- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- A15.-373-827/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- T. F.
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą, kurioje T. F., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. F. 2018 m. gruodžio 15 d., apie 22.44.val., vairuodama automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodama iš A.Goštauto g. į Mečetės g., Vilniuje, pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) su papildoma lentele Nr. 826 (galiojimo laikas (nuo 22 val. iki 7 val.)) reikalavimus, po ko į reguliuojamą Lukiškių g. - Gynėjų g. sankryžą, įvažiavo ir ją pravažiavo degant draudžiamam (raudonas) šviesoforo signalui, o sustabdyta Gynėjų g. - Lukiškių skg. nereguliuojamoje sankryžoje, tikrinančių pareigūnų, transporto priemonėje neįjungė avarinės šviesos signalizacijos. Tokiais savo veiksmais T. F. pažeidė KET 5, 6, 8, 91.3, 165 bei 167 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje.
T. F. taip pat buvo kaltinama tuo, jog 2018 m. gruodžio 15 d., apie 22.44.val., vairuodama automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lukiškių g. tikrinančių pareigūnų stabdoma su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais sustojo, bet staiga pradėjo važiuoti, padidino greitį, vėliau buvo sustabdyta Vilniuje, Gynėjų g.- Lukiškių g. nereguliuojamoje sankryžoje, tuo pažeidė 16 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama T. F. teismo posėdžio metu kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino. Paaiškino, kad privažiavus sankryžą su Mečetės gatve, ženklo, kad toje vietoje tam tikru nustatytu laiku negalima sukti, nepastebėjo. Į Mečetės gatvę galima įvažiuoti iš kitos pusės, t. y. iš Lukiškių gatvės, todėl nepagalvojo, kad iš Goštauto gatvės sukti negalima. Taip pat nurodė, kad ženklas iš Goštauto gatvės į Mečetės gatvę stovi nuo upės pusės, sankryža 90 laipsnių kampu, todėl ženklo iš Goštauto gatvės nesimatė, ir nežinant, kad ten stovi ženklas, jį sunku pastebėti, be to ši gatvė nebuvo apšviesta. Taip pat nurodė, kad Vilniuje gyvena apie metus laiko ir visų ženklų nežino. Važiuojant automobiliu langas visuomet būna praviras, automobilyje radijo neturi, ji užsiima pavežėjimo veikla. Policijos patruliai stovėjo tamsoje ir staiga ji pamatė švyturėlius, išgirdo sirenos garsą, kas jai sukėlė šoką. Pareigūnų mašina stovėjo priešinga kryptimi Mečetės gatvėje, todėl pagalvojusi, kad pareigūnai gavo skubų iškvietimą, toliau ramiai važiavo Mečetės gatve, po to pasuko į dešinę. Pažiūrėjusi per veidrodį, pamatė paskui važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais. Pagal kelių eismo taisykles tokiu atveju reikia duoti kelią, todėl sustojo dešinėje pusėje. Pareigūnų automobilis sustojo už jos, per garsiakalbį niekas nieko nesakė. Pati nežino, kodėl vėl pradėjo važiuoti, pripažįsta, kad reikėjo stovėti. Pagalvojo, kad ją persekioja, nes pareigūnai agresyviai vairavo, važiavo labai arti jos automobilio. Važiuojant priešais buvo sankryža su Gynėjų gatve, dar degė žalia šviesa, po to užsidegė geltona. Pagalvojus, kad ją vejasi, ją ištiko šokas, nes negalvojo ką nors pažeidusi, nes ženklo, kad eismas ten tuo metu draudžiamas, nepastebėjo. Gal reikėjo sustoti sankryžoje, bet to padaryti ji negalėjo, nes pareigūnų automobilis prie jos automobilio buvo priartėjęs labai arti bei sankryžoje buvo kitų automobilių, todėl ji padidino šiek tiek savo automobilio greitį ir pravažiavo sankryžą. Kai įvažiavo į sankryžą, degė geltonas šviesoforo signalas, o ją pravažiavus jau degė raudonas signalas. Jos automobilio greitis buvo gal 35 km/val. Jei tuo metu ji būtų stabdžiusi, būtų sustojusi sankryžos viduryje. Kai pravažiavo sankryžą, pamatė, kad ją pareigūnai vejasi, todėl sustojo prie pėsčiųjų