Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-10-05 · Civilinė byla Nr. e2YT-2428-752/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-05
Bylos Nr.
e2YT-2428-752/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10700-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Agurkienė
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus, D. K., M. I., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius
Pareiškėjas
E. I.
Advokatai
Gitana Butrimienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2428-752/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10700-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vida Agurkienė,sekretoriaujant Gabrielei Pravdzinskienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Gitanai Butrimienei

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus atstovui A. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti, suinteresuoti asmenys D. K., M. I. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas E. I. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad buvęs savininkas L. I., s. F, iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybėje Kauno apskr., (duomenys neskelbtini)., valdė iš viso 4,3820 ha žemės sklypo plotą; 2) atnaujinti praleistą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą terminą dokumentams į nuosavybės teisių atkūrimo bylą pateikti.

1.1. Pareiškėjas nurodė pareiškime bei jo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad L. I., sūnus F, gimęs 1906 m., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Kauno apskr., (duomenys neskelbtini). valdė 3,81 ha žemės. Buvusio savininko L. I. įpėdiniai yra sūnūs G. I., gim. 1937 m., miręs (duomenys neskelbtini), ir S. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra miręs.

1.2. Prašymą atkurti nuosavybės teises į L. I. turėtą žemę pateikė jo sūnaus G. I. žmona M. I., G. I. sūnus G. I., miręs (duomenys neskelbtini), ir L. I. sūnus S. I., gim. 1944 m. Atsižvelgiant į tai, nuosavybės teisių į buvusio savininko L. I., s. F, turėtą žemę atkūrimo byloje yra 3 pretendentai: 1) M. I., kuriai tenkanti atkurti žemės dalis yra 0,925 ha; 2) S. I., gim. 1944 m., kuris yra miręs ir kuriam tenkanti atkurti žemės dalis yra 1,905 ha; 3) Pareiškėjo tėvas G. I., gim. 1960 m., miręs (duomenys neskelbtini), kuriam tenkanti atkurti žemės dalis yra 0,9525 ha.

1.3. Pretendentė M. I., gim. 1936 m., pareiškėjo močiutė, byloje yra įtraukta suinteresuotu asmeniu, kadangi nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas būtų pagrindas į papildomos, likusios negrąžintos žemės atkūrimą. P. S. I yra miręs, todėl į bylą turėtų būti traukiami jo įpėdiniai, bet nei archyvai, nei Gyventojų registras negalėjo pateikti jokių duomenų apie jį ir jo įpėdinius. Pasak suinteresuotų asmenų, S. I. mirė būdamas jauno amžiaus, todėl galimai įpėdinių neturi. Pretendentas G. I. mirė (duomenys neskelbtini), jo įpėdiniai - pareiškėjas E. I. (sūnus), gim. (duomenys neskelbtini), ir antroji žmona D. K., kuri taip pat byloje įtraukta suinteresuotu asmeniu.

1.4. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas, G. I., s. G, gim. 1960 m., buvusio savininko L. I., s. F, anūkas, 1992-02-25 pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio I. L., F, turėtą 10 ha žemę Kauno apskr., (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pareiškėjo tėvas G. I., s. G, pateikė 1992-02-20 archyvo pažymėjimą Nr. I-12, kuriame nurodyta, kad: „Kauno apskrities mokesčių inspekcijos archyvinio fondo dokumentuose, 1938 m. vasario 21 d. Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąraše įrašytas I. L. (duomenys neskelbtini) kaime turėjęs viso 3,81 ha žemės (II rūšies - 2,31 ha, III rūšies - 1,5 ha) ” (toliau - Archyvo pažymėjimas). Prašymo ir Archyvo pažymėjimo pagrindu, pareiškėjo tėvui, pretendentui G. I., s. G, gim. 1960 m., buvusio savininko anūkui, buvo atkuriamos nuosavybės teisės į ¼ d. iš turėtos 3,81 ha žemės, t. y. į 0,9525 ha žemės.

