Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-11895-20,

kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, vykdantis individualią veiklą – dirbantis taksi vairuotoju, teistas 2005 m. kovo 22 d. Jonavos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį - 5 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta 2005 m. birželio 13 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2020 m. kovo 23 d., apie 12:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. P., tyčia ranka apdraskė G. P. veidą ties kairiąja akimi ir kumščiu sudavė smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusioji griūdama atsitrenkė į fotelio kampą ir susimušė kairįjį šoną - tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su sugyventine G. P., kuri yra buvusi jo sutuoktinė. Įvykio dieną apie 7 val. išvažiavo iš namų remontuoti automobilį, vėliau su pažįstamais Jonavos mieste vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 12 val. taksi automobiliu grįžo namo. Sugyventinė pradėjo priekaištauti dėl jo neblaivumo, kas vyko toliau, neprisimena, tačiau sutinka, kad galėjo sužaloti sugyventinę, kad galėjo padaryti veiksmus, nurodytus pranešime apie įtarimą, t. y. apdraskyti sugyventinei veidą ir suduoti jai smūgį į galvą. Tiki, kad sugyventinė davė teisingus parodymus. Pats įvykio neprisimena dėl girtumo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taikant baudžiamojo poveikio priemones (b. l. 79-82).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę be jo prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

nukentėjusiosios G. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad V. P. yra jos buvęs sutuoktinis, su kuriuo ji išsiskyrė 2002 metais. Prieš du metus ji priėmė jį gyventi, jie veda bendrą ūkį, gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pas juos svečiuojasi anūkas A. M.. Įvykio dieną apie 6.00 val. sugyventinis V. P. nuvarė savo automobilį į servisą, o apie 11 val. namo grįžo neblaivus. Anūkas tuo metu buvo lauke, o ji virtuvėje gamino maistą. Kadangi sugyventinis vos neišvartė puodų, ji liepė jam pasitraukti. Tada sugyventinis ranka griebė jai už veido, dėl to ji pajuto fizinį skausmą. Išsigandusi ji išėjo į savo kambarį, bet sugyventinis ją pasivijo ir sudavė kumščiu į galvą virš dešinės ausies, ji pajuto fizinį skausmą. Nuo suduoto smūgio ji krito ir atsitrenkė į šalia lovos stovėjusio fotelio kraštą, susitrenkė kairįjį šoną. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Padaryti sužalojimai nedideli : įdrėskimas prie kairės akies, gumbas galvoje virš dešinės ausies netoli kaktos ir jaučiamas skausmas kairiame šone, tačiau kraujosruvų šone nėra. Dėl patirtų sužalojimų ji jautė fizinį skausmą, pas teismo med. ekspertą vykti atsisakė. Su sugyventiniu taikytis nesutinka, jam pretenzijų neturi ir civilinio ieškinio nereiškia, tačiau nori, kad sugyventinis prie jos nesiartintų (b. l. 38-40, 41-43).

2020 m. kovo 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuo užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – butas, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta (b. l. 28-35).

2020 m. kovo 23 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio T. K. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kad 2020 m. kovo 23 d., adresu (duomenys neskelbtini) kilus konfliktui tarp pranešėjos G. P. ir jos buvusio sutuoktinio V. P., pastarasis pastūmė G. P. ant lovos ir sudavė ranka kelis kartus ranka į veido sritį, nagais apdraskė šalia dešinės akies. V. P. nustatytas 2,27 promilės girtumas (b. l. 11-15).

2020 m. kovo 23 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti trys vaizdo įrašai, kurie filmuoti body camera BOF1EC5ED448 ir pateikti elektroniniu paštu Informacinių technologijų valdybos Informacinių technologijų paslaugų skyriaus specialistės. Pirmasis vaizdo įrašas darytas 2020 m. kovo 23 d., prasideda 12:52:49 val., jame užfiksuota, kad policijos pareigūnai, moteriai atidarius duris, užeina į butą, kambaryje ant lovos guli vyras, atpažįstamas kaip V. P. Moteris pareigūnams nurodo, kad vyras grįžo namo neblaivus, ji atėmė dokumentus ir raktus, tai jis su nagais apdraskė jai akis, parvertė ją ant lovos ir daužė galvą. Antrasis vaizdo įrašas darytas 2020 m. kovo 23 d., prasideda 12:57:49 val., jame užfiksuota filmuojama patalpa ir moteris rodanti kur ir kaip viskas įvyko. Moteris pasako, kad ją parvertė ant lovos ir pradėjo daužyti, kiek sudavė smūgių, negalėjo nurodyti. Trečiasis vaizdo įrašas darytas 2020 m. kovo 23 d., prasideda 13:02:48 val., jame užfiksuota patalpa, iš kurios apsirengęs vyras išeina su policijos pareigūnais į laiptinę ir paprašo moters grąžinti jam telefoną. Visi grįžta į butą ir vyras iš moters paima telefoną, paskui su pareigūnais vėl išeina iš buto (b. l. 21-23).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0343 įrašų duomenys, kad 2020 m. kovo 23 d. 12,54 val. atlikus asmens blaivumo testą, V. P. nustatytas 2,27 promilės girtumas (b. l. 50-51).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai. Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus; tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje užfiksuotus duomenis, t. y. ant nukentėjusiosios kūno matomus sumušimus (įdrėskimus veide) bei didelę susijaudinimo būseną, kas patvirtina, kad nukentėjusiajai G. P. buvo apdraskytas veidas ties kairiąja akimi ir suduotas smūgis į galvą, nuo kurio nukentėjusioji griūdama atsitrenkė į fotelio kampą ir susimušė kairįjį šoną ir tokiais veiksmais nukentėjusiajai G. P. buvo sukeltas fizinis skausmas, sprendžia, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis apie patirtą smurtą, nėra pagrindo netikėti. Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu – sugyventine – metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia apdraskė G. P. veidą ties kairiąja akimi ir sudavė jai smūgį į galvą, nuo kurio nukentėjusioji griūdama atsitrenkė į fotelio kampą ir susimušė kairįjį šoną. Tokiais veiksmais V. P. sukėlė nukentėjusiajai G. P. fizinį skausmą. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamojo kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, prokuroro siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 100-102). Nukentėjusioji informuota apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis veikdamas tyčia, padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį (sugyventinę) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 94), administracine tvarka baustas (baudos sumokėtos) (b. l. 101), duomenų apie priklausomybės ligas ir psichiatrinį gydymą ar įskaitą dėl šių ligų, nėra; užsiima individualia – taksi paslaugų teikimo - veikla.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, teismas daro išvadą, kad už padarytą nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama prokuroro siūloma bausmė – laisvės apribojimas, nustatant jos trukmę mažesnę nei šios rūšies bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai jog tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: 1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti bausmės atlikimo laikotarpiu (BK 72² straipsnis.), 2) uždrausti lankytis nukentėjusiosios G. P. gyvenamojoje vietoje, 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 23 d. 12.50 val. iki 2020 m. kovo 24 d. 16.07 val.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti taikytina iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikintina.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: kompaktinė plokštelė su garso įrašu (nukentėjusios G. P. telefonu apklausa), kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais (pareigūnų įvykio vietoje nufilmuota nukentėjusioji ir įtariamasis) - paliktini saugoti su baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

1) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per bausmės atlikimo laikotarpį,

3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. P. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. kovo 23 d. 12.50 val. iki 2020 m. kovo 24 d. 16.07 val. (dvi paros) vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę su G. P. apklausos telefonu garso įrašu, kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, darytais įvykio vietoje, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46–49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.