Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės 85 956,56 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo ir visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jo pusseserei K. G., kaip savininkui grąžinto buto Nr. 14, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei, buvo suteikta valstybės garantija. Ji pasirinko kitų valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomavimą, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. K. G. mirė panaudojus tik 1043,44 Lt nuomos mokesčio dengimui skirtų lėšų, 85 956,56 Lt liko nepanaudota. Nuomininkui mirus, jo įpėdiniams išlieka teisė į nepanaudotą nuomos mokesčiui padengti skirtą sumą, todėl jis, kaip K. G. teisių perėmėjas (įpėdinis) turi teisę į nuomos mokesčiui dengti nepanaudotus 85 956,56 Lt. Kadangi 87 000 Lt buvo skirti konkrečiam tikslui, t. y. nuompinigiams pagal nuomos sutartį dengti, pasibaigus nuomos sutarčiai dėl K. G. mirties, atsakovas šiam tikslui avansu sumokėtas ir nepanaudotas lėšas nebegali panaudoti numatytu tikslu ir valdo jas be jokio teisinio pagrindo. CK 6.237 str. nurodo, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Šiuo atveju atsakovė 85 956,56 Lt įgijo K. G. įpėdinių sąskaita, nes įpėdiniai nebegali realizuoti K. G. turėtos nuomos teisės. Kadangi nuomos sutartis yra pasibaigusi, atsakovė šias lėšas valdo be jokio teisinio pagrindo, todėl turi prievolę grąžinti be pagrindo valdomą turtą K. G. įpėdiniams, t.y. ieškovui. Ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl nuomos mokesčiui dengti nepanaudotų lėšų grąžinimo, tačiau jo prašymas buvo interpretuotas kaip prašymas patikslinti valstybės garantijos turėtoją bei pakeisti valstybės garantijos rūšį ir tuo pagrindu atsakovė 2010 m. birželio 19 d. raštu Nr. 53-5-2511 atsisakė jį tenkinti. Ieškovo nuomone, atsakovė be pagrindo sutapatino nuomos mokesčiui dengti nepanaudotų lėšų grąžinimą pagal CK 6.237 str. su valstybės garantijos rūšies keitimo institutu.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių motyvų:

1. Skundžiamo sprendimo motyvai yra nenuoseklūs, jie nesuderinami su teismo nustatytomis aplinkybėmis ir prieštarauja vienas kitam. Prie nustatytų aplinkybių skundžiamame sprendime nurodyta, kad ieškovas paveldėjo mirusios pusseserės K. G. turtą, kurį taip pat sudaro ir reikalavimo teisė į valstybės garantiją (t.1, b.l. 48). Tai reiškia, kad CK V knygos nustatyta tvarka ieškovui perėjo visos su mirusiosios turėta valstybės garantija susijusios teisės ir pareigos (CK 5.50 str. 1 d.), kurios atsirado atsakovui įvykdžius valstybės garantiją. Šiai teismo nustatytai aplinkybei prieštarauja skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, jog Kompensacijų įstatymas, kaip specialusis įstatymas, šiuo atveju nenumato galimybės įpėdiniui paveldėti. Šiais motyvais iš esmės yra paneigiamas reikalavimo teisės į valstybės garantiją paveldėjimas, nes jos įgyvendinimas padaromas neįmanomu. Pirmos instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad iš Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytos valstybės garantijos įvykdymo atsirandančių teisių paveldėjimo klausimas, kai įpėdinis negyvena kartu su palikėju, nėra sureglamentuotas ir kad tai yra įstatymo spraga. To nepadarius, pirmos instancijos teismas neįvykdė pareigos plėtoti teisę ir pašalinti teisės spragą (CPK 2 str., 3 str. 6 d.). Be to, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 8 dalis numato galimybę garantijos turėtojui perleisti kitiems asmenims reikalavimo teisę, atsirandančią iš valstybės garantijos. Todėl teismas privalėjo įvertinti, jog reikalavimo teisės, atsirandančios iš valstybės garantijos, nėra asmeninio pobūdžio ir gali būti tiek perleistos kitiems asmenims, tiek kitų asmenų paveldėtos. Tai reiškia, kad valstybės garantijos įvykdymo pagrindu mirusiosios įgytos teisės ir pareigos perėjo ieškovui kartu su visu jos palikimu. Be to, Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 7 dalis numato galimybę valstybės garantijos pagrindu išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, iš nuomos sutarties atsirandančias teises ir pareigas perleisti su mirusiuoju kartu gyvenusiems įpėdiniams, likusią nepanaudotą nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalį įskaitant į nuompinigius. Toks reguliavimas reiškia, jog valstybė įstatymu pripažįsta galimybę paveldėti šios rūšies valstybės garantijos įvykdymo pagrindu atsiradusias teises.