1.5. Pretendentas, pareiškėjo tėvas G. I., s. G, gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas E. I. tėvo mirties dieną buvo nepilnametis, 15 m. amžiaus. Pareiškėjo tėvai buvo išsituokę, todėl pareiškėjui nebuvo žinoma apie tai, kad jo mirusio tėvo vardu kaip pretendentui yra atkuriamos nuosavybės teisės. Pareiškėjas apie tai, kad jo tėvas buvo kreipęsis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į senelio L. I. turėtos žemės dalį sužinojo tik 2006-03-28, gavęs iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus raštą Nr. S1-235(1.10), kuriame buvo nurodyta tolimesniam žemės nuosavybės dokumentų tvarkymui pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, kas paveldėjo G. I. turtą. Taigi, pareiškėjas E. I. į nuosavybės teisių atkūrimo bylą, kaip pretendento įpėdinis, įstojo tik 2006 m.

1.6. Pagal tuo metu nuosavybės teisių atkūrimo byloje buvusius nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus - Archyvo pažymėjimą, buvo žinoma, kad savininkui L. I., s. F, Kauno apskr., (duomenys neskelbtini). priklausė 3,81 ha žemės, iš jos pretendentui G. I. tenkanti dalis - 0,9525 ha žemės.

1.7. Vykdant nuosavybės teisių atkūrimą, pretendento G. I., s. G, vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės priimant tokius administracinius aktus: 1) 2015-11-11 Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-350, perduodant neatlygintinai 0,4200 ha žemės, 1258 Eur nominalios vertės; 2) 2015-11-11 Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-351, perduodant neatlygintinai 0,2900 ha žemės, 868 Eur nominalios vertės; 3) 2015-11-11 Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-352, perduodant neatlygintinai 0,1225 ha žemės, 367 Eur nominalios vertės; 4) 2019-11-28 Išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 8IP-186, perduodant neatlygintinai 0,0450 ha žemės, 135 Eur nominalios vertės; 5) 2019-11-28 Sprendimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui G. I.“ Nr. 8S-430-(14.8.3.), kuriuo perduotas 0,0750 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune.

1.8. Nuosavybės teisių atkūrimo eigoje, pretendento G. I., s. G, įpėdinio, pareiškėjo E. I., įgaliotas asmuo O. V. pastebėjo, kad Institucija, vykdanti nuosavybės teisių atkūrimą - Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius (toliau - Institucija) nebuvo parengusi buvusio savininko smetoninių ribų (kartografinio) plano, kaip numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 straipsnis, nustatant buvusio savininko L. I. turėtos žemės ribas, todėl 2017-05-19 pateikė prašymą dėl šių ribų nustatymo.

1.9. 2017-06-09 buvo gautas Institucijos raštas Nr. 8SD-3175-(14.8.94.) su Institucijos parengtu L. I. turėto žemės sklypo preliminarių ribų planu (toliau - Planas). Plane pati Institucija nurodė, kad 1949-09-20 Kauno Inventor. Tech. Biuro duomenimis, L. I. mokėjo už 4,3820 ha žemės sklypo Nr. 32, buvusio (duomenys neskelbtini) inventorizaciją.

1.9. Pareiškėjo vertinimu, tai reiškia, kad L. I. sklypas buvo inventorizuotas ir nustatyta 0,5720 ha didesnis žemės sklypo plotas, nei nurodyta Archyvinėje pažymoje (4,3820 ha - 3,81 ha). Taigi, paaiškėjo, kad pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės į mažesnį žemės sklypą, nei buvęs savininkas faktiškai turėjo, kadangi neįskaičiuota 0,5720 ha žemės plotas, buvęs po pastatais, po nugriauta namu valda.

1.10. 2017-12-12 Institucija dar papildomai kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl papildomos informacijos pateikimo apie iki 1940 m. buvusius pastatus, kad būtų leista susipažinti su nugriautos namų valdos (duomenys neskelbtini), byla, apie tai 2017-12-13 raštu Nr. 8SD-7107- (14.8.94.) informavo ir pareiškėjo įgaliotą asmenį O. V..

1.11. Pareiškėjas, veikiantis per įgaliotą asmenį, ir gavęs iš Institucijos žinių, kad buvęs savininkas ne tik turėjo 0,5720 ha didesnį žemės sklypo plotą, bet minėtame sklype dar buvo ir namų valda - gyvenamasis namas su kitais statiniais, kurie buvo nugriauti, papildomai dar ir pats kreipėsi į Kauno regioninį valstybės archyvą.

