Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) 11 klasės mokinys, neteistas;

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) 9 klasės mokinys, neteistas,

kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. D. ir S. Ž. 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, apie 21 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia, metaliniu laužtuvu išlaužė J. A. priklausančio pastato duris, nupjovę lentą įsibrovė į pastato patalpą, skirtą renginiams organizuoti ir pagrobė garso stiprintuvą TC-440, tuo padarydamas J. A. 600 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis S. Ž. nurodė, kad kaltu prisipažįsta. Susitiko kieme ir jis sugalvojo, kad reikia stiprintuvą pasiimti. Jis E. D. pasiūlė, šis sutiko. Jie nuėjo prie pastato, užlipo laiptais, lentą nupjovė pasikeisdami. Užkišdami laužtuvą atidarė duris, įrankius pasidėjo viduje už durų, nuėjo į pirmą aukštą, kur duris atkabinus (rankena buvo padėta ant palangės), rankeną įstačius į duris, atsidarė durys. Tas duris praėjus, buvo dar vienos durys, bet šios paprastai atsidarė, nebuvo užrakintos. Nuėjus prie stato, kur viskas buvo sudėta, stiprintuvą atsijungė nuo laidų, pasiėmė. E. D. paėmė stiprintuvą, nes jis nelabai galėjo pakelti. E. D. pirmas išėjo, o jis išėjo po to. Duris užrakino, uždėjo kabliukus, išėjo per antrą aukštą tais laiptais žemyn, įrankius pasiėmė, ir nuėjo iki jo sandėliuko. Pasidėjo stiprintuvą. Jis sakė, kad, kai susitiks, pašnekės, ką dėl jo darys. Kitą dieną susitikę, ėjo į jo namus pažiūrėti, ar stiprintuvas veikia. Įsidėjo į malkų maišą ir parsinešė namo. Įjungus į elektrą, stiprintuvas ūžė, galvojo, kad veikia. Tada mamos draugui pasiūlė, kad įdėtų skelbimą į „Facebook“. Mamos draugas įdėjo, sakė, kad kažkas domėjosi, bet niekas nepirko. Jis stiprintuvą įdėjo į mamos bagažinę, nuvežė pas „S.“, kur gavo 15 Eur. Susitarė, kad kitus pinigus atiduos, kai parduos stiprintuvą.

Būdami pastate jie pasikeisdami pjovė lentą, kurią nupjovus, durys neatsidarė. Reikėjo tik su laužtuvu užkišti, į šoną palenkti, ir durys atsidarė. E. D. žiūrėjo per kampą, ar niekas neateina, ant laiptų antrame aukšte stovėjo. Jis žinojo, ko eina į pastatą, žinojo, kad ten renginiai vyksta, kad yra stiprintuvas. Į pastatą jie ėjo dviese. E. D. gavo įrankius, jis nežino, iš kur. E. D. laužtuvą ir pjūklą iš namų atsinešė. Jie buvo tiesiog susitarę, kad duris reikės išlaužti arba išpjauti, ten seniau užlipdavo, sėdėdavo, šnekėdavo. Matė, kad yra lenta, kurią reikėjo nupjauti, kad durys atsidarytų. Dėl įsilaužimo jis pasiūlė, o E. D. sutiko. Sakė, kad kai parduos stiprintuvą, pasidalins per pusę. Pinigus turėjo abu pasidalinti, bet taip išėjo, kad jis su E. S. nuėjo pas „S.“.

