- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- N-575-2263-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Pažeidėjas
- S. Š.
- Kategorijos
- 40.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutarties S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir Inspekcija) įgalioto pareigūno 2009 m. liepos 17 d. nutarimu S. Š. nubaustas 1650 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „ButRema“ padalinio vadovu, 2009 m. gegužės 13 d., 15 val. 30 val., UAB „ButRema“ statybvietėje, esančioje adresu Tilžės g. 72, Šiauliai, nesiėmė priemonių ir neorganizavo tinkamo pavojingų zonų aptvėrimo kritimui iš aukščio išvengti, o neaptvertos pavojingos zonos kėlė grėsmę darbuotojų saugai ir sveikatai, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 261 straipsnio 1 dalį ir Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 7.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą ir prašė Inspekcijos 2009 m. liepos 17 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą panaikinti. Nurodė, kad Inspekcijos įgalioto pareigūno UAB „ButRema“ surašytas reikalavimas buvo nepagrįstas, pažeidimai buvo pašalinti tos pačios dienos vakare, o iš karto to padaryti nebuvo technologinių galimybių.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartimi Inspekcijos 2009 m. liepos 17 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š. skundo netenkino. Teismas, įvertinęs UAB „ButRema“ įmonės padalinio direktoriaus pareiginius nuostatus, pažymėjo, kad S. Š. yra pareigūnas ATPK 14 straipsnio 1 dalies prasme, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Nurodė, kad UAB „ButRema“ pastoviai buvo įpareigojama antrame aukšte darbo vietose įrengti saugius aptvėrimus ir uždengti perdangoje esančias visas angas, tačiau tai nebuvo vykdoma, todėl 2009 m. gegužės 13 d., 15 val. 30 min., Inspekcijos pareigūnas užfiksavo pažeidimus ir surašė reikalavimą Nr. R1-0637-0424 pašalinti pažeidimus ir reikalavimą Nr. R2-0637-0083 sustabdyti darbus, kurių UAB „ButRema“ neskundė. Anot teismo, padaryti pažeidimai įrodyti fotonuotraukomis, kuriose užfiksuota, jog statybvietėje neaptvertos pavojingos zonos kritimui iš pavojingo aukščio išvengti, taip pat statybvietėje laiptai neturi apsauginių turėklų, nors žmonės dirbo, lipo laiptais, vyko judėjimas. Pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tai iš dalies pripažino savo pasisakymuose. Teismas kritiškai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens fotonuotraukas, nes jos buvo padarytos jau po administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo. Teismas S. Š. pasisakymo dėl reikalavimų surašymo ar nesurašymo kitoms statybų bendrovėms nenagrinėjo kaip neturinčio reikšmės sprendimui nagrinėjamoje byloje priimti. Pažymėjo, kad administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokių įrodymų nepateikė.
III.
Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Š. prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį. Nurodo, kad pažeidimo fiksavimo metu nebuvo įsigilinta į esminę situaciją: kas ir už ką yra atsakingas objekte. Neįvertinta, už ką yra atsakingas rangovas UAB ,,Statybų paletė“, kokius darbus vykdė UAB „ButRema“ ir UAB „Lugesta“. Reikalavimas pašalinti pažeidimus buvo surašytas tik UAB „ButRema“, neatsižvelgiant į minėtų įmonių atsakomybę. Teigia, kad betonuotas aikšteles turėjo aptverti ir laiptų turėklais privalėjo rūpintis UAB „Lugesta“, kaip numatyta pagal sutartį Nr. 20090323. Už tai, kad nėra paskirtas darbų saugos ir sveikatos koordinatorius, atsakinga yra UAB ,,Statybų paletė“. Esant tokiai situacijai, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas turėjo protokolą pripažinti nepagrįstu. Teigia, kad protokolą surašiusio pareigūno paaiškinimai skiriasi nuo faktų, užfiksuotų nuotraukose. Nurodo, kad UAB „ButRema“ objekte, esančiame Tilžės g. 72, Šiauliuose, buvo baigusi vykdyti visus darbus, todėl Inspekcijos reikalavimas pašalinti pažeidimus ir sustabdyti darbus buvo nepagrįstas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad įmonių pasitarimų protokoluose dėl UAB „ButRema“ vykdomų reikalavimų pastabų nėra, taip pat nėra jokio įrašo dėl darbų saugos pažeidimų statybos darbų žurnale, kas, anot jo, įrodo, jog UAB ,,ButRema“ darbų saugos reikalavimus objekte vykdė nuolat.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašo jo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Vadovaujasi pirmosios instancijos teismo išsakytais motyvais, papildomai pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas S. Š. surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB ,,ButRema“ padalinio vadovas, statomame pastate nesiėmė priemonių ir neorganizavo tinkamo pavojingų zonų aptvėrimo kritimui iš aukščio išvengti, o ne už tai, kad nebuvo paskirtas saugos ir sveikatos koordinatorius ir statinio techniniame projekte nebuvo numatyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra pagrindinis procesinis dokumentas, fiksuojantis duomenis apie pažeidimą, kas matyti iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies reikalavimų, keliamų jo turiniui, kur pasakyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė (ja laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma), šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Tinkamas pažeidimo esmės nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole yra svarbus administracinio teisės pažeidimo bylą ar skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo nagrinėjančiai institucijai, kadangi apibrėžia įrodinėjimo dalyką byloje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 str. 2 d.) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 str. 1 d., 284 str. 1 d.).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. Š., UAB „ButRema“ padalinio vadovui, surašytas dėl ATPK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymo.
