- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2-42-828/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04988-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- J. B.
- Išvadą teikia
- Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui advokato padėjėjui D. M., atsakovei J. B., jos atstovei advokatei Daivai Gadliauskienei, institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atsakovei J. B. ir atsakovės J. B. priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ieškovui A. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas reikalauja apriboti atsakovei motinos valdžią jos sūnaus K. Š. atžvilgiu, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovas paaiškino, kad šalys gyveno kartu Londone, 2010-10-22 jiems gimė sūnus. 2012 m. sausį jie grįžo į Lietuvą, apsigyveno pas ieškovo tėvus, tačiau nuo vasario mėn. atsakovė išėjo gyventi atskirai, vėliau išvyko atgal į Londoną. Ieškovas su sūnumi liko gyventi pas ieškovo tėvus Panevėžyje. Šalims gyvenant kartu Londone, atsakovė netinkamai vykdė savo kaip motinos pareigas, ji palikdavo vaiką be priežiūros, nevalgydino vaiko tinkamu maistu, būdama su vaiku, vartodavo narkotines medžiagas. Dėl to jai turi būti apribota motinos valdžia. Vaikas labiau prisirišęs prie ieškovo, jo tėvų, todėl su ieškovu turi būti nustatyta ir vaiko gyvenamoji vieta. Priešieškinys turi būti atmestas.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį atmesti.
Atsakovė prašo ieškinį atmesti, priešieškiniu reikalauja nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja. Procesiniuose dokumentuose nurodė, teismo posėdžio metu atsakovė, jos atstovė paaiškino, kad 2012 m. pavasarį atsakovė tik trumpam išvyko į Londoną, kadangi buvo sutrikusi jos sveikata ir ji norėjo gydytis. Vaiką laikinai prižiūrėti paliko ieškovui. Tačiau vėliau ieškovas vaiko jai nebegrąžino. Tuo laikotarpiu jai buvo sutrikusi psichikos sveikata, ji vartojo narkotines medžiagas, tačiau jas vartojo ir ieškovas. Dėl to ji gydėsi ir šiuo metu yra visiškai pasveikusi. Ji yra priėmusi islamą, sudariusi santuoką su musulmonu, gyvena Londone savivaldybės nuomojamame bute, turi dar vieną mažametį vaiką. K. šiuo metu labiau prisirišęs prie ieškovo, tačiau taip yra tik todėl, kad daugiau su juo bendravo, o jos bendravimą su vaiku ieškovas ribojo. K. turi gyventi su ja, kadangi ji kaip motina geriau pasirūpins mažamečiu šalių vaiku, turi visas sąlygas tam, apriboti jos motinos valdžios pagrindo nėra.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašo priešieškinį tenkinti visiškai, ieškinį atmesti.
Vaiko K. Š. nuomonės dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų išsiaiškinti nėra galimybės dėl jo amžiaus.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu, pas kurį vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Dabartinė vaiko gyvenamoji vieta jam tapo įprasta, pagrindo jos keisti nėra. Byloje taip pat nėra pagrindo apriboti atsakovei motinos valdžią jos vaiko atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinys atmetamas.
Byloje nustatyta, kad K. Š., gim. 2010-10-22, yra mažametis šalių sūnus, jam sprendimo priėmimo momentu yra suėję treji metai (b.l. 5).
Įstatyme numatyta, kad motinos valdžia gali būti apribojama, kai motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (CK 3.180 str. 1 d.). Byloje nė vienas iš šių pagrindų nenustatytas. Nors ieškovas, liudytojai D. T., G. P. nurodė aplinkybes apie nevisai tinkamą atsakovės vykdytą vaiko priežiūrą, kai šalys 2011 m. gyveno kartu Londone, ieškovas dirbo, tačiau šie duomenys negali būti pagrindas taikyti nurodytą ribojimą atsakovei, kadangi jie yra apie įvykius, vykusius prieš trejus metus, be to, kaip patvirtina rašytiniai įrodymai, liudytojų R. Š., V. D., D. B. parodymai apie atsakovės impulsyvumą, konfliktiškumą, nestabilumą nurodytu laikotarpiu, toks atsakovės elgesys iš esmės buvo nulemtas jos sveikatos sutrikimų – medicininiai dokumentai patvirtina, kad jai buvo diagnozuota depresija, ūmi reakcija į stresą, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas impulsyvus tipas (b.l. 1 t. 83, 95-102) - o ne jos tyčios ar aplaidumo, t.y. atsakovės kaip motinos kaltės dėl to nėra. Todėl motinos valdžios ribojimas šiuo pagrindu atsakovei negali būti taikomas. Jokių duomenų, apie atsakovės šiuo metu vykdomą galimai netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu byloje nėra. Todėl ieškovo reikalavimas dėl motinos valdžios apribojimo atsakovei atmetamas.