2. Skundžiamame sprendime konstatuota, jog surinkti įrodymai patvirtina, kad K. G. buto nuomos mokesčiui dengti atsakovui 2010 m. buvo pervesta 37491,71 Lt (t. 1; b.l. 170-182). Ši aplinkybė įrodo, kad atsakovas realiai gavo lėšas nuomos mokesčiui pagal su mirusiąja sudarytą 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutartį mokėti, kurios nebuvo panaudotos. Atsakovas pripažįsta, kad šios lėšos buvo skirtos būtent mirusiosios mokėtinam nuomos mokesčiui dengti, todėl šios lėšos negali būti panaudotos kitu tikslu. Atsakovas jas valdo be jokio teisinio pagrindo, nes pasibaigus 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarčiai jos nebegali būti panaudotos pagal tikslą. Jeigu atsakovas šias lėšas panaudos kitais tikslais, jis sutaupys tiems tikslams pasiekti biudžete numatytas lėšas, kas reiškia nepagrįstą praturtėjimą ieškovo, kaip mirusiosios įpėdinio, sąskaita. Situacija atitinka visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas, nors teismas neįvertino šios aplinkybės, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai skundžiamame sprendime nepagrįstai vertinami tik pagal Kompensacijų įstatymą. Nevertindamas po 2009 m. balandžio 3 d. nuomos sutarties sudarymo susiklosčiusių teisinių santykių civilinių įstatymų prasme, teismas neteisingai taikė materialinę teisę. 2005 m. spalio 17 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos išduota valstybės garantija nuomininkui, gyvenančiam savininkui grąžintame gyvenamajame name, jo dalyje, bute Nr. 1511 patvirtina, kad tarp K. G. ir atsakovo buvo susiklostę Kompensacijų įstatymo reglamentuojami valstybės garantijos teisiniai santykiai. Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir jį įgyvendinančio Patalpų išnuomojimo tvarkos aprašo pagrindu K. G. įgijo teisę į valstybės ar savivaldybės gyvenamųjų patalpų išnuomavimą, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę, o atsakovui kaip viešojo administravimo subjektui atsirado pareiga K. G. išnuomoti patalpas pagal minėtų teisės aktų reikalavimus. Šios atsakovo pareigos buvo įvykdytos Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. A-1156 pagrindu 2009 m. balandžio 3 d. sudarant nuomos sutartį, į išnuomotų patalpų nuomos mokestį įskaičiuojant savininkui grąžinto buto rinkos vertę - 87000 Lt. Tokiu būdu buvo įvykdyta valstybės garantija ir pasibaigė Kompensacijų įstatymo reglamentuojami teisiniai santykiai (Kompensacijų įstatymo 9 str. 12 d.). Nuo šio momento tarp šalių prasidėjo civiliniai gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, kurie turi būti vertinami laikantis CK.

4. Nuomos sutarties pagrindu K. G. įgijo turtinę teisę reikalauti iš atsakovo dengti pagal šią sutartį mokėtiną nuomos mokestį. K. G. mirė nepasinaudojusi šia teise visa apimtimi - iš atsakovo 2010 m. balandžio 21d. rašto Nr. 53-5-1512 ir 2010 m. spalio 28 d. rašto Nr. 53-5-3863 matyti, kad jos mirties dieną nuomos mokesčiui dengti buvo panaudota tik 1043,44 Lt iš 87000 Lt, o 85956,56 Lt buvo nepanaudota. Ieškovas, kaip vienintelis K. G. įpėdinis, paveldėjo šią turtinę teisę reikalauti iš atsakovo dengti pagal nuomos sutartį mokėtiną nuomos mokestį (CK 5.1 str. 2 d.) kartu su kitomis iš nuomos sutarties atsirandančiomis teisėmis ir pareigomis. Nepaisant to, ieškovas negali šios teisės realizuoti dėl nuomos sutarties pasibaigimo pagal įstatymą (CK 6.602 str.) ir atsakovui nesutinkant sudaryti sąlygų šią teisę realizuoti. Tokiu būdu atsakovas gavo turtinės naudos iš nuomos sutarties pasibaigimo, nes jam nebereikės dengti pagal šią sutartį mokėtino nuomos mokesčio.