Ėjo vogti su E. D., su kuriuo yra kaimynai, augo viename kieme. Stiprintuvas svėrė apie 30 kg. Gailisi, labai atsiprašo. Gaus pinigų ir atlygins žalą. Tėtis padės.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš Šv. Kalėdas tiksliai dienos nepamena, jis su draugu E. D. apie 19 val. buvo susitikę kieme. Jis pasakė, kad žino kur yra garso stiprintuvas, mano, kad žinojo ir E., pasiūlė nueiti į kultūros centrą ir stiprintuvą pasiimti. Parduos ir pinigus pasidalins per pusę. Pasakė, kad stiprintuvą nuneš pas „S.“, kuris prekiauja Šakių turguje. E. iš karto sutiko. Dar susitarė, kokių reikia įrankių išlaužti duris ir nupjauti lentą, kurią buvo matę dar vasarą, kai vaikščiojo apie pastatą. Jiems reikėjo laužtuvo ir pjūklelio. Jie buvo prie parduotuvės, kuri įrengta namo pirmame aukšte. E. jam pasakė laukti, o pats kažkur nuėjo. Jis laukė apie 10 minučių. E. atėjo ir atsinešė pjūkliuką ir laužtuvą. Tuos įrankius buvo užsikišęs už striukės. Jie priėjo prie kultūros centro pastato, užlipo į antrą aukštą laiptais, E. išsitraukė iš po striukės laužtuvą ir, neatsimena, kuris pradėjo laužti duris. Durys medinės, jos buvo užrakintos. Tai darė pasikeisdami, kai pasidarė tarp durų tarpas, tai pasikeisdami pjukliūku povė lentą, kuria dar buvo iš vidaus užkaltos durys. Lenta buvo stora, tai jie užtruko apie 10 minučių. Nupjovė lentą, bet durys vis tiek neatsidarė, tai paėmė vėl laužtuvą ir jo pagalba duris atidarė. Įrankius įėję į pastato vidų pasidėjo už durų. Toliau buvo laitai į pirmą aukštą, kur salėje buvo matęs garso stiprintuvą. Nulipo laiptais, ten dar buvo vienos durys, neužrakintos, tik užkabintos kabliukais. Jis ant palangės pamatė durų rankeną. Kabliukus atkabino, įdėjo rankeną ir duris atidarė. Įėjo į salę, priėjo prie pakylos, kur buvo stalas su įvairia garso aparatūra. Jis atjungė stiprintuvo laidą nuo elektros, kitą nuo garso kolonėlių, ir dar du garso kolonėlių laidus. Jis paėmė stiprintuvą ir laidą „AUC“ nešė jį vienas, o E. išeinant uždarė duris iš salės, užkabino kabliukus. Išėjo pro išlaužtas duris, jis pasidėjo stiprintuvą ant laiptų aikštelės, E. pasiėmė įrankius. Jie tvarkingi uždarė duris, kad nesimatytų, jog jos buvo išlaužtos. E. padavė stiprintuvą, jie parėjo pas jį į rūsį name, kuriame jie gyvena. Stiprintuvą padėjo į jo mamai priklausantį sandėliuką. Visą laiką su juo buvo E., kuris su savimi turėjo pjūkliuką ir laužtuvą. Jis pasiūlė skirstytis, rytoj nuspręs, ką toliau daryti. Kitą dieną apie 13 val. jis susitiko prie parduotuvės. Jis E. pasiūlė pabandyti, ar veikia stiprintuvas. Jie nuėjo į sandėliuką, jis į malkų maišą įdėjo stiprintuvą ir parsinešė pas jį į butą. Jo kambaryje pabandė pajungti, girdėjosi ūžesys, suprato, kad stiprintuvas veikia. Stiprintuvą paliko jo kambaryje. Susitarė, kad palauks kelias dienas ir po to veš pas „S“ į turgų. Jis stiprintuvą laikė po stalu. Nežino, kas pirmas pamatė stiprintuvą mama, ar jos draugas E. Jo paklausė, iš kur gavo, pasakė, kad pigiai pirko iš draugo. Daugiau jie nieko neklausė. Po kuro laiko jis E. S. paprašė, kad padėtų nuvežti stiprintuvą į turgų parduoti. Paprašė, kad nufotografuotų ir įdėtų nuotraukas į facebook. Jis nufotografavo ir įdėjo skelbimą. Sakė, kad kažkas domėjosi, bet niekas nepirko. Kai stiprintuvo niekas nepirko, vieną vakarą jis stiprintuvą įdėjo į mamos automobilio bagažinę. Kitą dieną jis nuėjo pas Eą. į darbą ir paėmę iš automobilio stiprintuvą nunešė į turgų pas „S.“, parduoti. S. padavė E. 15 Eur, sakė, kad jie parduos, tai dar duos 35 Eur. E. 15 Eur padavė jam. Susitarė, kad kai parduos stiprintuvą paskambins E. E. jis pasakė, kad stiprintuvą nuvežė parduoti, ir kai gaus pinigus, jam duos pusę (1 t., b. l. 51, 54-55).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis E. D. nurodė, kad neprisipažįsta kaltu, supranta, kuo yra kaltinamas. Jis to nedarė. Sužinojo tik iš skelbimo, kuris buvo pakabintas ant parduotuvės durų. Jis bendrauja su S. Ž., santykiai yra normalūs, nuo vaikystės pažįstami. Nežino, kodėl šis jį apkalba.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. A. nurodė, kad naujų metų išvakarėse nuėjo į pastatą, nes turėjo būti šventė. Pamatė, kad nėra stiprintuvo, paskambino į policiją, pranešė apie įvykį. Atvažiavo policija, fotografavo duris, tuo viskas pasibaigė. Po kelių dienų vienas draugas klausinėjo dėl stiprintuvo „Facebook“, pamatė tą skelbimą. Draugas išsisaugojo skelbimo nuorodą, klausė, ar ne jo stiprintuvas pardavinėjamas. Pažiūrėjo nuotraukose, atpažino, kad tai buvo jo stiprintuvas. Modelis yra retesnis, nes yra senesnis. Tai yra Kauno meistrų pagal JAV planą rinktas modelis iš rusiškų karinių tranzistorių, jį buvo pirkęs už 2500 litų, jau senokai. Remontas nepigus, nes detalių sunku gauti. Kai stiprintuvą pasiėmė, nustatė, kad vienas kanalas buvo sugadintas, sudegintas. Remontas 100 Eur kainavo, turėtų būti čekis byloje. Sako, kad vienas nešė, tačiau ten iš antro aukšto yra laiptai. Kita siaura laiptine reikėtų nusileisti žemyn, ten pristatyta visokių buities daiktų, tas stiprintuvas sveria 30 kg, yra dvi rankenėlės nešti. Mano, kad turėjo nešti dviese, lengviau būtų buvę, nežinau, kas dalyvavo, bet tikrai ne vienas. Jam vienam nešti nepatogu, o ten siaura laiptinė. Stiprintuvas nėra apvalus ir lengvas. Durys buvo išlaužtos. Durys buvo nuo senų laikų užkaltos iš vidaus skersai dviem lentomis. Viena lenta buvo nupjauta, kita atlupta, kai pasidarė plyšys, tai atlupo tiesiog. Dar antrame aukšte vienos durys buvo užremtos metaliniu strypu. Dėl tų kabliukų, kuriuos minėjo, tai nelabai atsimenu tokių vietų, kad jie būtų.

