- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2-1652/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01548-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Ieškovas
- K. M., B. M., M. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. M., B. M. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-5190-577/2014 pagal ieškovų K. M., M. M. ir B. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai K. M., M. M. ir B. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Vilniaus energija“, prašydami: 1) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą, atlikti ieškovui patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2008 m. gegužės mėn. iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti, nes atsakovas UAB „Vilniaus energija“ ginčo laikotarpiu nebuvo sutvarkiusi šilumos ir karšto vandens apskaitos; 2) įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuoti mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą nuo 2008 m. gegužės mėn. pagal tinkamiausią šilumos paskirstymo metodą, priskiriant kitų butų savininkams priklausančioms asmeninio naudojimo patalpoms (sandėliukams ir pan.) bendroms reikmėms skirtą šilumos energiją; 3) įpareigoti atsakovą vykdyti su M. M. sudarytą rašytinę tiekimo ir vartojimo sutartį ir jos vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį (b.l. 30-31). Teismas nurodė, kad sisteminė Energetikos įstatymo 34 nuostatų analizė sudaro pagrindą teigti, jog, pirma, įstatyme nurodytiems vartotojų ir energetikos įmonių ginčams, kurių išsprendimas pagal specialiąsias rūšinio teismingumo taisykles priskirtas Vilniaus apygardos teismo jurisdikcijai, yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, antra, bylų, kurias pirmąja instancija nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, dalykas – 1) vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, 2) vartotojų ir energetikos įmonių ginčai dėl: a) energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo; b) energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Teismas pažymėjo, kad patys ieškovai ieškinyje nurodo, kad reiškia ieškinį nepasinaudoję privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014 jau yra sprendžiamas ginčas, inicijuotas pagal šilumos tiekėjo ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kurias ieškovai ketina ginčyti šiame teisminiame procese dėl įpareigojimo sutvarkyti šilumos apskaitą ir atlikti šilumos ir karšto vandens paskirstymo paskaičiavimą, todėl jiems šioje byloje jau nebereikia laikytis privalomos išankstinės ginčų sprendimo tvarkos. Nors, pasak ieškovų, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sprendžiamas šalių ginčas, inicijuotas UAB „Vilniaus energija“, kurio faktinis pagrindas yra aplinkybės, kurias ieškovai ginčija šioje byloje reiškiamu ieškiniu, tačiau ieškovai net nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas, ad hoc nesilaikęs privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, ginčija būtent tas faktines aplinkybes, kuriomis yra ir grindžiamas aukščiau įvardytas UAB „Vilniaus energija“ ieškinys.
Teismas nurodė, kad ieškovų minėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014 yra nagrinėjamas ginčas, kurį inicijavo UAB „Vilniaus energija“ dėl skolos priteisimo iš K. M., M. M. ir B. M.. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovai kelia visai kitokio pobūdžio reikalavimus atsakovui UAB „Vilniaus energija“, t. y. dėl įpareigojimo sutvarkyti šilumos apskaitą, atlikti šilumos ir karšto vandens paskirstymo paskaičiavimą bei dėl atsakovo įpareigojimo vykdyti su M. M. sudarytą rašytinę tiekimo ir vartojimo sutartį ir jos vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje ieškovų keliami reikalavimai dėl įpareigojimo sutvarkyti šilumos apskaitą, atlikti šilumos ir karšto vandens paskirstymo paskaičiavimą yra nagrinėtini išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kuria ieškovai nėra pasinaudoję. Ieškovai taip pat prašo įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ vykdyti su M. M. sudarytą rašytinę tiekimo ir vartojimo sutartį ir jos vienašališką nutraukimą pripažinti neteisėtu. Teismas pažymėjo, kad ginčai dėl energijos vartojimo sutarčių pripažinimo nutrauktomis ar pripažinimo neteisėtai nutrauktomis teisme turi būti nagrinėjami bendra tvarka paduodant ieškinį apylinkės teismui pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 str. 11 d.) arba pagal atsakovo buveinės vietą (CPK 29 str.). Teismas pareikštą ieškinį atsisakė priimti kaip nesilaikius tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3p.). Taip pat atsisakė priimti ieškinį ir dalyje dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovai K. M., M. M. ir B. M. (toliau – apeliantai) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 36-37). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalių ginčas yra kilęs iš šilumos energijos tiekimo ir vartojimo sutarties, t. y. dėl šilumos tiekėjo veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Nors teismas nustatė, jog byloje nepateikti jokie įrodymai, kad apeliantai ginčytų būtent tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas UAB „Vilniaus energija“ ieškinys, tačiau nutartyje nurodė, kad apeliantai kelia visai kitokio pobūdžio reikalavimus nei civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014. Todėl teismas ieškinių dalyko ir pagrindo netapatumo klausimą sprendė remdamasis prielaidomis, o ne byloje nustatytomis aplinkybėmis, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą. Apeliantų teigimu, tik pritaikius ieškinio trūkumų šalinimo institutą teismas gali pagrįstai ir teisėtai įvertinti, ar apeliantai ginčija būtent tas aplinkybes, kuriomis grindžiamas UAB „Vilniaus energija“ ieškinys. Teismas nesudarė sąlygų apeliantams tinkamai įgyvendinti jų procesines teises, nes nesudarė galimybės patikslinti pozicijos dėl ieškinio pagrindo tapatumo civilinės bylos Nr. 2-23633-599/2014 pagrindui. Ieškinys pareikštas nepasinaudojus privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, nes Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014 jau yra nagrinėjamas ginčas, inicijuotas pagal šilumos tiekėjo ieškinį, kurio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės (šilumos apskaita, suvartojimas ir paskirstymas), kurias apeliantai ketina ginčyti Vilniaus apygardos teisme pradėtame teisminiame procese. Todėl apeliantams nebūtina laikytis privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos tais atvejais, kai šios aplinkybės yra ginčijamos kitame vykstančiame teismo procese. Analogiškomis aplinkybėmis civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014 tai nustatė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartyje. Teismas supainiojo ieškinio dalyką su ieškinio pagrindu. Nors pareikšto ieškinio ir UAB „Vilniaus energija“ ieškinio dalykai (reikalavimai) skiriasi, tačiau šių abiejų bylų pagrindas yra tas pats, nes ginčas vyksta dėl tų pačių aplinkybių – šilumos energijos apskaitos ir paskirstymo teisėtumo ir pagrįstumo tame pačiame name. Vilniaus apygardos teismui teismingi visi vartotojų ir energetikos įmonių ginčai pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį. Todėl visi apeliantų reikalavimai yra nagrinėtini Vilniaus apygardos teisme kaip tiesiogiai susiję ir išvestiniai vienas iš kito pagal teisminio nagrinėjimo prioriteto taisyklę. Taip pat ir dėl to, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014 jau yra nagrinėjamas ginčas pagal atsakovo ieškinį dėl apmokėjimo už šilumos energiją, kuris grindžiamas šilumos apskaita ir paskirstymu, kas yra ginčijama ir pareikštu apeliantų ieškiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas
Vilniaus apygardos teismui pareikštame ieškinyje yra pareikšti keli reikalavimai. Vieni jų susiję su atsakovo įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su šilumos energijos, karšto vandens, mokėjimo už šildymą bendroms reikmėms perskaičiavimu, o būtent: įpareigoti UAB „Vilniaus energija“ sutvarkyti šilumos ir karšto vandens apskaitą (beje, šis reikalavimas yra pakankamai abstraktus ir jo tenkinimo atveju neaišku kaip turėtų būti tinkamai įvykdomas), įpareigoti atsakovą vykdyti su M. M. sudarytą rašytinę tiekimo ir vartojimo sutartį, taip pat prašoma pripažinti šios sutarties vienašališką nutraukimą neteisėtu. Kiti reikalavimai yra susiję su atsakovo įpareigojimu atlikti atitinkamus perskaičiavimus.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį dviem pagrindais – nurodė, kad dėl dalies reikalavimų ieškinys neteismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.), dėl kitos dalies - nesilaikyta tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirojo skundo argumentai jų nepaneigia.
Visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 str.). Taigi, apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, nurodytas CPK 27 straipsnio 1-8 punktuose, taip pat kitas civilines bylas, kurias pagal įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja apygardos teismai (CPK 27 straipsnio 9 punktas). Tam tikros kategorijos bylų teismingos tik Vilniaus apygardos teismui (CPK 28 straipsnis), o nagrinėjamu atveju aktualus yra CPK 28 straipsnio 4 punktas, numatantis bylų teismingumą Vilniaus apygardos teismui tais atvejais, kai jos pagal galiojančius įstatymus yra priskirtos šiam teismui - apeliantai tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde teigia, kad ieškinys Vilniaus apygardos teisme nagrinėtinas Energetikos įstatymo 34 straipsnio pagrindu, be to, ir pagal teisminio nagrinėjimo prioritetą (CPK 24 str.). Kitokių pagrindų, kuriais remiantis jų pareikštą ieškinį turėtų nagrinėti (Vilniaus) apygardos teismas, apeliantai nenurodo, faktiškai jų ir nėra, nes visi aukščiau minėti ieškinio reikalavimai nepatenka į CPK 27, 28 straipsniuose nurodytus bylos teismingumo (Vilniaus) apygardos teismui atvejus, kas sudarytų pagrindą atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Šiame kontekste atmestini apeliantų argumentai dėl teisminio nagrinėjimo prioriteto (CPK 24 str.), nes sprendžiamas ne klausimas dėl to, ar pareikšti reikalavimai (ar kuris nors iš jų) nagrinėtini teisme, o dėl bylos teismingumo Vilniaus apygardos teismui. Be to, faktas, jog reikalavimai(s) nagrinėtini teisme savaime neeliminuoja išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi būtinumo, kai tokia tvarka tam tikrais atvejais įstatymų yra nustatyta.
