- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-714-279/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00438-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- uždarosios (duomenys neskelbtini), UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl ekonominės sankcijos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja uždaroji (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, ir – Bendrovė) teismui paduotu skundu prašė sumažinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu paskirtą 1000 Eur dydžio ekonominę sankciją pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja skunde nurodė, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo specialisto, vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu ( toliau- Nutarimas) Bendrovei paskirta 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. planinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), laiko iš gyventojų priimtas atliekas skirtas šalinimui. Bendrovė turi Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugpjūčio 13 d. perdavė atliekų tvarkytojui (duomenys neskelbtini) 3,436 t. atliekų kodu (duomenys neskelbtini) ekranai, monitoriai ir įranga, kurioje yra ekranų, kurių paviršiaus plotas didesnis nei 100 cm ² , kai pagal Taršos leidimą nustatyta, kad šioje aikštelėje didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti šios rūšies atliekų kietis – 2 tonos. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Bendrovė skunde neginčija atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių ir padaryto pažeidimo. Tačiau skunde dėsto, jog Taršos leidime leidžiamas vienu metu laikyti maksimalus minimų atliekų kiekis yra per mažas. Bendrovė pradėjo Taršos leidimo keitimo procedūrą, kuri užtruko pakankamai ilgą laiką. Į aikštelę gyventojai nuolat pristatė atliekas, kurių kiekis didėjo. Laikant didesnį nei leistiną atliekų (duomenys neskelbtini) kiekį, nebuvo padaryta reali žala aplinkai, nebuvo pakenkta žmonių sveikatai. Atliekos buvo laikomos pagal šiai atliekų rūšiai nustatytus reikalavimus . Bendrovei ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą. Pažeidimo bylą nagrinėjęs specialistas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarime nustatė Bendrovės atsakomybę lengvinančią aplinkybę - Bendrovė padėjo tyrimo metu bendradarbiaudama, teikė paaiškinimus bei reikalingus duomenis. Pareiškėja mano, kad paskirta 1000 Eur ekonominė sankcija yra per didelė, neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, mano, kad pakankama ir pagrįsta yra 200 Eur ekonominė sankcija.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, skundą dėl paskirtos 1000 Eur baudos sumažinimo spręsti, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas ir Įstatymas) 52 straipsnio nuostatų. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. atlikus Bendrovės planinį patikrinimą dėl Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų laikymosi, nustatė, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Bendrovė perdavė atliekų tvarkytojui (duomenys neskelbtini) 3,436 t. atliekų (duomenys neskelbtini), pažeisdama Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkto reikalavimus ir tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas 2020 m. rugsėjo 30 d. išnagrinėjęs bylą, nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už pažeidimą , už kurį atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje paskyrė 1000 Eur baudą. Teigia, kad ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjos pateikti argumentai, kad užtruko leidimo keitimo procedūros, padidėjo gyventojų priduodamų atliekų kiekis, nešalina pareiškėjos atsakomybės už padarytą pažeidimą ir nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą. Pareiškėja skunde nepagrindė, kodėl paskirta bauda yra per didelė ir neproporcinga, ir kad pareiškėja negalės jos sumokėti. Konkrečiu atveju atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, byloje buvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę ir paskirta sankcijoje nustatyta minimali bauda. Pagal Įstatymo 52 straipsnį teismui suteikta diskrecijos teisė nagrinėjant pareiškėjos skundą, spręsti ar skirti mažesnę baudą, negu Aplinkos apsaugos įstatymu nustatyta minimali bauda už padarytą teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, buvo paskirta 1 000 Eur dydžio ekonominė sankcija. Ši sankcija pareiškėjai skirta už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 28 d. vykusio planinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog pareiškėja didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), laiko iš gyventojų priimtas atliekas skirtas šalinimui. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. Bendrovė perdavė atliekų tvarkytojui (duomenys neskelbtini) 3,436 t atliekų kodu (duomenys neskelbtini) (ekranai, monitoriai ir įranga, kurioje yra ekranų, kurių paviršiaus plotas didesnis nei 100 cm² ), kai pagal Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti atliekų kodu (duomenys neskelbtini) kiekis 2 tonos.
Pareiškėja (duomenys neskelbtini) neginčija skundžiamu Nutarimu konstatuotų aplinkybių, tačiau prašo šį Nutarimą pakeisti ir paskirti Bendrovei švelnesnę sankciją - 200 Eur. .
Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad „ Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas , objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų <...> užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų“.
Byloje (duomenys neskelbtini) atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu; bendradarbiavo teikiant paaiškinimus ir reikalingus duomenis.
Savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, reikalingų Taršos leidimo pakeitimo procedūrai - 2020 m. balandžio 21 d. įvykdė viešojo pirkimo procedūras dėl dokumentų, reikalingų Taršos leidimo pakeitimui reikalingų dokumentų parengimo. Parengus dokumentus , 2020 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo, 2020 m. birželio 29 d. pradėjo draudimo kompanijos atlikimo laidavimo draudimo rašto koregavimo procedūras, kurios įvykdytos 2020 m. liepos 14 d. ir kt. veiksmus. Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą dėl taršos leidimo pakeitimo. Taigi pareiškėja dėjo pastangas , siekdama pakeisti taršos leidimo sąlygas, kad būtų galima organizuoti veiklą , laikantis taršos leidime numatytos tvarkos.
Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, pakeisti taršos leidimo sąlygas, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjai ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalies sankcijoje. Kartu pažymėtina, jog Bendrovei paskirta ekonominė sankcija turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.
Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini)skiriama 300 Eur dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.