Civilinį ieškinį reiškė. Jis yra ūkininkas, samdo darbuotoją, kuris važiavo tvarkyti duris, darė skląstį. Darbuotojui jis moka atlyginimą. Dar naujametinį vakarą sutrukdė. Sutvarkė duris, įdėjo metalinį skląstį, metalas kainavo. Darbuotojui atlyginimą sumokėjo.

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. nurodė, kad jam atvežė ir paliko žmogus stiprintuvą, kad parduotų. Jis stiprintuvo nepirko, bet kažkiek eurų įmokėjo. Tai jei parduotų, tai būtų mokėjęs dalį, o jeigu ne, tai jam atiduotų pinigus ir pasiimtų stiprintuvą. Žmogaus pavardės nežino, kaip klientą žino. Žmogus vienas atėjo, vieną daiktą atvežė. Stiprintuvo nepardavė. Paskambino iš policijos, nuvežė tą pačią dieną į policiją. Pinigus lyg grąžino, nepamena. Paprastai imdamas tokius daiktus, paklausia iš kur jie, bet jam sakė, kad lyg tai jų daiktas. Nežinojo, kad daiktas įgytas nusikalstamu būdu.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti S. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad kažkur prieš mėnesį pas jį į prekyvietę, kurioje dirba pagal individualią veiklą, prekiauja įvairiais daiktais, atėjo du iš matymo pažįstami asmenys ir pasiūlė nusipirkti garso stiprintuvą už 50 Eur. Jis tokios sumos sumokėti nesutiko, tuomet jie pasiūlė, kad duotų 15 Eur, pardavus stiprintuvą sumokėtų likusius pinigus. Su šiuo pasiūlymu jis sutiko ir garso stiprintuvas liko pas jį. 2017 m. sausio 3 d. stiprintuvą savanoriškai pateikė policijos pareigūnams. Vienas iš tų asmenų buvo atėjęs iki turgavietės, tai buvo 2016 m. gruodžio 31 d. ir sakė, kad pasiims garso stiprintuvą, o pinigus 15 eurų atneš. Kadangi garso stiprintuvas seno modelio, nė nemanė, kad dokumentai gali būti, iš kur buvo gautas stiprintuvas neklausė, neįtarė, kad gali būti daiktas vogtas (1 t., b. l. 34).

Teismo posėdžio metu liudytojas S. B. patikslino, kad gali būti, kad buvo atėję dviese, bet jis tik vieną atsimena. Meluoti nenori.

Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. nurodė, kad nieko nežino, tiesiog stiprintuvą nufotografavo, įdėjo į „Facebook“ ir viskas. S. Ž. paprašė. Žmogus pasiūlė įdėti skelbimą, gal kas nors norės. Jam nėra skirtumo, iš kur jis stiprintuvą gavo. Nesidomėjo, iš kur gavo, anksčiau nebuvo matęs to stiprintuvo. Po kelių dienų prisistatė policijos ekipažas į darbovietę, išsikvietė, pasakė jiems tą patį, ką ir dabar sako. Stiprintuvo nepardavė, buvo grąžintas į policijos komisariatą. Nunešė, kad būtų parduotas. Nežino, kur stiprintuvą laikė. Tik su vienu S. Ž. bendravo, kuris paprašė, nufotografuoti ir įdėti. Nurodė savo telefono numerį, nes buvo jo anketa, visko konkrečiai neprisimena, niekas neskambino dėl skelbimo. Ikiteisminio tyrimo metu viską nurodė, kaip buvo. Galėjo būti, kad kainą nurodė 70 eurų. Stiprintuvą buvo nunešęs pas „S.“ į turgavietę ir gavo 15 eurų. Šį stiprintuvą atsinešė S. Ž., kuris yra jo draugas, pažįstamas, jo sugyventinės sūnus. Apie E. D. nieko nepasakojo. Nežinojo, kad stiprintuvas vogtas, kol policijos pareigūnai prisistatė į darbovietę. Į turgų su stiprintuvu buvo nuėjęs su S. Ž.. Stiprintuvą lyg tais nešė jis.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur nurodė, kad tikslios datos pasakyti negali, tik žino, kad gruodžio mėnesio pradžioje sugyventinės nepilnametis sūnus S. Ž. pasiūlė „Facebook“ profilyje uždėti „postą“ apie parduodamą garso stiprintuvą. Jis nieko blogo neįtardamas įkėlė apie parduodamą stiprintuvą, jo kainą nurodydamas 70 Eur. Jis klausė S., iš kur gavo garso stiprintuvą, nurodė, kad davė draugas. Pagal skelbimą tik vienas asmuo klausinėjo apie stiprintuvą, ar jis veikianti ir pan. Nepavykus parduoti internetu prieš Šv. Kalėdų šventę, jis kartu su S. Ž. nunešė garso stiprintuvą į V. K. gatvėje, Šakiuose, esančią turgavietę pas ten dirbantį S., kurį vadina „S.“ ir jam pardavė garso stiprintuvą, už jį gavo 15 Eur, kuriuos visus pasiėmė jo sugyventinės sūnus. Nurodo, kad tikrai nežino, iš kur stiprintuvą gavo posūnius, tikrai nežino, kad minėtas garso stiprintuvas yra galimai vogtas, jokių kitų daiktų S. Ž. nėra padėję parduoti (1 t., b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina kaltinamųjų S. Ž. ir E. D. kaltę dėl jiems pareikšto kaltinimo. Kaltinamųjų kaltę įrodo ir kita baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas J. A. pranešimas apie tai, kad 2016 m. gruodžio 29 d. apie 11 val. jam atvykus į patalpas, esančias Žiedo g. 8, Išdagų kaime, Šakių rajone, kur pamatė, kad pavogtas garso stiprintuvas išlaužus duris (1 t., b. l. 11);

- 2016 m. gruodžio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei padarytos pastato fotonuotraukos (1 t., b. l. 12-18);

- 2017 m. sausio 3 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad S. B. savanoriškai pateikė buitinį garso stiprintuvą TC-440 (1 t., b. l. 36);

