- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2YT-11093-1000/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03716-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Šarūnė Butkuvienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko
- Suinteresuotas asmuo
- K. R.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui K. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad 135/1000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė. Pareiškime nurodė, jog gavo iš suinteresuotų asmenų pranešimą apie 135/1000 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), kurių nuosavybės teisės neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja, siekdama nustatyti kam nuosavybės teise priklauso Turtas, rinko informaciją bei dokumentus ir nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą su istorija 135/1000 dalių šio ūkinio pastato nuosavybės teisės 1992-11-27 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo registruotos Lietuvos Respublikos vardu (patikėtinis - Staniūnų valstybinis eksperimentinis ūkis) iki 2008-12-02, vėliau nuosavybės teisės išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro 1992-08-14 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ir liko neįregistruos jokio asmens vardu iki šiol. Jokie dokumentai dėl šių pastato dalių privatizavimo iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, VĮ Registrų centro negauti. Velžio seniūnija informavo, kad šios pastato dalys yra nenaudojamos, bet užrakintos pastato bendraturtės K. R., ji jokių nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų neturi. 2024-09-06 susisiekus su K. R. telefonu, ji teigė, kad nuosavybę patvirtinančių dokumentų neturi ir veiksmų dėl turto įteisinimo savo vardu nesiims. Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka, gauti Turto nuosavybės teisę valstybei patvirtinančių dokumentų. Pareiškimo patenkinimas pripažinti Turtą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas. Prašo pareiškimą tenkinti.
2. Suinteresuotas asmuo K. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir savo pozicijos dėl pareiškimo ar prieštaravimų pareiškimui neišdėstė, nors procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
3. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 135/1000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Šį faktą pareiškėja prašo nustatyti tam, kad ji galėtų įregistruoti daiktines teises Nekilnojamojo turto registre, o tai leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
4. Byloje nustatyta, kad Turtas, t. y. 135/1000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. P. N. turto registro išrašą su istorija 135/1000 dalių šio ūkinio pastato nuosavybės teisės 1992-11-27 Miesto (rajono) valdybos potvarkio Nr. 423v pagrindu buvo registruotos Lietuvos Respublikos vardu (patikėtinis - Staniūnų valstybinis eksperimentinis ūkis) iki 2008-12-02, vėliau nuosavybės teisės išregistruotos iš Nekilnojamojo turto registro 1992-08-14 nuosavybės teisės liudijimo pagrindu ir liko neįregistruos jokio asmens vardu iki šiol. Jokie dokumentai dėl šių pastato dalių privatizavimo iš Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo, VĮ Registrų centro negauti. (duomenys neskelbtini) seniūnija informavo, kad šios pastato dalys yra nenaudojamos, bet užrakintos pastato bendraturtės K. R., ji jokių nuosavybės teisę į šį turtą patvirtinančių dokumentų neturi.
5. Pagal CK 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Savivaldybių nuosavybės, kaip savarankiškos viešosios nuosavybės formos, nenumatė ir 1990 m. vasario 12 d. Nuosavybės pagrindų įstatymas. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo ,,Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, 3 straipsnyje nurodytas turtas buvo perduodamas pagal perdavimo - priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.
6. Duomenų apie tai, kad Turtas buvo perduotas Panevėžio rajono savivaldybės nuosavybėn ar perleistas kitiems asmenims, byloje nėra.
7. Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000 yra konstatavusi, kad visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybei.
8. Iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas teigti, jog nagrinėjamu atveju Turtas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn ar kitų valstybės ir savivaldybės institucijų žiniai (nuosavybėn), jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise, todėl nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad 135/1000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 135/1000 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra valstybės nuosavybė.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.