perėjos, užblokavo išvažiavimą. Tada prie jos priėjo policijos pareigūnai ir neprisistatę, nepasisveikinę, pradėjo ją kaltinti. Jai buvo stresas, sustabdžius automobilį neįjungė avarinių šviesų, užmiršo jas įjungt. Policijos pareigūnai pradėjo klausinėti, ar ji žinanti, kas yra švyturėliai, garsinis signalas. Ji pareigūnams aiškino, kad norėjo juos praleisti, nes jei pareigūnai ją stabdė privalėjo pasakyti, kad stabdomas jos automobilis. Pareigūnams paprašius dokumentų, padavė teises, atsakė į klausimus, taip pat pareigūnai patikrino blaivumą. Taip pat nurodė, kad vairuoja jau 15 metų, teisės jai išduotos Anglijoje, Lietuvoje jos galioja 2 metus, po to jau privaloma pasikeisti į lietuviškas. Taip pat nurodė, kad kai ji įvažiavo į Mečetės gatvę, pamačiusi iš paskui važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais ir įjungta sirena, nepagalvojo, kad pareigūnai ją stabdo, pagalvojo tik, kad reikia duoti kelią policijos automobiliui pravažiuoti, nes jokio žodinio raginimo sustoti nebuvo. Dėl padarytų pažeidimų gailisi.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Ž. B. parodė, jog dirba Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinėje vyr. patruliu. Nurodė, kad patruliavimo metu, po 22.00 val. važiavo Mečetės gatve, ir pamatė, kaip iš Goštauto gatvės į Mečetės gatvę pasuko automobilis, nors nuo 22.00 val. eismas šioje gatvės atkarpoje draudžiamas. Pareigūnai įjungė automobilyje specialų garsinį signalą, tačiau automobilis nestojo. Tada pareigūnai apsisuko ir važiavo paskui minėtą automobilį link Gynėjų gatvės, buvo įjungtas garsinis signalas, taip pat buvo prašoma automobilio sustoti. Automobilis sustojo, ir liudytojui lipant iš tarnybinio automobilio, automobilis nuvažiavo toliau, pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir pasuko. Už sankryžos pravažiavo apie 300 metrų ir sustojo. Moteris (atsakomybėn traukiamas asmuo), kuri vairavo automobilį, sakė, kad nesuprato, kad pareigūnai ją stabdė, negirdėjo. Taip pat nurodė, kad kai moteris įvažiavo į Mečetės gatvę, jos ir pareigūnų automobiliai prasilenkė, todėl pareigūnams teko apsisukti. Važiuojant paskui automobilį, pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai, tačiau automobilis vis tiek nestojo. Gal 1-2 kartus buvo prašoma automobilio sustoti, vienas priekyje važiavęs automobilis sustojo, o moteris nuvažiavo toliau. Nuo pirmo momento, kai moteris buvo sustojusi iki antro jos sustojimo, ji buvo pravažiavusi apie 500 metrų. Jos vairuojamas automobilis nevažiavo dideliu greičiu, tačiau ji pravažiavo per raudoną šviesoforą, pasuko į kairę ir sustojo. Taip pat nurodė, kad kelio ženklai toje vietoje matosi kuo puikiausiai, važiuodamas vairuotojas privalo stebėti ženklus ir jų laikytis.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio Ž. B. tarnybinio pranešimo duomenimis, 2018 m. gruodžio 15 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. B. apie 22.44 val., Mečetės g. buvo pastebėtas automobilis Hyundai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvažiuodamas iš A.Goštauto g. į Mečetės g. pažeidė kelio ženklo Nr. 303 (motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas) su papildoma lentele Nr. 826 (galiojimo laikas (nuo 22 val. iki 07 val.)) reikalavimus, Lukiškių g. tikrinančių pareigūnų su tarnybiniu automobiliu Opel Insignia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) borto Nr. V-1855 stabdomas su įjungtais mėlynos ir raudonos šviesos švyturėliais bei specialiais farso signalais, per garsiakalbį minėtam automobiliui buvo nurodyta sustoti („Hyundai automobilis sustojam dešinėje“), automobilis Hyundai, valst. Nr. CRD sustojo, tačiau pareigūnui Ž. B. beveik išlipus iš tarnybinio automobilio ir norint eiti patikrinti minėtą automobilį, automobilis Hyundai staiga pradėjo važiuoti, iš pirmos eismo juostos persirikiavo į antrą eismo juostą, padidino greitį ir į reguliuojamą Lukiškių g. – Gynėjų g. sankryžą įvažiavo ir pravažiavo degant draudžiamam (raudonas) šviesoforo signalui link Gynėjų g., apie tai iškart buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojas (ROIK 0118000677180). Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad minėtas automobilis buvo sustabdytas Gynėjų g. – Lukiškių skg. nereguliuojamoje sankryžoje. Pareigūnams tikrinant automobilį, automobilio Hyundai vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo T. F., pagal kelių eismo taisykles neįjungė avarinės šviesos signalizacijos. Vairuotoja T. F., būdama LR pilietė bei deklaravusi gyvenamąją vietą Lietuvoje nuo 2018 m. birželio 8 d. pateikė Didžiosios Britanijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kai turėjo per 185 dienas jį pasikeisti. Patikrinus alkotesteriu, minėta pilietė buvo blaivi, nustatytas 0,00 prom. Paaiškinti dėl ko pažeidė KET pilietė atsisakė, elgėsi agresyviai, mėgino pareigūnus išprovokuoti konfliktui, grasino juos paduoti į teismą, bei Starzbūro Žmogaus teisių teismą. Vėliau susipažinusi su AN protokolu, su juo nesutiko, teigdama, kad tai šmeižtas ir ji taip nesielgė. Automobilis priverstinai nuvežtas adresu Minsko pl. 11, automobilio raktelių vairuotoja neatidavė, automobilis liko neužrakintas. T. F. surašytas AN protokolas, paskirta bylos nagrinėjimo vieta, data ir laikas, tačiau ji teigė, kad paskirtą dieną į bylos nagrinėjimą neateis, teigdama, kad jei ji neateis, liks kalti pareigūnai (b.l. 4).
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą, važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą, apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymą, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. Minėto straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už Važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles.
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad T. F. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 4 dalyje. Administracinėn atsakomybėn traukiama T. F. AN protokole atsisakė pasiaiškinti dėl padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo (b.l. 1a), tačiau pasirašydama protokolą nurodė, kad su nesutinka su kaltinimais (b.l. 2). Nors teismo posėdžio metu atsakomybėn traukiama T. F. kaltės dėl protokole nurodytų veiksmų nepripažino, tačiau duodama paaiškinimus nurodė, kad sukdama iš Goštauto gatvės į Mečetės gatvę, nepastebėjo draudžiamo kelių ženklo, todėl į ją įvažiavo. Pripažino, kad važiuojant Mečetės gatve prasilenkė su stovinčiu policijos pareigūnų automobiliu, per veidrodėlį matė, kad pareigūnai apsisuko, įsijungė švyturėlius, sireną, tačiau nesupratusi, kad taip pareigūnai ją stabdo, važiavo toliau, manydama, kad pareigūnai važiuoja kitur, todėl ji turi duoti jiems kelią. Vėliau pristabdė ir tęsė judėjimą toliau, sankryžą per raudoną šviesoforo signalą pervažiavo, nes pareigūnai agresyviai ją persekiojo, važiavo labai arti jos automobilio, sudarydami avaringą situaciją, ji buvo pasimetusi, šoke, nes nemanė pažeidusi KET. Dėl streso, pamiršo įjungti avarinį signalą, kai sustabdė savo automobilį. Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas nurodė, kad T. F. automobilį pradėjo persekioti įsijungę tiek šviesos, tiek garsinius signalus, nes ji įvažiavo į gatvę, pažeisdama kelio ženklą, draudžiantį transporto eismą tuo paros metu. Persekiojamas automobilis buvo sustojęs, tačiau pareigūnui belipant iš automobilio, vėl pajudėjo, pravažiavo sankryžą degant draudžiama signalui. T. F. paaiškinimai, kad ji nesuprato, kad yra stabdoma policijos pareigūnų, vertintini, kad asmuo netinkamai suvokė savo veiksmų pasekmes. T. F. kaltę ir nusižengimų padarymą įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio Ž. B. tarnybinio pranešimo duomenys (b.l.4), bei kita bylos medžiaga. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas asmeniškai T. F. nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuotas, policijos pareigūnai įvykio metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti šio asmens tarnybinio pranešimo nepatikimu. Minėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad T. F. nesilaikė kelio ženklų, važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui bei nepakluso policijos pareigūno aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, ir taip padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalyje, todėl jai skirtinos nuobaudos.
Taip pat 2018 m. gruodžio 15 d. T. F. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole, aprašant nusižengimų esmę, buvo jai inkriminuojamas vairavimas neturint teisės. Kaip seka iš pareigūno Ž. B. tarnybinio pranešimo, T. F. pateikė Didžiosios Britanijos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), minėtą pažymėjimą teismo posėdžio metu pateikė ir atsakomybėn traukiama T. F.. Iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 25 d. iki 2018 m. birželio 7 d. T. F. buvo deklaravusi išvykimą į Didžiąją Britaniją, Lietuvos Respublikoje deklaruota nuo 2018 m. birželio 8 d. (b.l. 7). VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas pateikė informaciją, kad Europos Sąjungos vairuotojų registro duomenimis (RESPER) Jungtinėje Didžios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje T. F. 2015 m. gruodžio 6 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) suteikia teisę vairuoti AM, A(79.03), B1, B/F, K, P, Q kategorijų transporto priemones ir galioja iki 2013 m. birželio 12 d. sutinkamai su Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 punktu, Lietuvos Respublikos išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. Todėl ši aplinkybė iš T. F. kaltinimo šalintina.
Taip pat T. F. buvo kaltinama tuo, kad 2018 m. gruodžio 15 d., apie 22.44.val., vairuodama automobilį HYUNDAI ACCENT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lukiškių g., tikrinančių pareigūnų stabdoma su įjungtais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliais bei specialiais garso signalais sustojo, bet staiga pradėjo važiuoti, pravažiavo reguliuojamą Lukiškių g.- Gynėjų g. sankryžą, ir buvo sustabdyta Gynėjų g. - Lukiškių skg. nereguliuojamoje sankryžoje, t.y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje.
ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už Nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Taigi pagal ANK 426 straipsnio 5 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę kyla tuomet, kai tas reikalavimas: 1) yra teisėtas, 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką. ANK 426 straipsnio 6 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija), be kita ko, reglamentuojami uniformuoto policijos pareigūno veiksmai stabdant transporto priemones (reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdai): 1) duodamas signalas lazdele arba mojama skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiama sustoti; 2) įjungiama specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentė su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; 3) tamsiuoju paros metu – transporto priemonė stabdoma šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
KET 12 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (keliuose su skiriamąja juosta sustoti privalo tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės). Šių taisyklių 16 punkte, be kita ko, numatyta, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. KET nereglamentuojami transporto priemonių stabdymo būdai.