- 2017 m. sausio 3 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas pavogtas garso stiprintuvas, padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 37-38).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. Ž. ir E. D. įvykdė nusikalstamą veiką, kadangi jie tyčia, suvokdami savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir pavojingumą, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždami pastato, priklausančio J. A. duris, įsibrovė į vidų ir slapta iš patalpos pagrobė kitam asmeniui, tai yra J. A. priklausantį garso stiprintuvą. Nors proceso metu savo kaltęs pripažino tik S. Ž., o E. D. neigė savo kaltę, tačiau teismas laiko, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog nusikalstamus veiksmus kaltinamieji įvykdė kartu.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pastate, esančiame adresu: Žiedo g. 8, Išdagų kaime, Šakių rajone, buvo išlaužtos durys ir pavogtas garso stiprintuvas. Įvykio vietos apžiūros metu buvo nustatyta, kad pastatas yra dviejų aukštų, į patalpą patekta per antrame aukšte esančias duris, prie kurių patekti galima laiptais. Įvykio vietos apžiūros metu buvo padarytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad laiptai, kuriais galima patekti į patalpas yra aukštai pakelti. Norint ant jų užlipti reikia pašokti, arba pasinaudoti kitų asmenų pagalba, atitinkamai ir nulipant reikia nuo jų nušokti, tai yra lipimas laiptais yra apsukintas (1 t., b. l. 12-17). Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad pagrobtas garso stiprintuvas bus pakankamai didelis daiktas, sveriantis apie 30 kg. Tokias aplinkybes nurodė kaltinamasis S. Ž., nukentėjusysis J. A.. Viso proceso metu kaltinamasis S. Ž. teigė, kad nusikalstamus veiksmus jis atliko kartu su E. D.. S. Ž. buvo apklaustas tyrėjo (1 t., b. l. 51), ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t., b. l. 54-55), trečią kartą parodymus davė teisme (1 t., b. l. 127-128). Visų šių apklausų metu kaltinamasis davė nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, tai yra jis smulkiai papasakojo, kokiu būdu pateko į patalpą, kuris iš jų ir kokiu būdu atidarė duris, nurodė, kuris iš jų paėmė stiprintuvą, ir kaip jį išnešė; taip pat nurodė, kuris atsinešė įrankius ir kaip, kada, dėl ko įrankius abu naudojo. Teismas daro išvadą, kad tokius nuoseklius ir išsamius parodymus gali duoti tik asmuo, kuris tiksliai buvo įvykio vietoje ir atliko tuos veiksmus. Manytina, kad jei asmuo norėtų apkalbėti kitą asmenį ir jį apkaltinti įvykdžius veiksmus, kurių jis neįvykdė, jo parodymai negalėt būti tokie nuoseklūs ir išsamūs, nes asmuo tokiu atveju turėtų duoti parodymus ne apie išgyventas, o jo pačio sugalvotas aplinkybes. Akivaizdu, kad išgalvojus įvykio aplinkybes, tačiau jų neišgyvenus, asmens parodymai neišliktų nuoseklūs ir išsamūs.

Kaltinamojo S. Ž. parodymų patikimumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog pagal įvykio vietos aplinkybes galima daryti išvadą, kad vienam nepilnamečiui asmeniui būtų sunku užlipti nurodytais laiptais, išlaužti duris, o tuo labiau vienam tuo pačiu keliu išnešti apie 30 kg sveriantį daiktą, bei su savimi atsineštus įrankius, kuriuos naudojo įsilaužimui. Šių aplinkybių neįmanomumą patvirtino ir posėdžio metu parodymus davęs nukentėjusysis J. A., kuris nurodė, kad yra siaura laiptinė, kuria reikėtų nusileisti žemyn, ten pristatyta visokių buities daiktų, labai abejojantis, jog vienas nepilnametis galėjo išnešti stiprintuvą. Nukentėjusysis nurodė, kad jam vienam suaugusiam žmogui, būtų sunku tai padaryti, tad jis manantis, kad nusikaltime tikrai turėjo dalyvauti ne vienas asmuo (1 t., b. l. 130-131).

Proceso metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų suabejoti S. Ž. parodymais, nei jis, nei kaltinamasis E. D. nenurodė aplinkybių, dėl kurių S. Ž. turėtų pagrindą apkalbėti E. D. Atvirkščiai abu kaltinamieji nurodė, jog gerai pažįsta vienas kitą, ilgą laiką gyvena viename name, yra kaimynai, visada sutarė gerai. Taigi bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog abu kaltinamieji dalyvavo nusikalstamuose veiksmuose, todėl trauktini atsakomybėn.

Taigi, nors kaltinamasis E. D. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino ir nurodė, kad nusikaltime nedalyvavo, teismas tokią kaltinamojo poziciją laiko gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltė neabejotinai yra įrodyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka byloje surinktais tiesioginiais įrodymais: kaltinamojo S. D., nukentėjusiojo J. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais įrodymais.