1.12. Kauno regioninis valstybės archyvas 2018-01-11 raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (10.6)V10-76 pateikė 1955-1957 m. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) ūkinėje knygoje esančių įrašų apie I. O., S (buvusio savininko L. I., s. F, žmonos) ūkį ir 1964 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 622 (apie namų valdą (duomenys neskelbtini)) kopijas. Minėti iš archyvo gauti dokumentai, patvirtina, kad L. I. sutuoktinės O. I., kuri buvo šeimos galva, ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo statiniai - gyvenamasis namas ir tvartas, kurių statyba - 1918 m., t. y. iki nacionalizacijos, taip pat, duomenys, patvirtinantys, kad ne 3,81 ha, o būtent 4,3820 ha ploto žemės sklypas buvo inventorizuotas ir už inventorizaciją apmokėjo L. I.. Toliau, 1971-05-05 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 224, iš I. O., S, valdos buvo paimtas apie 5000 m2 ploto žemės sklypas su želdiniais ir įrengimais Tarybų rūmų statybai. 1972-09-27 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 519, buvo patvirtintos namų valdos ir jose esantys statiniai bei želdiniai, kurie buvo nukelti ryšium su valdine statyba. Šio sprendimo 2 p. i) dalyje Kauno rajono vykdomasis komitetas įpareigotas apmokėti namų valdų savininkei I. O., S. 1976-06-30 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 337 buvo patvirtintos namų valdos ir jose esantys statiniai bei želdiniai, kurie buvo nukelti ryšium su valdine statyba. Šio sprendimo 2 p. b) dalyje Kapitalinės statybos valdyba įpareigotas apmokėti namų valdų savininkei I. O., S.

1.12. Pareiškėjo teigimu, aukščiau paminėti sprendimai patvirtina, kad L. I. faktiškai valdė 4,3820 ha žemės sklypą, t. y. 0,5720 ha ploto didesnį žemės sklypą, nei kad nurodyta 1992 m. archyvo pažymėjime Nr. I-12.

1.13. Pateikus Institucijai šiuos papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad iki 1940 m. nacionalizacijos L. I. valdė 0,5720 ha ploto didesnį žemės sklypą nei kad nurodyta 1992 m. archyvo pažymėjime Nr. I-12, nes akivaizdu, kad nebuvo įskaitytas žemės plotas po turėtais, 1918 m. statytais, pastatais, Institucija atsisakė juos vertinti ir nuosavybės teises atkūrė į mažesnį žemės plotą, nei kad faktiškai buvęs žemės savininkas L. I. turėjo. Taip pat, Institucija žodžiu pareiškėjui nurodė, kad nesutinkant su Archyvo pažymėjime nurodytu žemės kiekiu, dėl didesnio turėtos žemės kiekio pripažinimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto.

1.14. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turintį faktą reikalinga nustatyti tuo tikslu, kad būtų teisingai atlyginta už visą buvusio savininko turėtą žemę, t. y. už 4,3820 ha, nes šiuo metu yra atlyginta tik už mažesnį (3.81 ha) žemės plotą, nei faktiškai turėjo buvęs savininkas, todėl pretendentams yra neteisingai (nepilnai) atlyginta, o nustačius juridinę reikšmę turintį faktą - pretendentams ar jų įpėdiniams būtų papildomai atlyginta dar už 0,5720 ha ploto žemę. Taigi, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, sukels pareiškėjui ir kitiems suinteresuotiems asmenims teisines pasekmes.

1.15. Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kadangi Institucija atkurdama nuosavybės teise vadovaujasi tik 1992-02-20 archyvo pažymėjimu Nr. I-12, o kitais rašytiniais, nuosavybės teises ir turėtos žemės kiekį patvirtinančias įrodymais, patvirtinančiais, kad buvęs savininkas turėjo 0,5720 ha didesnį žemės sklypą nei nurodyta 1992-02-20 archyvo pažymėjime Nr. I-12, nesivadovauja. Todėl būtent teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą - didesnį turėtos žemės kiekį, būtų privalomas Institucijai ir Institucijai sukeltų teisinius padarinius, t. y. pareigą atlyginti papildomai dar už 0,5720 ha žemę.

2. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo M. I. su visais pareiškėjo argumentais sutiko ir jiems pritarė pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK -165738).