5. Skundžiamame sprendime nėra pasisakyta dėl Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu K. G. įgytos teisės į pagal nuomos sutartį mokėtino nuomos mokesčio dengimą prigimties. Valstybės garantijos esmę sudaro teisingas kompensavimas už nuomotas patalpas, kurios nuosavybės atkūrimo procese grąžinamos jų savininkams. Teisingas kompensavimas suprantamas, kaip turtinio ekvivalento nuomotų patalpų rinkos vertei suteikimas. Dėl to iš valstybės garantijos kylantys įsipareigojimai gali bus tinkamai įvykdyti tik tada, kai kompensacijos dydis taps lygus nuomotų patalpų rinkos vertei. Šiuo metu skirtumą tarp realiai suteiktos kompensacijos ir nuomotų patalpų rinkos vertės sudaro 85956,56 Lt. Atitinkamo dydžio yra atsakovo nesąžiningas praturtėjimas, nes tiek sutaupo atsakovas nevykdydamas valstybės garantijos pagrindu sudarytos nuomos sutarties. Todėl, apelianto nuomone, vadovaujantis CK 6.242 straipsnio nuostatomis, ši suma priteistina iš atsakovo.

Šalies argumentai

1. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog ieškovas paveldėjo mirusios pusseserės K. G. turtą, kurį taip pat sudaro ir reikalavimo teisė į valstybės garantiją, kuriai prieštarauja kiti teismo sprendimo motyvai. Atsakovės nuomone, skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje (tarp nustatytų aplinkybių) pateikta nuoroda į civilinės bylos I tomo bylos lapą 48 turėtų būti suprantama kaip faktinė aplinkybė, nurodyta I t., b. 1. 48 esančiame ieškovo teismui pateiktame rašytiniame dokumente - notarės R. P. išduotame 2010-06-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijime, kuriame nurodyta, kad K. G., mirusios 2010-02-08, turtą paveldi jos pusbrolis R. J., paveldimą turtą sudaro: „<...> 3. Reikalavimo teisė į valstybės garantiją, suteiktą grąžinto buto Nr. 14 (keturiolikto), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkei K. G. <...>". Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl byloje nagrinėjamam ginčui taikytinų teisės normų, konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atvejį numato ir reguliuoja ne bendrosios civilinės teisės normos, o Kompensacijų įstatymas. Nagrinėjant bylą turi būti taikomas Kompensacijų įstatymo 9 str. 7 p., kuris dėl K. G. pasirinktos valstybės garantijos rūšies numato išimtį, jog pagal Kompensacijų įstatymo 9 str. 2 d. 5 p. nustatytą valstybės garantiją, išnuomotų gyvenamųjų patalpų nuomininkui mirus, nuomos sutartis pakeičiama CK 6.602 str. nustatyta tvarka, o likusi nepanaudota nuomos mokesčiui padengti valstybės garantiniame dokumente nurodytos gyvenamųjų patalpų vertės dalis įskaitoma į nuompinigius. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju specialusis įstatymas paveldėjimo atveju numato galimybę įpėdiniui toliau nuomoti patalpas, tačiau ir tai galima tik tada, kai įpėdinis buvo mirusiojo šeimos nariu, su kuriuo įstatymas numato galimybę sudaryti buto nuomos sutartį remiantis CK 6.602 str. Teismas pagrįstai nustatė faktinę aplinkybę, kad ieškovas su K. G. bute negyveno, jos šeimos nariu nebuvo, todėl po K. G. mirties butas buvo perduotas savivaldybei. Ta aplinkybė, kad į 2010-06-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą yra įtraukta reikalavimo teisė į mirusiajai K. G. suteiktą valstybės garantiją, negali praplėsti įpėdinio teisių, kurių ribos yra numatytos Kompensacijų įstatymo 9 str. 7 d., ir apimti teisę į nuompinigiams nepanaudotų lėšų išmokėjimą pinigais, taip pat, ir tokiu atveju, kai su mirusiąja sudaryta nuomos sutartis negali būti pakeičiama įpėdinio vardu remiantis CK 6.602 str., nes tai prieštarautų specialaus valstybės garantijų suteikimą ir vykdymą reglamentuojančio Kompensacijų įstatymo 9 str. 7 d. imperatyvioms nuostatoms. Atsakovės nuomone, apelianto pateiktas 2010-06-03 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo suteikiamų teisių interpretavimas neatitinka mirusiajai K. G. suteikto ir įvykdyto 2004-11-16 valstybės garantiniame dokumente Nr. 1073 nurodyto valstybės įsipareigojimo turinio - išnuomoti kitas valstybės ar savivaldybės gyvenamąsias patalpas, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų verte (Kompensacijų įstatymo 9 str. 2 d. 5 p.).

