Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Violetos Ražinskaites,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir civilinio ieškovo C. U. bei nukentejusiosios J. U. apeliacini skunda del Šiauliu apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 129 str. 2 d. 6 p., ir nubaustas laisves atemimu 12 m. 6 men.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 8 d., ši bausme subendrinta iš dalies sudedant su Panevežio apygardos teismo 2003 m. lapkricio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme (prideti 2 m. 6 men.) ir galutine subendrinta bausme paskirta laisves atemimas 15 m., ja atliekant pataisos namuose.

Iš R. L. priteista nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui C. U. 17356,40 Lt, iš ju 2356,40 Lt turtinei žalai ir 15000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusiojo ir civilinio ieškovo C. U. pareikštas 5000 Lt civilinis ieškinys del paminklo, tvoreles, antkapio pastatymo paliktas nenagrinetas, paliekant jam teise pareikšti ieškini civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2001 m. sausio 1 d., apie 23⁴⁰ val., miškelyje, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto metu tycia sudave nukentejusiajai O. U. apie 15 smugiu peiliu, padarydamas krutines, pilvo ir nugaros kiaurymines durtines-pjautines žaizdas su krutines lastos, pilvo ertmes, diafragmos, širdies, šonkauliu bei abieju menciu sužalojimais, ir tuo tycia itin žiauriai O. U. nužude.

Apeliantu nuomone, nuosprendis neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 304, 305, 307 str. reikalavimu. Nuosprendžio ižangineje dalyje proceso dalyviu vardai ir pavardes turi buti rašomi netrumpinant. Cia nenurodyta, kad nukentejusysis C. U. pripažintas ir civiliniu ieškovu, todel gali buti pažeistos jo, kaip civilinio ieškovo, teises gauti žalos atlyginima. Be to, nuteistasis sulaikytas užsienio valstybeje darantis kita nusikaltima, jis pareigunams nurode melagingus savo anketinius duomenis, todel šie duomenys ir tikslus nuteistojo anketiniai duomenys turi buti nurodyti nuosprendžio ižangineje dalyje, juo labiau, kad padaryta klaida, irašant jo gimimo diena. Turi buti nurodyta visa informacija apie ankstesnius nuteistojo R. L. teistumus, šiu nuosprendžiu priemimo datos, BK straipsniai, pagal kuriuos jis nuteistas, paskirtos bausmes, ju atlikimo pabaigos data, lygtinis atleidimas prieš laika, bausmes vykdymo atidejimas, gražinimas i laisves atemimo vieta, amnestijos taikymas, duomenys apie pripažinima pavojingu recidyvistu. Po kiekvieno teistumo reikia nurodyti, jis išnykes ar ne. Taip pat turi buti kiti svarbus duomenys apie nuteistojo asmenybe: darboviete ar užsiemimas nusikalstamos veikos padarymo metu, jam taikyti teismo apribojimai, išsamus duomenys apie jo atžvilgiu priimtus nuosprendžius po nusikalstamos veikos padarymo ir kt. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi buti tiksliai nurodyti nusikalstamos veikos padarymo vieta ir laikas, t. y. nusikalstamos veikos pradžia bei pabaiga, tiksli nusikaltimo vieta. Apeliantu nuomone, nusikalstama veika tesesi iki 2003-01-28, nes tik tada paaiškejo nusikaltimo aplinkybes. Apeliantai nesutinka su nuosprendžio rezoliucineje dalyje nurodytu teiginiu, jog i bausmes laika iskaitytas kardomojo kalinimo laikotarpis ir Panevežio apygardos teismo 2003-11-03 nuosprendžiu paskirtos bei atliktos bausmes laikas, t. y. laikotarpiai nuo 1998-03-27 iki 2000-08-21 ir nuo 2002-07-26 iki 2004-06-09, juo labiau, kad R. L. nuo 2002-07-26 iki 2003-01-07 buvo Vokietijoje, slepesi nuo teismo.

Apeliantai sutinka su sprendimu del civilinio ieškinio, taciau del sunkios materialines padeties, vadovaudamiesi BPK 118 str. nuostatomis, prašo šia žala teismo sprendimu atlyginti avansu iš valstybes tam skirtu lešu.