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius pateiktame atsiliepime ir suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje su pareiškimu ir jame išdėstytais argumentais nesutiko, prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, nuosavybės teisių atkūrimą nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 1997 m. liepos 9 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atkūrimo įstatymas), o nuo 1997 m. liepos 9 d. reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Nutarimas arba Tvarka), bei kiti teisės aktai. Vadovaujantis Įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatomis, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik asmenims, kurių nekilnojamasis turtas nacionalizavimo metu buvo nacionalizuotas. Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai yra išrašai iš hipotekos knygų, jei šių nėra – turto perleidimo sutartys, teismų sprendimai, turto nacionalizavimo aktai, taip pat valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai, testamentai ar kiti Vyriausybės nustatyti dokumentai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, taip pat nepateikė jokių Tvarkos 12 punkte nustatytų nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų, o taip pat nepateikė kokių kitų, leistinų ir patikimų įrodymų.

4. Suinteresuotas asmuo D. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

6. Iš pateikto pareiškimo, pareiškėjo atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buvęs žemės savininkas L. I., be 3.81 ha žemės, į kurią nuosavybė jo įpėdiniams jau yra atkurta, iki nacionalizacijos valdė 0,5720 ha didesnį žemės sklypą, t. y. kad bendras jo valdytos žemės sklypo plotas buvo 4,3820 ha. Šio juridinę juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tuo tikslu, kad būtų teisingai atlyginta už visą buvusio savininko turėtą žemę, t. y. už 4,3820 ha.

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

8. Sprendžiant žemės valdymo nuosavybės teise juridinio fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą žemę atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK nustatytos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises, be kitų, pateikiami ir nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai. Šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais dokumentais gali būti patvirtintos nuosavybės teisės, o 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad piliečiai, kurių dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neišliko, turi teisę dėl nuosavybės teisių nustatymo kreiptis į teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. CPK nustatytas įrodinėjimo priemonių sąrašas yra platesnis, nei nustatytas nagrinėjant prašymus atkurti nuosavybės teises administracine tvarka, ir bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo turi teisę visomis šiomis priemonėmis įrodinėti valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

9. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, taip pat ir dėl žemės valdymo nuosavybės teise nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuluotos kasacinio teismo praktikoje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šios kategorijos (dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo) bylose, teismas, spręsdamas dėl juridinio fakto nustatymo, įrodymais, patvirtinančiais nuosavybės teisę, gali pripažinti ne tik Atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 12 ir 13 punktuose nurodytus dokumentus, bet ir kitus bet kokius faktinius duomenis, kurie pagal CPK atitinka sąsajumo ir leistinumo reikalavimus; CPK nedraudžiama žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodinėti dokumentais, surašytais jau po žemės nacionalizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2007). Nustatant žemės valdymo nuosavybės teise faktą, būtina nustatyti, kas buvo žemės savininkas žemės nacionalizavimo metu. Dėl to esant skirtingų laikotarpių įrodymams, jei juose duomenys apie nuosavybės teise turėtą žemės kiekį skiriasi, paprastai atsižvelgiama į vėlesnius (artimesnius nacionalizavimo laikui) įrodymus, jei įrodymų visuma nesuponuoja kitokios išvados (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).

10. Atsižvelgdamas į minėtą Kasacinio teismo bylų praktiką, pareiškėjas teigė 1992 m. archyvo pažymėjime Nr. I-12, kurio pagrindu atkurta nuosavybė į 3.81 ha žemės buvusio savininko L. I. įpėdiniams, Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąrašas, kuriame įrašyta, kad buvęs savininkas turėjo 3,81 ha žemės, kaip nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas neturi aukštesnės juridinės galios ir yra tik vienas iš daugelio nuosavybes teises galinčių patvirtinti dokumentų.