ATPK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimas užtraukia baudą pareigūnams nuo trijų šimtų iki trijų tūkstančių litų ir kitiems darbuotojams - nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad buvo pažeisti šie teisės aktai – DK 261 straipsnio 1 dalis bei Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 7.2 punktas, tačiau šiose teisės normose konkreti elgesio taisyklė neįtvirtinta. DK 261 straipsnio 1 dalis taip pat yra blanketinė teisės norma (nurodyta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi, patogi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus), o Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT5-00 7.2 punkte pateiktas tik vietos, kuri priskiriama pavojingai zonai, apibrėžimas. Konkrečios teisės aktų nuostatos, kurių reikalavimus pažeidė S. Š., nenurodytos. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika apibrėžta neišsamiai, neįvardinta, kokios konkrečiai pavojingos zonos buvo nustatytos ir kokie buvo vykdomi jose statybos darbai, t. y. objektyvieji veikos požymiai nedetalizuoti. Tuo tarpu, atsižvelgiant į esamą situaciją nagrinėjamoje byloje, minėtos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant S. Š., UAB „ButRema“ padalinio vadovo, administracinės atsakomybės klausimą. Iš administracinio teisė pažeidimo byloje esančios medžiagos matyti, kad darbus statybvietėje, esančioje adresu Tilžės g. 72, Šiauliai, vykdė keli rangovai. Pagrindinis rangovas – UAB „Statybų paletė“, kuri 2009 m. kovo 16 d. statybos rangos sutartimi (b. l. 61-67) dalį darbų pavedė atlikti UAB „ButRema“. Ji savo ruožtu 2009 m. kovo 23 d. statybos rangos sutartimi dalį savo darbų perdavė UAB „Lugesta“ (b. l. 83-89). Inspekcijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad pažeidimo fiksavimo dieną objekte dirbo tiek UAB „ButRema“, tiek UAB „Lugesta“ darbuotojai (b. l. 26). Nesant duomenų apie UAB „ButRema“ faktiškai vykdytus statybos darbus, nėra galimybės įvertinti, kokių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų ji privalėjo laikytis darbo proceso metu, ir ar būtent ši įmonė yra atsakinga už fiksuotą pažeidimą, t. y. teisėjų kolegija negali patikrinti kaltinimo pagrįstumo. Be to, protokole nurodyta, kad nebuvo imtasi priemonių kritimui iš aukščio išvengti, tačiau apie tokias priemones Saugos ir sveikatos statyboje taisyklėse DT5-00 nieko nekalbama. Jų sąrašas, taikymo sąlygos pateiktos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 patvirtintų Dėl darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų 4 priedo 37 punkte. Šis teisės aktas administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas.
Teisėjų kolegija pastebi, kad administracinėn atsakomybėn patraukto S. Š., kaip UAB „ButRema“ padalinio vadovo, veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį, kurioje administracinė atsakomybė numatyta specialiam subjektui – pareigūnui. ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Iš šios teisės normos analizės darytina išvada, jog pareigūnais pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą laikomi asmenys: 1) kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas; 2) kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu; 3) kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Visiškai aišku, kad pareigūno statuso įgijimas neatsiejamas nuo juridinio fakto – sprendimo (plačiąja prasme) atitinkamą asmenį skirti tam tikrų funkcijų atlikimui. Nesant tokio teisinio akto kyla teisinė abejonė, ar toks asmuo gali įgyti teises bei pareigas bei vykdyti jam priskirtas funkcijas. Pažymėtina, kad pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta už darbų saugos ir darbo higienos norminių aktų pažeidimą. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti įrodyta, kad S. Š., kaip UAB „ButRema“ padalinio vadovui, buvo pavestos organizacinės-tvarkymo ar administracinės-ūkinės pareigos būtent šioje srityje. Byloje tokių duomenų nėra. Iš pateiktų įmonės padalinio direktoriaus pareiginių nuostatų (b. l. 59) nematyti, kad S. Š. buvo pavesta įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ar įmonės struktūriniame padalinyje. UAB „ButRema“ generalinio direktoriaus įgaliojimas dėl minėtų funkcijų perdavimo S. Š. tai pat nepateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra UAB „ButRema“ generalinio direktoriaus 2009 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 12, kuriuo atsakingu už darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų laikymąsi nuo 2009 m. kovo 16 d. statybvietėje, esančioje adresu Tilžės g. 72, Šiauliai, buvo paskirtas A. A. (b. l. 68). S. Š. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad minėtas asmuo įmonėje nuo balandžio mėnesio nebedirba, kas paskirtas vietoj jo, nenurodė, nes teigė, kad nežino (b. l. 69), tačiau šių aplinkybių nei Inspekcija, nei pirmosios instancijos teismas nepatikrino, neišreikalavo duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių šiuos faktus. Esant tokiai situacijai, kyla abejonių, ar S. Š. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (administracinė byla Nr. N3-802/2007). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog nustatytų esminių protokolo trūkumų teisme ištaisyti negalima. Protokole S. Š. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas. Be to, nesurinkta pakankamai duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad S. Š. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas pagal ATPK 41 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis ir Inspekcijos nutarimas naikintini, o byla grąžintina Inspekcijai esminiams protokolo trūkumams pašalinti, aiškiai atskleidžiant S. Š. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę bei nurodant konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių reikalavimus savo veika pažeidė S. Š., taip pat papildomiems įrodymams, patvirtinantiems, kad S. Š. buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų įgyvendinimą, UAB „ButRema“ vykdant statybos darbus objekte, esančiame Tilžės g. 72, Šiauliuose, surinkti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009 m. liepos 17 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui.
Nutartis neskundžiama.