Taip pat prašo apeliacines instancijos teismo posedyje perskaityti skundžiama nuosprendi ir teisiamojo posedžio protokola, apklausti kaip liudytojus Šiauliu m. policijos pareigunus N. D. bei A. T., žinancius apie R. L. paieškos aplinkybes, papildomai apklausti melagingus parodymus davusi liudytoja M. P. ir piktybiškai vengusia duoti parodymus teisme L. P. .

Pakartotinai nagrinejant byla, teismo posedyje nukentejusysis ir civilinis ieškovas C. U. prašo jo bei nukentejusiosios J. U. apeliacini skunda tenkinti. Prokuroras, nuteistasis ir jo gyneja prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teiseju kolegijos nuomone, R. L. kalte padarius jam inkriminuota nusikaltima irodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais irodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinejo visas bylos aplinkybes, ivertino irodymus nepažeides BPK 20 str. reikalavimu bei prasmes ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagristai prieme apkaltinamaji nuosprendi, taciau padare klaida, skirdamas bausme netinkamai pritaikes baudžiamaji istatyma.

Apeliantai iš esmes gincija bausmes dydi ir nurodo i BPK pažeidimus surašant nuosprendi, todel apeliacines instancijos teismo teiseju kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdestytomis bylu apeliacinio nagrinejimo bendrosiomis nuostatomis patikrino byla, neviršydama apeliacinio skundo ribu.

Del bausmes

Apeliantai nurodo, kad nuteistajam paskirta per švelni bausme.

Šis apeliacinio skundo motyvas pagristas, taciau tik iš dalies.

BK 54 straipsnyje itvirtinti bendrieji bausmes skyrimo pagrindai – viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Bausme turi buti individualizuota ir paskirta, atsižvelgus i baudžiamojo istatymo reikalavimus. Skirdamas bausme, teismas pirmiausia turi vadovautis BK 41 straipsnyje apibrežta bausmes paskirtimi, kuri yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, juos nubausti, bet ir atimti ar apriboti nuteistajam galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad šie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Skirdamas bausme, teismas turi atsižvelgti i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybe, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstama veika forma ir ruši, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes.

I instancijos teismas nepakankamai vadovavosi išdestytais istatymo reikalavimais ir pirmenybe atidave atskiroms istatymo nuostatoms, bausmes skyrimo nevertindamas kaip vieningo bei nuoseklaus teises normu taikymo proceso.

R. L. padare veika, priskiriama prie labai sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 6 d.), baudžiama laisves atemimu nuo penkeriu iki dvidešimties metu arba laisves atemimu iki gyvos galvos.

Apeliantai prašo nuteistajam paskirti griežciausia bausmes ruši, taciau, teiseju kolegijos nuomone, jam parinkta bausmes rušis yra tinkama.

Kiekvienas nusikaltimas sukelia skausma aukos artimiesiems, žmogaus žutis yra praradimas šeimai ir visuomenei, taciau bausmes tikslas nera atkeršyti už padaryta, kartais nepataisoma, skriauda, ja skiriant negalima vadovautis emocijomis. Bausme turi buti teisinga. Bausmes rušies parinkimas yra bausmes skyrimo sudedamoji dalis, jai galioja jau išdestytos istatymo nuostatos.

R. L. tycia padare pavojinga visuomenei, žiauria nusikalstama veika, sukelusia neatstatomus padarinius, taciau vien jos pavojingumas, kaltes forma neapsprendžia bausmes rušies. Tam turi reikšmes veiksmu apimtis, veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancios bei sunkinancios aplinkybes ir kt. R. L. anksciau teistas, taciau abu kartus nusikalto budamas nepilnametis. Teismas nustate jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe ir nenustate sunkinanciu.

Visa tai teiseju kolegijai leidžia teigti, kad laisves atemimo iki gyvos galvos bausme, atliekama kalejime, butu neproporcinga padarytai veikai.

Taciau paskirdamas vidutines trukmes terminuoto laisves atemimo bausme, teismas nepakankamai ja individualizavo, todel negalima teigti, jog ji yra teisinga.

Istatymu leidejas BK 54 str. 2 dalyje nustate nuostatu, i kurias turi buti atsižvelgiama skiriant bausme, eiliškuma pagal svarba. Teismas tuo eiliškumu nesivadovavo ir pirmenybe atidave nuostatoms, esancioms sarašo pabaigoje.