Atsižvelgiant į bylos duomenis, akivaizdu, kad kaltinamieji S. Ž. ir E. D. į nukentėjusiojo patalpas įsibrovė su tikslu pavogti garso stiprintuvą, šiam tikslui pasirūpino įrankiais. Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, pripažintina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų S. Ž. ir E. D. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Teismas pažymi, kad esant vagystę kvalifikuojančiam požymiui – įsibrovimui į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, pavogto turto vertė veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Tuo tarpu kaltinamasis S. Ž. viso proceso metu savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų, kas pripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę būtina laikytis BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. Ž. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, neteistas, administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 39), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje nėra (1 t., b. l. 59), Marijampolės profesinio rengimo centras, Šakių rajono savivaldybės administracijos Šakių seniūnija neigiamos charakteristikos tiek pačio S. Ž., tiek jo šeimos nepateikė (1 t., b. l. 60-62), nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat yra nepilnametis, nėra duomenų, kad S. Ž. būtų registruotas socialinės rizikos grupės vaikų apskaitoje, apie jo šeimą neigiamų duomenų negauta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kadangi S. Ž. yra neteistas, nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, pirmą kartą, padarė apysunkį nusikaltimą, savo kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pasižadėjo ateityje pasitaisyti, mokosi, atsiprašė nukentėjusiojo, po šios nusikalstamos veikos kaltinamasis jokių kitų nusikaltimų ar nusižengimų nėra padaręs, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis S. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, vadovaujantis BK 93 straipsniu, yra visos sąlygos kaltinamąjį S. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą nutraukti, taikant kaltinamajam auklėjamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. Tai yra jam skirtinos auklėjamojo poveikio priemones 6 (šešiems) mėnesiams: elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą, bei paskiriant 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų.

Skiriant bausmę E. D. teismas visų pirma atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis nusikaltimas, taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikalstama veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromų veikų pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į kaltinamojo asmenybę – nėra duomenų, kad E. D. nusikaltimo darymo metu galėtų būti nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, nebaustas administracine tvarka, neteistas (1 t., b. l. 65), charakterizuojamas teigiamai (1 t., b. l. 77-78).

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmės. E. D. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis suvokė atliekantis neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, tai parodo jo požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir jų ignoravimą. kaltinamasis yra nepilnametis, neturintis savarankiškų pajamų, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

BK 61 straipsnis įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. E. D. veiksmuose nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje nėra nurodytos laisvės apribojimo dydžio ribos, tad jos dydis nustatytinas atsižvelgiant į BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytus dydžius. Šiame straipsnyje nurodoma, jog laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo 3 (trijų) mėnesių iki 2 (dvejų) metų. BK 91 straipsnyje taip pat įpareigoja atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jų elgesį po nusikalstamos veikos. E. D. asmenybę charakterizuojantys duomenys parodo, kad nepilnametis gyvena darnioje šeimoje, kuri seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Teismas konstatuoja, jog norint pasiekti bausmės tikslus kaltinamajam skirtinas laisvės apribojimo bausmės dydis mažesnis už nustatytą vidurkį. BK 48 straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog paskyrus asmeniui laisvės apribojimo bausmę, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. E. D. šiuo metu mokosi, tad jam skirtinas įpareigojimas tęsti mokslus. Siekiant, kad paskirta bausmė pasiektų BK 41 straipsnio numatytus tikslus bei paveiktų E. D., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teismas konstatuoja, jog kaltinamąjį būtina įpareigoti neatlygintinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Jam nustatytina išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per visą laisvės apribojimo bausmės laiką. Taip pat būtina įpareigoti tęsti mokslus.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaudamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nukentėjusysis J. A. pareiškė 300 Eur (trijų šimtų eurų) civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b. l. 28, 29). Pareiškime nurodė, kad jam padaryta 300 Eur (trijų šimtų eurų) turtinė žala, kadangi jis remontavo sugadintą stiprintuvą, taip pat turėjo išlaidų dėl išlaužtų durų remonto. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. A. žalą patyrė dėl tyčinės E. D. ir S. Ž. nusikalstamos veikos, turtinė žala neatlyginta, todėl pareikštas civilinis ieškinys 300 Eur (trijų šimtų eurų) sumai tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukti baudžiamąją bylą.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, S. Ž. 6 (šešiems) mėnesiams skirti auklėjamojo poveikio priemones:

- elgesio apribojimą tęsti mokslą;

- išdirbti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant tęsti mokslus, arba dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje; ir neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nukentėjusiojo J. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš S. Ž. ir E. D. solidariai priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečiams S. Ž. ir E. D. neturint turto, ar uždarbio, kurio pakaktų nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) subsidiariai iš civilinių atsakovų J. D. ir R. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.