11. Pažymėtina, kad šiame archyviniame dokumente nurodyta, kad L. I. turėjo viso 3,81 ha žemės (II rūšies - 2,31 ha, III rūšies - 1,5 ha). Tačiau pareiškėjo vertinimu, kiti byloje pateikti dokumentai - 2017-06-05 parengtas buvusio savininko L. I. turėto žemės sklypo preliminarių ribų planas, taip pat 1949-09-20 Kauno miesto Inventorizacijos Techninio Biuro duomenys, kad L. I. mokėjo už 4,3820 ha žemės sklypo Nr. 32, buvusio (duomenys neskelbtini) inventorizaciją, bei Kauno regioninis valstybės archyvo 2018-01-11 raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (10.6)V10-76 pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad L. I. sutuoktinės O. I., kuri buvo šeimos galva, ūkyje, adresu (duomenys neskelbtini), stovėjo statiniai - gyvenamasis namas ir tvartas, kurių statyba - 1918 m., t. y. iki nacionalizacijos, taip pat, duomenys, patvirtinantys, kad ne 3,81 ha, o būtent 4,3820 ha ploto žemės sklypas buvo inventorizuotas ir už inventorizaciją apmokėjo L. I., o 1971-05-05 Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 224, iš I. O., S, valdos buvo paimtas apie 5000 m2 ploto žemės sklypas su želdiniais ir įrengimais Tarybų rūmų statybai, patvirtina, kad faktiškai L. I. iki 1940 m. turėjo daugiau žemės, t. y. 4,3820 ha. Inventoriniai duomenys patvirtina, kad už tokio dydžio žemės sklypo inventorizaciją jis sumokėjo mokestį.

12. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad laikotarpiu nuo 1938 m. vasario 21 d. (Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąrašo sudarymo, kuriame įrašyta, kad buvęs savininkas turėjo 3,81 ha žemės) iki 1949-09-20 (4,3820 ha žemės sklypo inventorizacijos atlikimo) buvęs savininkas L. I. būtų pirkęs ar kokiais kitas pagrindais įsigijęs papildomai 0,5720 ha žemės, todėl labiau tikėtina, kad buvęs savininkas iki 1940 m. turėjo 4,3820 ha žemės, iš kurios 3,81 ha buvo išskirstyta rūšimis (II rūšies - 2,31 ha, III rūšies - 1,5 ha), ir dėl to įtraukta į Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąrašą, o likusi - 0,5720 ha žemė buvo po 1918 m. statytais statiniais (po namų valda), todėl neįtraukta į rūšimis paskirstytų žemių sąrašą, nes ši žemės dalis nebuvo rūšinė, o buvo užstatyta 1918 m. statiniais, kurie vėliau buvo nugriauti ir 1971-05-05.

13. Pareiškėjas rėmėsi ir tuo, kad pati Institucija (Nacionalinė žemės tarnybos Kauno skyrius), 2017-06-05 parengdamas buvusio savininko L. I. turėto žemės sklypo preliminarių ribų planą, taip pat nurodė, jog 1949-09-20 Kauno miesto Inventorizacijos Techn. Biuro duomenimis, L. I. mokėjo už 4.3820 ha žemės sklypo Nr. 32, buvusio (duomenys neskelbtini) inventorizaciją.

14. Tai, kad buvęs savininkas L. I., s. F, gimęs 1906 m., miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise Kauno apskr., (duomenys neskelbtini). valdė 0,5720 ha didesnį žemės plotą, t. y. ne 3,81 ha, o 4,3820 ha ploto žemės sklypą, įrodinėjo ir Kauno regioninis valstybės archyvo 2018-01-11 raštu „Dėl informacijos pateikimo” Nr. (10.6)V10-76 pateiktais dokumentais: 1955-1957 m. Kauno rajono (duomenys neskelbtini)kaimo ūkinėje knygoje esančiais įrašais apie I. O., S (buvusio savininko L. I., s. F, žmonos) ūkį ir 1964 m. lapkričio 18 d. Kauno miesto DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 622 (apie namų valdą (duomenys neskelbtini)).

15. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad L. I. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,3820 ha žemės sklypą. Pareiškėjo išvardinti duomenys nepatvirtina žemės valdymo nuosavybės teise fakto. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme teisiškai reikšmingas yra nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise nacionalizavimo momentu faktas. Nagrinėjamoje byloje vienintelis iki 1940 m. liepos mėnesio datuotas nuosavybę patvirtinantis dokumentas yra Kauno valstybės archyvo 1992-04-06 pateiktas Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąrašas, sudarytas 1938 m. vasario 21 d., kuriame nurodyta, kad iš viso I. L. turėjo 3,81 ha žemės. Pareiškėjo minimi dokumentai yra vėlesni, sudaryti praėjus gerokai laiko po nacionalizacijos, todėl jie negali būti vertinami kaip pagrindžiantys nuosavybės teises. Be to, pareiškėjo nurodyti duomenys patvirtina ne nuosavybės teises, o galimai po nacionalizacijos jau nacionalizuotą žemę galimai naudojusius asmenis ir tos žemės plotą, kuris skirtinguose dokumentuose taip pat nurodytas skirtingas. Pavyzdžiui, 1949-09-20 Kauno miesto Inventorizacijos Techn. Biuro duomenimis, L. I. 1949-09-09 mokėjo už 43820 (mato vienetas nenurodytas) žemės sklypo Nr. 32, buvusio (duomenys neskelbtini) inventorizaciją. Tačiau inventorinėse žemės sklypo žiniose sklypo plotas nurodytas 390 kv. m., iš šio skaičiaus 98 kv. m. užimta pastatais.