Teiseju kolegija ivertina, kad R. L., tycia nužudydamas jauna mergina, galejusia sukurti šeima, auginti vaikus, padare nepataisoma žala ne tik jos artimiesiems, bet ir visuomenei.

Negalima neatsižvelgti i aplinkybe, jog jis pats dar yra jaunas, taciau nuteistas jau trecia karta, daro vis sunkesnius nusikaltimus, teistumas neišnykes. Jis blogai charakterizuojamas nuo pat vaikystes, nepritapo mokymo ir auklejimo istaigose. Padares nusikalstama veika išvyko i užsieni, siekdamas išvengti bausmes.

Visa tai leidžia R. L. griežtinti paskirta bausme.

Antra vertus, jo elgesiui turi itakos emocinis nestabilumas, bloga stresiniu situaciju tolerancija, agresyvus atsakomasis elgesys konfliktinese situacijose (t. 4 b. l. 77-78).

Jis negali buti pripažintas pavojingu recidyvistu, kaip to prašo apeliantai. BK 27 str. 4 d. nuostatos numato, jog teismas, spresdamas del asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia i teistuma už nusikaltimus, kuriuos asmuo padare budamas jaunesnis negu aštuoniolikos metu. Byloje esancios dvieju nuosprendžiu kopijos (t. 3 b. l. 71-75; t. 5 b. l. 115-125) irodo, kad abu nusikaltimus R. L. padare, budamas nepilnametis.

Teismas tinkamai taike BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas ir pripažino jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, jog prisipažino padares baudžiamojo istatymo numatyta veika, nuoširdžiai gailisi bei padejo ja išaiškinti.

Apeliantai neteisus teigdami, kad ši lengvinanti aplinkybe pripažinta nepagristai.

Iš bylos medžiagos matyti, jog tik perduotas iš Vokietijos i Lietuva pirmoje apklausoje 2003-01-10 R. L. neige žinas, kur dingo O. U. (t. 3 b. l. 144-145), taciau jau antra karta apklausiamas 2003-01-28 jis laisvanoriškai prisipažino ja nužudes (t. 3 b. l. 147-148), nors buvo kaltinamas tik del jos neteiseto laisves atemimo. Jis pats laisvanoriškai parode vieta, kur prieš dvejus metus paslepe aukos kuna (t. 3 b. l. 150-152), papasakojo visas ivykio aplinkybes, tuo neabejotinai padejo išaiškinti nusikaltima.

Beje, istatymu leidejas, konstruodamas BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas, nurode galimu pozityviu kaltininko veiksmu alternatyva ir numate ne viena, o dvi iš dalies savarankiškas atsakomybe lengvinancias aplinkybes. Del to vien kaltininko pagalba aiškinantis baudžiamajame istatyme numatyta veika galima laikyti atsakomybe lengvinancia aplinkybe.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, kad R. L. taikytos BK 62 str. 1 d. nuostatos ir paskirta švelnesne, negu istatymo numatyta, bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog ši teises norma nebuvo taikyta.

Apeliantai teisingai nurode, kad teismas nepagristai taike BK 61 str. 4 d. nuostatas.

Šiame nuosprendyje jau aptarta, kokia tvarka turi buti svarstomi klausimai, skiriant bausme. Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 4 d., R. L. paskyre 12 m. 6 men. bausme, t. y. straipsnio sankcijoje už padaryta nusikaltima numatytos laisves atemimo bausmes vidurki. Taciau teismas neatkreipe demesio, jog šio straipsnio nuostatos reglamentuoja tik atsakomybe lengvinanciu ir (ar) sunkinanciu aplinkybiu itaka bausmes dydžiui, o šiu aplinkybiu nustatymas yra tik viena iš BK 54 str. 2 d. nuostatu, i kurias teismas privalo atsižvelgti, skirdamas bausme.

Teismas nesivadovavo BK 61 str. 2 d. nurodyta bausmes dydžio skaiciavimo tvarka, kuria istatymu leidejas tiesiogiai sieja su BK 54 str. 2 d. nurodytomis aplinkybemis.

Del išdestytu motyvu R. L. pagriežtinama bausme dvejais metais.

