Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2015 m. rugpjūčio 22 d., 1.09 val., Pylimo g., Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas lengvas 0,56 promilės girtumas (įvertinus paklaidą). Taip A. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn trauktina A. P. teismo posėdyje savo kaltę pripažino bei nurodė, kad penktadienio vakarą ji su draugėmis išgėrė po bokalą alaus ir iš karto sėdo už vairo, nors nereikėjo taip daryti. Tuo metu vyko reidas ir policijos pareigūnai tikrino visus automobilius. Į alkotesterį ji pripūtė tiek, kiek nurodyta kvite. Negalėdama tuo patikėti, ji paklausė policijos pareigūno, ką dabar ji galėtų padaryti, ir pareigūnas jai pasiūlė nuvažiuoti į narkologinį skyrių, ką ji ir padarė iš karto, gavusi administracinio teisės pažeidimo protokolą. Narkologiniame skyriuje ji į alkotesterį pripūtė 0,27 promilės, o paėmus jos kraują buvo nustatytas 0,25 promilės girtumas. Mano, kad jeigu ji iš karto nebūtų sėdusi už vairo išgėrusi 0,4 l stiklinės tamsaus alaus (6 proc. alkoholio tūrio), jai būtų nustatytas mažesnis girtumo laipsnis. Nuo alkoholio vartojimo iki sėdimo už vairo praėjo maždaug 15 minučių, t.y. kol nuo baro nuėjo iki automobilio ir dar praėjo 5 minutės, kol ji buvo sustabdyta policijos. Praėjus maždaug 10 minučių nuo patikrinimo alkotesteriu, ji prašė pareigūno dar kartą patikrinti ją alkotesteriu, tačiau pareigūnai buvo labai užsiėmę automobilių stabdymu, todėl neturėjo tam laiko. Mano, kad po 10 minučių alkotesterio rodmenys būtų mažesni. Gailisi, kad viskas taip įvyko.

Liudytojas – policijos pareigūnas M. K. teismo posėdyje gerai neatsiminė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b.l. 3) bei papildomai nurodė, kad reido metu stabdė automobilį, kuriuo važiavo merginos, bei bendravo su vairuotoja. Jis neatsimena, ar vairuotoja prašė jo pakartotinai leisti pūsti į alkotesterį. Liudytojas vienas formino teisės pažeidimą, nes protokolą formina tas pareigūnas, kuris sustabdo transporto priemonę. Jo porininkas A. S. tuo metu dirbo toliau, stabdė automobilius ir tikriausiai net nebuvo priėjęs prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas – policijos pareigūnas A. S. paaiškino, kad jis atsimena, kad administracinėn atsakomybėn traukiama mergina buvo sustabdyta reido metu, vairuojanti automobilį neblaivi, tačiau jis neatsimena, kas ją stabdė ir rašė protokolą. Jis asmeniškai neklausė merginos prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį ir neatsimena ką mergina nurodė dėl alkoholio vartojimo. Taip pat jis neatsimena, ką mergina sakė po patikrinimo.

Apklausta teismo posėdyje specialistė - Vilniaus priklausomybės ligų centro gydytoja psichiatrė V. P. nurodė, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinete A. P. neblaivumas buvo tikrinimas praėjus daugiau nei vienai valandai po patikrinimo alkotesteriu, taigi per tą laiką šiek tiek alkoholio sudegė. Specialistės teigimu, pakartotinai tikrinti girtumą reikėtų valandos bėgyje po patikrinimo alkotesteriu, nes laikui bėgant alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore mažėja. Alkoholio sudegimas priklauso nuo žmogaus kūno sandaros, ūgio, svorio, sveikatos stovio. Alkoholio mažėjimas taip pat priklauso ir nuo kepenų veiklos, jo mažėjimą taip pat spartina judėjimas, vandens gėrimas. Atsižvelgus į A. P. kūno sudėjimą bei praėjusį laiko tarpą nuo patikrinimo alkotesteriu, jai apsvaigimo kabinete nustatytas natūralus apsvaigimo mažėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, policijos pareigūnai 2015-08-22, 1.09 val. A. P. alkotesteriu nustatė 0,58 promilės girtumą (b.l. 5). Iš pateikto alkotesterio patikros sertifikato matyti, kad pažeidimo nustatymo metu alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016-01-31, yra galima ± 0,017 ‰ matavimo paklaida (b.l. 4). Ji vertintina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuotinas 0,56 ‰ neblaivumas ir tai atitinka lengvą girtumo laipsnį. Nesutikdama su alkotesterio parodymais A. P. kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centro Apsvaigimo nustatymo kabinetą, kur 2015-08-22, 2.50 val. paėmus jos kraują, buvo nustatytas 0,25 promilės girtumas, 2.55 val. tikrinant pakartotinai ją alkotesteriu buvo nustatytas 0,27 promilės girtumas (b.l. 11, 12). Apklausta teismo posėdyje specialistė V. P. patvirtino teismui, kad paėmus A. P. kraują bei patikrinus ją pakartotinai alkotesteriu praėjus daugiau nei valandai po policijos pareigūnų tikrinimo alkotesteriu, A. P. apsvaigimo kabinete buvo nustatytas natūralus apsvaigimo mažėjimas, nes alkoholio kiekis organizme laikui bėgant skaidosi. Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas sprendžia, kad medicinos įstaigoje atliktų tyrimų rezultatai praėjus daugiau nei pusantros valandos po pažeidimo nustatymo nesudaro pagrindo netikėti alkoholio kiekio organizme patikros rezultatais, nustatytais alkotesteriu pažeidimo padarymo metu 2015-08-22, 1.09 val.

Iš administracinėn atsakomybėn trauktinos A. P. duotų paaiškinimų taipogi matyti, kad jos blaivumas buvo tikrinamas ne iš karto pavartojus alkoholio, o praėjus maždaug 20 minučių nuo alkoholio vartojimo. Teismo vertinimu, šis laiko tarpas yra pakankamas ir nesudaro pagrindo abejoti alkotesterio rodmenimis. Pažymėtina tai, kad pati A. P. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė, kad nagrinėjamo įvykio dieną buvo išgėrusi vieną 0,4 l bokalą alaus.

Šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėja baustina.

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. P. prisipažino padariusi teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi, į tai, kad jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (vairavo mieste, nakties metu) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. P. – administracine tvarka nebausta. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nėra pagrindo A. P. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Jai skirtina sankcijoje numatyta nuobauda.

Pagal ATPK 325 straipsnio 1 dalį, nutarimą atimti teisę vairuoti transporto priemones vykdo ATPK 225 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti policijos pareigūnai. Kadangi A. P. administracinį teisės pažeidimą padarė apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, todėl laikytina, kad ji neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (ATPK 330 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

A. P. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 289 € (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15049615758. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.