16. Pareiškėjas taip remiasi preliminariomis ribomis, kurios buvo pridėtos prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. birželio 9 d. rašto Nr. 8SD-3175-(14.8.94.). tačiau šios preliminarios žemės sklypo ribos nėra ir negali būti vertinamos kaip tikslios (tai pažymėta ir šių ribų (plano) pastabose) bei patvirtinančios turėtas nuosavybės teises. Nacionalionės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjos 2022-09-13 atsakymas į teismo užklausimą patvirtina, kad minėtos ribos rengtos atsižvelgiant į L. I. 1949 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo už inventorizaciją duomenis, tačiau nei minėti 1949 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo duomenys, nei inventorinės žemės sklypo žinios, o taip pat ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos parengtos preliminarios buvusio savininko valdyto žemės sklypo ribos nepatvirtina nuosavybės teisių būtent į 4,3820 ha žemės plotą. Šios ribos (preliminarus planas) reiškia, kad galimai iki nacionalizacijos tose sąlyginėse ribose galėjo būti L. I. 3,81 ha ploto žemės sklypas. Apie tai užsiminta ir plano pastabų 4 punkte. Taigi, jokie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rengti dokumentai nepatvirtina didesnio nei 3,81 ha L. I. valdyto žemės ploto.

17. Teismo vertinimu, neįrodytas ir nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad gavus 2017 m. birželio 9 d. raštą Nr. 8SD-3175-(14.8.94.) su preliminariu planu, paaiškėjo, jog buvo neįskaičiuotas 0,5720 ha žemės plotas, buvęs po pastatais, po nugriauta namų valda. Byloje nėra jokių tai patvirtinančių įrodymų. Minėtas preliminarus (nepatvirtintas jokiais faktiniais duomenimis ar liudytojų parodymais) planas šių aplinkybių nenustatė, o tik preliminariai apibrėžė ribas, kuriose galimai iki nacionalizacijos galėjo būti 3,81 ha L. I. valdytas žemės plotas. Apie tai konkrečiai užsimenama šio plano pastabose. Minėtas planas nėra ir negali būti laikomas nuosavybės teises patvirtinančiu įrodymu. Byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog 1938 m. vasario 21 d., sudarant Kauno apskrities žemės rūšiavimo komisijos rūšimis paskirstytų žemių plotų savininkų sąrašą, nebuvo vertintas po pastatais buvęs plotas.

18. Byloje jokių archyvinių dokumentų, patikimai patvirtinančių, kad L. I. iki nacionalizacijos valdė būtent 4,3820 ha žemės, byloje nėra pateikta, taip pat nenustatyta, kad tokie nuosavybę patvirtinantys dokumentai egzistavo ar turėjo egzistuoti, bet buvo sunaikinti, ar kitaip prarasti ir nėra išlikę. Nėra pateikta ir netiesioginių patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad iki nacionalizacijos L. I. valdė didesnį nei 3,81 ha žemės sklypą.

19. Įvertinus pareiškėjo argumentus ir pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad buvęs savininkas L. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,3820 ha žemės sklypą ir nuosavybės teisės įpėdiniams atkurtos į mažesnį plotą, nei buvęs žemės savininkas faktiškai turėjo. Pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

20. Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti į nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Tačiau kaip minėta, pareiškėjas neįrodė, jog L. I. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,3820 ha žemės sklypą, o nuosavybės teisės į 3,81 ha žemės plotą jau yra atkurtos. Dėl šios priežasties, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, kad L. I. papildomai valdė 0,5720 ha žemės, nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti.

21. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 8,96 Eur, viršija minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš pareiškėjo E. I. (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. I. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo E. I. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vida Agurkienė