Sutinkamai su BK 63 str. 4, 9 d., ši bausme subendrinama su Panevežio apygardos teismo 2003 m. lapkricio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, kadangi nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojinguma ir priskiriamos gretimoms nusikalstamu veiku rušims pagal BK 11 straipsni.

Teiseju kolegijos nuomone, skiriama bausme bei galutine subendrinta bausme atitinka bendruosius bausmes skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmes skyrimo, kai yra atsakomybe lengvinanti aplinkybe, taisykles (BK 61 str. ), bausmes paskirti (BK 41 str.) ir yra teisinga.

Del Baudžiamojo proceso kodekso normu taikymo

Esminiu BPK pažeidimu byloje nenustatyta.

Apeliantai teigia, kad I instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 304, 305, 307 str. reikalavimu.

Su tokiu apeliacinio skundo motyvu negalima sutikti, nors surašydamas nuosprendi teismas padare neesminiu trukumu: nuosprendžio ižangineje dalyje nenurode prokuroro, gynejo, nukentejusiuju, vertejos pilnu vardu, o tik vardo pirmaja raide; É. U. ivardijo tik kaip nukentejusiji nepaminejes, jog jis yra ir civilinis ieškovas; suklydo nurodydamas R. L. gimimo data, kuri iš tikruju yra ne 1981-04-22, bet 1981-04-28.

Šie trukumai neturi reikšmes nuosprendžio teisetumui ir pagristumui. Jie niekaip nesuvarže C. U. kaip civilinio ieškovo teisiu, kadangi nuosprendžio rezoliucineje dalyje jis ivardytas kaip civilinis ieškovas, aiškiai pasisakyta del civilinio ieškinio.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti nuosprendžio surašymo trukumai neatitinka tikroves, nes arba reikiami duomenys nurodyti, arba jie nera esminiai ir neturi itakos priimamo nuosprendžio teisetumui, arba jie nežinomi, todel negalejo buti nurodyti (pvz. apie R. L. konkrecias teisei priešingas veikas, padarytas Vokietijoje).

I instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis taip pat atitinka istatymo reikalavimus: nusikalstama veika, del kurios priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir jos padarymo aplinkybes suformuluotos aiškiai, nurodant veikos padarymo laika, vieta, buda, motyva, padarinius.

Apeliantu nuomone, R. L. nusikalstama veika tesesi iki 2003-01-28, kai paaiškejo jos aplinkybes, taciau toks apeliacinio skundo motyvas teisiškai nepagristas.

Pagal paties nuteistojo parodymus, kuriu niekas nepaneige, jis nužude O. U. 2001-01-01, apie 23⁴⁰ val. Aplinkybe, kad nusikalstama veika atskleista tik 2003-01-28, negali buti tapatinama su tos veikos padarymo laiku.

Apeliacinio skundo motyvas, jog nuosprendžio rezoliucineje dalyje R. L. i bausmes laika be pagrindo iskaityti laikino sulaikymo ir suemimo, taip pat pagal ankstesnius nuosprendžius atliktos bausmes laikotarpiai, taip pat atmetamas.

Nusikalstama veika, del kurios paduotas apeliacinis skundas, R. L. padare 2001-01-01. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesni nuosprendi jo atžvilgiu Panevežio apygardos teismas prieme 2003-11-03 del veikos, padarytos 1998 m. kovo men. (t. 5 b. l. 115- 125). Šiauliu apygardos teismas, priimdamas skundžiama nuosprendi, tinkamai pritaike BK 63 str. 8 d. (po nuosprendžio priemimo pakeitus istatyma, ši teises norma tapo BK 63 str. 9 dalimi), numatancia tokiu atveju i bausmes laika butinai iskaityti bausme, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesni nuosprendi. Panevežio apygardos teismo 2003-11-03 nuosprendyje nurodyta, jog R. L. i bausmes laika iskaityti laikotarpiai nuo 1998-03-27 iki 2000-08-21 ir nuo 2002-07-26 iki 2003-11-03, t. y. iki to nuosprendžio priemimo dienos. Nuo tada jam skaiciuojama bausmes pradžia pagal mineta Panevežio apygardos teismo nuosprendi. Skundžiamas Šiauliu apygardos teismo nuosprendis priimtas 2004-06-09, todel iki tos dienos atlikta bausme pagal ankstesni teismo nuosprendi pagristai iskaityta i velesniu nuosprendžiu paskirtos bausmes laika.

