- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2S-1818-230/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Lietuvos Respublikos, Galina Blaževič, Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- K. P., K.
- Kreditorius
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
- Advokatai
- Tadas Kelpšas
- Kategorijos
- 116.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės Valnetas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2010, kuria atsisakyta išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui K. P., tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais R. P., J. P., tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų V. P., K. P., AB „Turto bankui“ (Kauno AVMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, UAB „Ilas“ (UAB „Valnetas“), Kauno miesto savivaldybės VTAT, ir atsakovo K. P. priešieškinį ieškovei A. P. dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, taip pat trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais J. P. ir R. P. ieškinį dėl kilnojamųjų daiktų priskyrimo asmeninėn nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą (t. 9, b.l. 38-47) civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006, kuriuo atmetė papildomą patikslintą ieškinį, atsakovo priešieškinį ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinį; paliko nenagrinėtą ieškovės reikalavimą dėl pripažinimo pasibaigusiomis individualios A. P. įmonės „Ketalda“ savininkės A. P. prievoles kreditoriams Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai; priteisė iš A. P. ir K. P. po 71,67 Lt pašto išlaidų valstybei.
Šalies argumentai
2009 m. liepos 7 d. trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ administratorius UAB „Valnetas“ kreipėsi į teismą su prašymu (t.9, b.l. 95-97) išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006: 1) ar 2006 m. kovo 14 d. sprendime minimas nekilnojamasis turtas ? gyvenamasis namas lA2p ir ūkinis pastatas 2Ilp, kuris, teismo teigimu, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. P. ir K. P., yra tas pats nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. 20/258168, ir kuris nurodytas teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše; 2) ar 2006 m. kovo 14 d. sprendime nurodytas 207 183 Lt vertės turtas (tame tarpe gyvenamasis namas lA2p ir ūkinis pastatas 2I1p), priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. P. ir K. P., yra skirtas A. P. firmos „Ketalda” kreditorių finansiniams reikalavimams šios įmonės bankroto byloje patenkinti. Administratorius nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. liepos 1 d. nutartimi A. P. firmai „Ketalda” buvo iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Ilas”, 2006 m. spalio 20 d. nutartimi naujuoju įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas”. Bankroto administratorius, pradėjęs išieškojimą iš individualiosios įmonės savininkų turto, kuris, VĮ Registrų centro teigimu, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, prašydamas įregistruoti A. P. ir K. P. nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus (gyvenamąjį namą lA2p ir ūkinį pastatą 2Ilp), esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir kartu pateikė Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu „Dėl daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų ir juridinių faktų registravimo“ nusprendė netenkinti bankroto administratoriaus prašymo dėl nuosavybės teisės įregistravimo ir nurodė, kad nebuvo pateiktas dokumentas, kurio pagrindu atsirado prašoma daiktinė teisė. Nekilnojamojo turto registre nurodytu adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruoti pastatas-gyvenamasis namas, kurio paskirtis gyvenamoji (vieno buto pastatai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas ? lA2p, užstatytas plotas ? 411 kv. m., bendras plotas ? 847,05 kv. m, baigtumo procentas ? 74 proc., ir pastatas-ūkinis pastatas, kurio paskirtis ? pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas ? 211 p, užstatytas plotas ? 172 kv. m, baigtumo procentas ? 100 proc. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro Kauno filialui kilo abejonių dėl asmenų, turinčių nuosavybės teisę į pastatus, esančius Kaune, (duomenys neskelbtini), ir tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo sprendime nėra tiksliai nurodyta, kam turėtų būti panaudota A. P. ir K. P. bendroji jungtinė nuosavybė, administratorius prašė teismo išaiškinti sprendimo dalis nurodytu būdu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ administratorius UAB „Valnetas“ prašymo ir atsisakė išaiškinti Kauno m. apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2006. Teismas nurodė, kad sprendimas gali būti išaiškintas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Pareiškėjo prašymas identifikuoti nekilnojamąjį turtą – sprendime minimą gyvenamąjį namą lA2p ir ūkinį pastatą 2I1p, nuosavybės teise priklausiusį A. P. ir K. P., išaiškinant, ar šis turtas yra tas pats nekilnojamasis turtas, kurio registro Nr. 20/258168 nurodytas Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko 2008 m. vasario 13 d. išraše, teismo nuomone, turėtų būti pateiktas VĮ „Registrų centrui“, nes teismo sprendimas priimtas 2006 m. kovo 14 d. pagal byloje tuo metu buvusius registro duomenis. Aiškindamas 2006 m. kovo 14 d. teismo sprendimą dėl vėlesnėje VĮ „Registrų centro“ pažymoje nurodyto nekilnojamojo turto identifikavimo, bendrosios kompetencijos teismas išeitų už byloje priimto sprendimo ribų. Todėl teismas šioje dalyje atsisakė aiškinti sprendimą. Teismas taip pat atsisakė išaiškinti sprendimą ir kitoje dalyje, t.y. dėl pareiškėjo iškelto klausimo, ar sprendime nurodytas 207 183 Lt vertės turtas (tame tarpe gyvenamasis namas lA2p ir ūkinis pastatas 2I1p), priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. P. ir K. P., yra skirtas A. P. firmos „Ketalda“ kreditorių finansiniams reikalavimams šios įmonės bankroto byloje patenkinti. Teismas nurodė, kad sprendime yra aiškiai pasakyta, jog visas sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas viršija kreditorinius reikalavimus, todėl jis nedalintinas, o tai reiškia, kad šis turtas yra skirtas kreditoriniams reikalavimams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilės nenustatinėja, todėl sprendimą priėmusiam teismui nežinoma, kurio iš kreditorių reikalavimai turėtų būti patenkinti pirmiausia.
Tretysis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ administratorius UAB „Valnetas“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir patenkinti jo prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas nepagrįstai atsisakė išaiškinti sprendimą, ir tokia nutartimi pažeidžiami bankrutavusios įmonės kreditorių interesai. Apeliantas savo prašyme dėl teismo sprendimo išaiškinimo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-298/2006), kurioje numatyta, kad sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus. Apeliantas nesutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvu, jog teismas išeitų už priimto sprendimo ribų, pasisakydamas dėl to, ar apelianto pateiktame Nekilnojamojo turto pažymėjime nurodytas turtas yra tas pats 2006 m. kovo 14 d. teismo sprendime minimas turtas, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. P. ir K. P.. Teismo sprendimas gali būti išaiškintas, jei nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas. Pagal skundžiamos nutarties motyvus, jog „...teismo sprendime aiškiai pasakyta, kad visas turtas, kurį įgijo sutuoktiniai santuokos metu, viršija kreditorių reikalavimus, todėl jis nedalintinas, o tai reiškia, kad šis turtas yra skirtas kreditoriniams reikalavimams tenkinti“, darytina išvada, jog vykdant teismo sprendimą administratoriaus nurodytas nekilnojamasis turtas turėtų būti skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti. Tačiau administratorius negali parduoti šio turto, nes jo neįmanoma tiksliai identifikuoti, o tai yra būtina sąlyga jo būsimam realizavimui. Parduodant nekilnojamąjį turtą privaloma nurodyti duomenis, kurie leistų turtą ir daiktines teises registruoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, o tai yra nekilnojamojo daikto unikalus numeris. 2006 m. kovo 14 d. teismo sprendime nurodyta, kad „Kauno r. sav., Neveronių k., (duomenys neskelbtini), atsakovo K. P. vardu yra registruoti gyvenamasis namas 1A2p, pradėtas statyti 1994 m., baigtumas – 74 proc., ir ūkinis pastatas 2I1p, pradėtas statyti 1989 m., baigtumas – 100 proc., šio turto vertė -153 493 Lt, ir šis turtas yra įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės būdu.“ Tačiau teismo sprendime nenurodyti tikslūs šį turtą identifikuojantys duomenys. Teismas sprendime nurodė, kad nekilnojamojo turto byloje esantys duomenys pavirtina, jog atsakovo K. P. vardu yra registruoti gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, vadinasi jis taip pat pasisakė ir dėl šio turto priklausomybės ieškovei A. P. ir K. P. ir dėl turto įregistravimo viešame registre. Todėl apeliantas pagrįstai kreipėsi į tą patį teismą, prašydamas patikslinti duomenis ir nurodyti nekilnojamojo turto unikalų numerį.
