Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos už negyvenamųjų patalpų nuomą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka buvo įteiktas ieškinio nuorašas ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsiliepimas į ieškinį negautas, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai, kad reikalavimas yra pagrįstas (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. vasario 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo išnuomoti atsakovei (nuomininkei), o pastaroji įsipareigojo išsinuomoti iš nuomotojos patalpas, nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, ir mokėti nuomos mokestį bei kitus mokėjimus pagal sutarties sąlygas ir joje numatytą tvarką. Remiantis sutarties specialiosiomis sąlygomis, atsakovei buvo išnuomotos negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato žymėjimas plane(duomenys neskelbtini), patalpų pavadinimas – kabinetas (patalpos žymėjimas 1-31), esančios (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 6.1.-6.2 punktus, išnuomotų patalpų nuomos mokestis (be PVM), kurį įsipareigojo mokėti atsakovė, yra nurodytas specialiosiose sutarties sąlygose bei skaičiuojamas nuo priėmimo-perdavimo akte nurodytos patalpų perdavimo nuomininkui dienos iki patalpų grąžinimo nuomotojui momento. Patalpų perdavimo bei priėmimo faktą patvirtina ieškovės ir atsakovės pasirašytas 2018 m. vasario 1 d. Negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktas. Atsakovė nuomos mokestį bei mokesčius už komunalines ir kitas paslaugas įsipareigojo mokėti atitinkamai sutarties 6.5 p. ir 6.7 p. nustatyta tvarka, t. y. nuomos mokestis už einamąjį kalendorinį mėnesį bei mokesčiai už komunalines ir kitas paslaugas mokami pagal ieškovo pateikiamas sąskaitas iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos. Atsakovei nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. gruodžio 19 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros už patalpų nuomą, tačiau atsakovė jų nėra apmokėjusi iki šiol. Ieškovė raštu ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau ji į raginimus nereagavo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nesilaikė, naudojosi patalpomis, tačiau jai pateiktų ieškovės sąskaitų faktūrų už nuomą bei komunalines ir kitas paslaugas iki šiol neapmokėjo. Atsakovės skola, ieškovės paskaičiavimu, sudaro 634,47 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4 bei 6.38 straipsniuose numatyta, jog skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu, bei vykdyti prievoles sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi. Pagal nuomos sutartį, viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 6.487 straipsnio 1 dalimi, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų ieškovei sumokėjusi reikalaujamą sumą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 634,47 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesines palūkanas už pagal komercinius sandorius atliekamus pavėluotus mokėjimus reglamentuoja Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas). Įstatyme nurodoma, kad jis taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Pavėluotu mokėjimu yra laikomas mokėjimas, praleidus įstatymuose ar komercinėje sutartyje, nustatytą mokėjimo už perduotas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus laikotarpį, kai kreditorius įvykdė įstatymuose ir (ar) komercinėje sutartyje jam nustatytas pareigas ir laiku negavo jam priklausančios mokėtinos sumos, išskyrus atvejus, kai skolininkas nėra atsakingas už vėlavimą sumokėti (Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pagal minėto Įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, kad palūkanos apskaičiuojamos taikant šio Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas; pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Šiame įstatyme nustatytos palūkanos skaičiuojamos už kiekvieną sumokėti praleistą dieną nuo nesumokėtos mokėtinos sumos. Fiksuotoji palūkanų norma ieškinio pateikimo metu buvo 0,00 procento (http://www.ecb.europa.eu/mopo/implement/omo/html/top_history.en.html), todėl iš atsakovės priteistina 8,00 procento metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40,00 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40,00 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės taip pat priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 634,47 Eur (šešis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 47 ct) skolą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 634,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur (keturiasdešimties eurų ir 00 ct) kompensaciją už skolos išieškojimą, 15,00 Eur (penkiolika eurų ir 00 ct) žyminį mokestį, ieškovei(duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.