Be to, BK 66 str. 1 d. nuostatos isakmiai numato, kad teismas, skirdamas bausme asmeniui, kuriam taikytas kardomasis kalinimas (suemimas), privalo ji iskaityti i paskirta bausme.

Iš apeliacine tvarka nagrinejamos bylos medžiagos matyti, jog ankstesneje byloje, kuria nagrinejo Panevežio apygardos teismas ir kurioje priimtas nuosprendis bei paskirta bausme turi reikšmes skundžiamu nuosprendžiu paskirtai bausmei, 2001-04-18 paskelbta R. L. tarptautine paieška, jis sulaikytas Vokietijoje 2002 m. liepos men. ir perduotas Lietuvai 2003-01-07 (t. 2 b. l. 292; t. 3 b. l. 6). Del to pagal jau mineto BK 66 str. 1 d. reikalavimus ir 1957 m. Europos konvencijos del ekstradicijos, kuri Lietuvoje isigaliojo 1995-09-18, nuostatas pagal tarptautine sutarti Lietuvai išduotam R. L. sulaikymo ir suemimo užsienio valstybeje laikotarpis bei suemimo laikotarpis, ji gražinus i Lietuva, pagristai iskaitytas i paskirtos bausmes laika. Tokia nuostata itvirtinta ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 42 ,,Del teismu praktikos taikant Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir Baudžiamojo bei Baudžiamojo proceso kodeksu normas, nustatancias asmenu išdavima užsienio valstybei arba perdavima Tarptautiniam baudžiamajam teismui“ 27 punkte.

Negali buti patenkintas apeliantu prašymas skundžiamu nuosprendžiu iš R. L. priteista žala atlyginti avansu iš valstybes tam skirtu lešu.

Nuosprendžio priemimo metu galiojusio BPK 118 str. nuostatos leido istatymu numatytais atvejais teismo sprendimu žala atlyginti avansu iš valstybes tam skirtu lešu, jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lešu žalai atlyginti. Taciau tuo metu dar nebuvo istatymo, reglamentuojancio toki žalos atlyginima, todel ši BPK norma realiai negalejo buti taikoma.

2005-01-20 pakeista BPK 118 straipsnio redakcija, isigaliojusi 2005-05-01, nebenumato žalos atlyginimo teismo sprendimu.

2005-06-30 priimtas Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo istatymas, numatantis kompensavimo tvarka. Taciau istatymo 17 str. nurodyta, kad pagal ši istatyma kompensuojama tik del po 2005-07-01 padarytu smurtiniu nusikaltimu atsiradusi žala.

Taigi, I instancijos teismo nuosprendžio surašymas savo esme atitinka jam keliamus BPK reikalavimus ir neprieštarauja Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ nuostatoms.

Apeliaciniame skunde apeliantai, negincydami R. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo, praše apeliacines instancijos teismo posedyje perskaityti skundžiama nuosprendi ir I instancijos teismo teisiamojo posedžio protokola, taciau nagrinejant byla šio prašymo atsisake.

Apeliantai taip pat praše, velgi negincydami nuteistojo veikos kvalifikavimo, apklausti kaip liudytojus Šiauliu m. policijos pareigunus, žinancius apie R. L. paieškos aplinkybes, taip pat papildomai apklausti liudytojus, nors jie nežino nusikaltimo aplinkybiu. Šie prašymai teismo posedyje apsvarstyti ir atmesti, sprendžiant klausima, ar reikia atlikti irodymu tyrima teisme.

Kita nuosprendžio dalis nekeiciama.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendžia:

Šiauliu apygardos teismo 2004 m. birželio 9 d. nuosprendi pakeisti:

R. L. , pripažintam kaltu padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 6 p., paskirti bausme laisves atemima 14 (keturiolikai) metu 6 (šešiems) menesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4, 9 d., šia bausme subendrinti iš dalies sudedant su Panevežio apygardos teismo 2003 m. lapkricio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine subendrinta bausme R. L. paskirti laisves atemima 17 (septyniolikai) metu, ja atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.