intensyvios priežiūros metu draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninį stebėjimo įtaisą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Daiktus turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – elektroninę laikmeną su vaizdo įrašu, palikti saugoti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariate.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.