Atsakovas K. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad turtas, kurį siekia parduoti bankroto administratorius, yra jo asmeninė nuosavybė, jis niekada nepriklausė nei A. P., nei jos firmai „Ketalda“. Turtas neidentifikuotas, nes tai yra nebaigti statyti savavališki statiniai. Turtas įgytas atsakovui gyvenant santuokoje ne su A. P., bet su pirmąja sutuoktine V. P.. Ūkinis pastatas pastatytas ir pilnai įrengtas 1989 m., taip pat gyvenant santuokoje su pirmąja sutuoktine, jame gyveno atsakovas su pirmąja sutuoktine ir trimis vaikais. Atsakovui 1992 m. persikėlus gyventi pas A. M. (P.), jo pirmoji sutuoktinė su trimis vaikais liko gyventi ūkiniame pastate. Gyvenant su pirmąja sutuoktine taip pat buvo padaryti gyvenamojo namo pamatai, perdengimai. Su A. P. atsakovas jokių statybų nevykdė, nes 1994 m. su ja nutraukė santykius, namo statybas atnaujino po 1995 m. Statybos nebaigtos iki šiol, jas tęsia atsakovo vaikai ir atsakovas su trečiąja sutuoktine. Bendrąja atsakovo ir A. P. sutuoktinių nuosavybe yra butas Marių g. 16-116, Kaune, kioskas Marių g., kioskas Palemono/Ateities sankryžoje, garažas, kuriuos A. P. pardavė ir lėšas panaudojo savo reikmėms, nors administratorius privalėjo užtikrinti šio turto apsaugą ir organizuoti jo pardavimą. A. P. firma „Ketalda“ registruota 1998 m., t.y. po santuokos su atsakovu nutraukimo, ir mokesčių inspekcijos pažymoje įmonės savininke nurodyta A. P.. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybinės valstybinės priežiūros skyrius 2006 m. sausio 19 d. protokolu įpareigojo atsakovą pateikti nustatyta tvarka atkoreguotą projektą ir galiojantį statybos leidimą. Leidimo galiojimas pratęstas iki 2012 m. gegužės 19 d. Kadangi savavališkos statybos padariniai nepašalinti iki šiol, todėl savavališkai perstatytas ir nebaigtas statyti statinys negali būti pripažįstamas tinkamu naudoti ir negali būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Dėl turtui taikyto arešto atsakovas negali pašalinti savavališkos statybos padarinių. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu nėra nustatyta bendroji jungtinė nuosavybė į nekilnojamuosius daiktus, kuriuos prašo įregistruoti pareiškėjas, todėl šio sprendimo pagrindu negali būti įregistruota nuosavybė, be to, šis turtas įgytas santuokoje ne su A. P., o su V. P.. Registrų centro išraše nurodytas turto statusas su žyma „neįregistruotas“ rodo, kad statiniai nėra tinkamai suformuoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo juos įregistruoti.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais K. P., J. P. ir R. P. atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo motyvus, analogiškus atsakovo K. P. nurodytiems motyvams.
Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas jo prašymas išaiškinti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1108-713/2010. CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas. Tokia nurodytos normos sandara leidžia daryti išvadą, jog poreikis aiškinti teismo sprendimą atsiranda tuomet, kai jis yra neiškus, o problemų dėl sprendimo neaiškumų paprastai kyla jį vykdant. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimu (t.9, b.l. 38-47) ieškinys ir priešieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo buvo atmesti, taip pat atmestas trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais ieškinys, o dalis ieškinio reikalavimų palikta nenagrinėta. Tai reiškia, kad vykdymo proceso pagal tokį teismo sprendimą negali būti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006 yra nurodžiusi, kad sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant, taip pat, jeigu tai būtina, papildomai išaiškinti faktinius ir teisinius sprendimo motyvų aspektus. Kartu buvo padaryta išvada, kad negalima išaiškinti to, kas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl priimto teismo sprendimo motyvų aiškinimas būtų galimas, jei tai yra būtina, t.y. sukeltų kokias nors teisines pasekmes prašančiam išaiškinti sprendimą asmeniui ir neišeitų už bylos nagrinėjimo ribų. Iš trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų bankrutavusios A. P. firmos „Ketalda“ bankroto administratoriaus prašymo išaiškinti teismo sprendimą ir jo atskirojo skundo matyti, kad administratorius siekia įregistruoti nekilnojamąjį turtą ir daiktines teises į jį tam, kad būtų galima tenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, pardavus įmonės savininkams (sutuoktiniams) priklausantį turtą. Su tuo susijęs pareiškėjo prašymas išaiškinti, ar sprendime nurodytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise A. P. ir K. P. priklausantis turtas yra skirtas A. P. firmos „Ketalda“ kreditorių finansiniams reikalavimams šios įmonės bankroto byloje patenkinti. Tačiau teismas, priimdamas sprendimą, kurį prašoma išaiškinti, nesprendė klausimo dėl kreditorinių reikalavimo tenkinimo, kadangi toks reikalavimas nebuvo pareikštas, ir tai nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas. Aiškindamas teismo sprendimą teismas negali keisti jo turinio ar analizuoti teismo sprendime neaptartų klausimų. Teismo sprendime padaryta išvada, jog visas turtas, kurį įgijo sutuoktiniai santuokos metu, viršija santuokoje įgyto turto vertę, todėl turtas nedalintinas, yra visiškai aiški ir nereikalauja papildomo paaiškinimo. Bankrutuojančios įmonės ir jos savininko (savininkų) turto realizavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką nustato LR Įmonių bankroto įstatymas, todėl tai nebuvo išnagrinėtos bylos dalykas, tuo pačiu tai negali būti sprendimo išaiškinimo dalyku.
Taip pat pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo išaiškinti, kad sprendime minimas nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas 1A2p ir ūkinis pastatas 2I1p - yra tas pats nekilnojamasis turtas, kurio registro numeris Nr. 20/258168 ir kuris yra nurodytas teismui pateiktame Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad pirmieji nekilnojamojo turto duomenys buvo įregistruoti 2001 m. liepos 3 d. (t.5, b.l. 83), ir remdamasis Nekilnojamojo turto bylos duomenimis nustatė, kad yra registruotas gyvenamasis namas 1A2p ir ūkinis pastatas 2I1p. Tokiu būdu teismo konstatuota aplinkybė rėmėsi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Iš pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti registravimo duomenys - tai tik nekilnojamojo turto kadastro duomenys, užfiksuoti 2001 m. liepos 3 d. (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos b.l. 5-7). Nurodyti pastatai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nėra įregistruoti, dėl to yra priimti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007 m. balandžio 26 d. ir 2007 m. balandžio 24 d. sprendimai (t. 9, b.l. 112, 113). Juose nurodyta, kad jie neįregistruoti dėl tos priežasties, kad turi būti pateikta Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma apie nebaigtą statyti statinį ir kito statinio priėmimo naudoti aktas, o tam trukdo uždėtas areštas. Tai reiškia, kad nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį registracijai trukdo ne teismo sprendimo neaiškumas, neįvardinant nekilnojamojo turto registro numerio, bet visai kitos priežastys. Teismo sprendime nurodyti nekilnojamąjį turtą identifikuojantys duomenys yra pakankami nustatyti, apie kokį nekilnojamąjį turtą yra kalbama sprendime, o registro Nr. 20/258168 nurodymas sprendime, nors jį bylos nagrinėjimo metu patvirtino kadastro bylos duomenys (t.3, b.l. 6-8, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla) nėra būtinas, kadangi tai neturės jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo turto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo.
Tokiu būdu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo sprendimą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Atskirąjį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.