2. Valstybės lėšų, numatytų K. G. suteiktai valstybės garantijai įvykdyti, paskirtis yra tikslinė. Nuompinigių dengimas iš valstybės lėšų, bet ne didesnės sumos, nei jos iki tol nuomotų ir savininkui grąžintų patalpų rinkos vertė (šiuo atveju - 87 000,00 Lt), atitinka tik dalį valstybės įsipareigojimo nuomininko atžvilgiu, t. y. ne tik išnuomoti kitas savivaldybės gyvenamąsias patalpas, bet ir įskaičiuoti anksčiau nuomotų (savininkui grąžintų) patalpų vertę į nuompinigius. Šie du iš valstybės garantijos kylančios valstybės garantijos turėtojo reikalavimo teisės elementai yra neatskiriamai susiję tiek tarpusavyje, tiek su tokios reikalavimo teisės subjektu - valstybės garantijos turėtoja K. G.. Nesant nuomos teisinių santykių, nėra jokio teisinio pagrindo vykdyti su šiais konkrečiais nuomos teisiniais santykiais susijusią pareigą dengti nuompinigius už nuomininką iš valstybės lėšų. Kadangi K. G. teisė nuomoti butą 2009-04-03 nuomos sutartyje Nr. 201-9-255 nurodytomis sąlygomis yra asmeninio pobūdžio ir tiesiogiai neatskiriamai susijusi su K. G. asmeniu, todėl pereiti kitiems asmenims negalėjo (CK 5.1 str. 1 d.). Mirus K. G., ieškovas paveldėjimo būdu neperėmė jos teisės nuomoti butą pagal nuomos sutartį Nr. 201-9-255, todėl negalėjo paveldėti tik nuomininkei priklausiusios ir su konkrečiais nuomos teisiniais santykiais neatsiejamai susijusios teisės į buto nuompinigius įskaityti šioje nuomos sutartyje nurodytą sumą, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės priskaičiuojamų nuompinigių dydį. Nesant nuomos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės, atsakovei apskritai nekyla pareiga priskaičiuoti buto nuompinigius ir atitinkamai nekyla pareiga į nuompinigius įskaityti likusią 2009-04-03 nuomos sutartyje Nr. 201-9-255 nurodytos sumos (87 000 Lt) dalį, kaip tai buvo nurodyta K. G. suteiktoje 2005-10-17 valstybės garantijoje Nr. 1511.

3. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad atsisakydama išmokėti ieškovui nepanaudotus 85 956,56 Lt nuompinigių atsakovė nesąžiningai praturtėjo jo sąskaita, nes išvengė prievolės vykdymo, o pagal CK 6.242 str. 1 d. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino šį ieškovo argumentą, konstatuodamas, kad Kauno miesto savivaldybė lėšas nuomos mokesčiui dengti gavo teisėtai - Kompensacijų įstatymo pagrindu, o nuomininkui mirus, savivaldybė, atitinkamai šių lėšų paskirčiai, toliau jas perskirstas kitiems valstybės garantijų turėtojams, kuriems yra išnuomotos savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos, todėl, esant tokioms aplinkybėms, nenustačius nepagristo praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinų sąlygų viseto (CK 6.242 str. 1, 2 d.), nėra pagrindo teigti, kad atsakovas be teisinio pagrindo (nepagrįstai) praturtėjo ieškovo sąskaita.