Įstatymas nustato, kad jei bent vienas reikalavimų yra teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas šiame apygardos teisme (CPK 33 str. 4 d.). Taigi, nustačius, kad nors vienas reikalavimas inter alia Energetikos įstatymo 34 straipsnio pagrindu turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, atsisakyti priimti ieškinį nebūtų pagrindo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išvadai, kad šiuo atveju ieškinys gali būti priimtas nagrinėjimui Vilniaus apygardos teisme pagrindo nėra (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).
Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį Valstybinė energetikos inspekcija (toliau-Inspekcija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal to paties straipsnio 3 dalį Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau-Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Pagal aptariamo straipsnio 15, 16 dalis po šios privalomos minėtose institucijose skundo ar ginčo išankstinės nagrinėjimo tvarkos realizavimo suinteresuoti asmenys gali skųsti priimtus procedūrinius ar dėl ginčo esmės sprendimus Vilniaus apygardos teismui, prašyti šio teismo nagrinėti ginčą iš esmės. Iš šio teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatymo leidėjas Vilniaus apygardos teismui pavedė nagrinėti skundus ar ginčus minėtų valstybės institucijų ikiteismine tvarka nagrinėtinais klausimais tik tais atvejais, kai šia tvarka šios institucijos vienaip ar kitaip jau yra pasisakiusios priimdamos atitinkamus sprendimus. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas atskiroje byloje gali/turi priimti nagrinėjimui suinteresuotų asmenų skundus dėl procedūrinių sprendimų ar spręsti dėl ginčo esmės aukščiau paminėtais klausimais, kuriems numatyta ikiteisminė sprendimo tvarka, tik po to, kai šia tvarka buvo pasinaudota.
Šiuo atveju apeliantai patys nurodo žiną šį teisinį reglamentavimą bei pripažįsta, kad jų keliamam ginčui iš esmės būtų privaloma aptarta ikiteisminė procedūra. Nesutikti su tuo apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Tačiau taip pat yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2014). Šiuo atveju iš ieškinio matyti, kad jis grindžiamas inter alia Šilumos ūkio įstatymo, Ūkio ministro 1992 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 424, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1504 ir kt. teisės aktų nesilaikymu, Komisijos nustatytos metodikos pažeidimu. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad specialiųjų teisės aktų (ne)pažeidimo vertinimo aspektu iš tikrųjų turėtų būti sprendžiama išankstine neteismine tvarka. Vis tik apeliantai, nepaisant to, mano, jog ieškinį turi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas netaikant minėtos privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-23633-599/2014 pagal atsakovo ieškinį apeliantams dėl įsiskolinimo už šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo to ieškinio pagrindas yra aplinkybės, kurias apeliantai ginčija nagrinėjamoje byloje. Tokie argumentai atmestini nepaisant apeliantų nuorodos į Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4612-585/2014 motyvus, nes pastaroji nutartis nereiškia jau suformuotos praktikos.
Apeliantai, minėta, reiškia savarankiškus reikalavimus, kurių nagrinėjimui patys pripažįsta išankstinės neteisminės sprendimo tvarkos realizavimo reikalingumą, atskiroje byloje. Energetikos įstatymas dėl tokios tvarkos netaikymo jokių išimčių klausimams, kurie nagrinėtini ikiteismine tvarka, inter alia dėl sąsajų su kitomis bylomis nenumato. Minėta, kad pagal Energetikos įstatymo nuostatas Vilniaus apygardos teisme atskiros bylos objektu gali būti ne visi ginčai, o tik ginčai klausimais, dėl kurių buvo spręsta privaloma išankstine ne teismo tvarka atitinkamose institucijose. Sutikimas su apeliantų pozicija iš esmės reikštų, kad panašaus pobūdžio atskirų bylų inicijavimas ne tik paneigtų įstatyme numatytą išankstinės ikiteisminės tvarkos privalomumą, bet ir leistų faktiškai dirbtinai perkelti energijos tiekėjų ir vartotojų ginčus iš visos valstybės teismų į Vilniaus apygardos teismą net ir nepaisant to, kad išankstine klausimo sprendimo tvarka, kurios laikymasis yra būtina įstatyminė prielaida kreiptis būtent į Vilniaus apygardos teismą, apskritai nesinaudota.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Remiantis aukščiau išdėstytu spręstina, kad keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.