Įstatyme numatyta, kad ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (jei jis neprieštarauja vaiko interesams) (CK 3.174 str. 2 d.). Minėta, kad nagrinėjamu atveju vaiko noro dėl jo amžiaus išsiaiškinti nėra galimybės. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Kadangi aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos : laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą (orientuojamasi į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą); būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas, būtinas ir reikalingas vaiko teisių ir interesų apsaugai. T.y. būtina nustatyta, kad esanti aplinka vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą, nustatant ją su kitu iš jo tėvų (2006-05-10 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-320/2006). Taip pat kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tėvų teisės auklėti vaiką yra lygios, todėl įstatymai neįtvirtina tėvų pirmenybės teisės į vaiką nustatant vaiko gyvenamąją vietą, priklausomai nuo lyties. Nepilnoje šeimoje nėra adekvataus vyriško ar moteriško elgesio modelio, todėl, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes, teismas gali berniuko gyvenamąją vietą nustatyti pas tėvą, o mergaitės – pas motiną. Vaiko lytis gali nulemti tokiais atvejais, kai pagal bylos aplinkybes, gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų vienodai atitiks vaiko interesus (2002-01-16 LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-112-2002).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių vaikas beveik trejus metus gyvena su ieškovu pas jo tėvus dviejų kambarių bute, adr. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Ši gyvenamoji vieta vaikui tapo įprasta. Ji visiškai tenkina visus vaiko poreikius (b.l. 21-24). Šioje vietoje gyvendamas vaikas turi galimybę bendrauti ir su kartu gyvenančiais seneliais. Tarp vaiko ir ieškovo yra susiklostęs stiprus emocinis ryšys kaip tarp sūnaus ir tėvo. Stiprūs emociniai ir socialiniai ryšiai yra susiklostę ir tarp vaiko bei senelių. Vaiko ryšys su motina nėra toks stiprus kaip su tėvu. Byloje nėra duomenų apie galimą netinkamą ieškovo tėvo valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Ieškovas turi darbą, gauna pakankamas pajamas, kad užtikrintų visus vaiko poreikius. Nors atsakovės gyvenimo sąlygos Jungtinėje Karalystėje taip pat yra tinkamos vaikui, tačiau atsakovė nedirba, gyvena savivaldybės nuomojamame bute, yra socialiai remtina, neseniai pagimdė dar vieną mažametį vaiką, kurį šiuo metu privalo nuolat prižiūrėti. Todėl kyla abejonių dėl jos galimybių pastoviai užtikrinti visų būtiniausių K. poreikių patenkinimą, tinkamai pasirūpinti juo kiekvienu atveju. Be to K. gyvenant užsienyje kartu su atsakove, jis prarastų galimybę taip glaudžiai kaip šiuo metu bendrauti su seneliais, su kuriais vaikui, kaip minėta, jau yra susiformavę tiek emociniai, tiek socialiniai ryšiai.
Taigi šie bylos duomenys patvirtina, kad vaikas jau beveik trejus metus gyvena jam įprastoje tapusia visus jo poreikius patenkinančioje aplinkoje; ieškovo vaikui suteikiamos būsto sąlygos yra geros; vaikui gyvenant su ieškovu visi vaiko poreikiai patenkinami; šioje gyvenamojoje vietoje yra susiformavę vaiko tiek emociniai, tiek socialiniai ryšiai ir su artimaisiais giminaičiais; susiformavęs ir pastovus stipresnis nei su motina vaiko emocinis ryšys su tėvu. Tokiu būdu byloje nenustatyta, kad dabartinė vaiko įprastinė gyvenamoji aplinka šalių vaikui tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų jo normaliam vystymuisi. Taip pat byloje nenustatyta, kad tokia aplinka vaikui būtų sukurta pakeitus jo gyvenamąją vietą pagal atsakovės reikalavimą. Taigi byloje nenustatytas pateisinamas, būtinas ir reikalingas šalių vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo iš įprastinės į jam naują pagrindas. Nesant pagrindo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, priešieškinys atmetamas, o nurodytas ieškinio reikalavimas tenkinamas.
Ieškovas patyrė 286 Lt bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui. Atsakovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas : 144 Lt žyminiam mokesčiui, 240 Lt dokumentų vertimui, 1 500 Lt advokato teisinei pagalbai. Valstybė patyrė 68,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Kadangi vienas iš ieškovo reikalavimų patenkintas, o kitas atmestas, atsakovės priešieškinys atmestas, teismas sprendžia, kad ieškovui turi būti atlyginama ½ dalis jo turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui (143 Lt), o atsakovei ½ dalis jos turėtų išlaidų dokumentų vertimui (120 Lt) bei advokato teisinei pagalbai (750 Lt), t.p. šalys lygiomis dalimis privalo atlyginti valstybės turėtas bylinėjimosi išlaidas (po 34,15 Lt) (CPK 93 str. 1, 2, 4 d., 96 str. 5 d., 98 str.). Atlikus šalių atlygintinų viena kitai bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteisiama 727 Lt šių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies, priešieškinį atmesti.
Nustatyti nepilnamečio K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo tėvu A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 727 Lt (septynis šimtus dvidešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 34,15 Lt (trisdešimt keturis litus 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.