Atvejai, kai galima stabdyti transporto priemonę, transporto priemonių stabdymo būdai, policijos patrulio veiksmai, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, yra reglamentuojami Policijos patrulių veiklos instrukcijoje (toliau – Instrukcija), patvirtintoje Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Antai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, be kita ko, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti.
Pagal Instrukcijos 25 punktą reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti; norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku; policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“; transporto priemonė taip pat gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus; šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Teisinį reguliavimą, nustatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje, palyginus su nustatytuoju Instrukcijos 25 punkte, matyti, kad, viena vertus, abiejose normose nustatytas iš dalies tapatus teisinis reguliavimas; kita vertus, Instrukcijos 25 punkte yra numatyta daugiau stabdomos transporto priemonės vairuotojo dėmesio atkreipimo ir reikalavimo sustabdyti transporto priemonę pareiškimo būdų.
Instrukcijos 30 punkte yra numatytos policijos patrulio pareigos tuo atveju, jeigu transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, tame tarpe ir įsijungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį; per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę; stengtis pasirinkti tokį tarnybinės transporto priemonės judėjimo greitį, kad būtų užtikrintas visų eismo dalyvių saugumas.
Nagrinėjamu atveju, T. F. kaltinama tuo, kad nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam, įjungus specialiomis spalvomis nudažyto policijos automobilio mėlynos ir raudonos spalvos šviesos bei specialiuosius garso signalus, reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tačiau taikant ANK 426 straipsnio 5 dalį, būtina nustatyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje.
Teismo nuomone, policijos pareigūnų reikalavimas T. F. sustabdyti transporto priemonę buvo nepakankamai aiškiai išreikštas. Pagal KET 186 punktą specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėjant žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinant viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, eskortuojant ir lydint Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis. Taigi mėlyni ir raudoni švyturėliai bei specialieji garso signalai specialiosiose transporto priemonėse naudojami ne tik sulaikant įtariamus padariusius teisės pažeidimą asmenis, bet ir kitais atvejais. Minėta, kad pagal KET 12 punkte nustatytą teisinį reguliavimą eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms; transporto priemonių vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje. Vadinasi, pagal KET nustatytą teisinį reguliavimą reikalavimas sustabdyti konkrečią transporto priemonę aiškiai išreiškiamas tuomet, kai specialiojoje transporto priemonėje yra įjungti tiek mėlyni ir raudoni (arba tik mėlyni) švyturėliai, tiek specialieji garso signalai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos patruliai tamsiu paros metu, pastebėję po eismą draudžiančiu ženklu važiuojantį automobilį, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pristabdžius ir vėl pajudėjus, radijo ryšiu apie persekiojamą automobilį informavo budėtoją ir toliau persekiojo automobilį, kol šis pravažiavęs sankryžą sustojo. Kaip seka iš atsakomybėn traukiamos T. F. paaiškinimų, ji nesuprato padariusi KET pažeidimą, o policijos pareigūnų važiavimą jai iš paskos su įjungtais švyturėliais ir garsiniais signalais vertino kaip tai nustatyta KET 12 punkte, t.y. kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, todėl pristabdė dešiniame kelkraštyje. Tačiau pareigūnams pavojingai arti priartėjus prie jos automobilio, ji nutarė tęsti judėjimą, išvengti eismo įvykio, taip pat pažymėjo, kad per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę nebuvo naudojamas. O policijos patruliams nepanaudojus visų stabdymo priemonių, numatytų Instrukcijos 30 punkte (specialieji garso signalai, per garsiakalbį kartojamas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę), negalima atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytų argumentų, kad jų reikalavimas sustabdyti būtent jos automobilį nebuvo aiškiai išreikštas. Siekiant pašalinti prieštaravimus tarp atsakomybėn traukiamos T. F. ir teisme apklauso policijos pareigūno parodymų dėl per garsiakalbį kartojamo reikalavimo sustabdyti transporto priemonę, teismas pareikalavo pareigūnų tarnybiniame automobilyje nusižengimo fiksavimo metu daryto vaizdo registratoriaus įrašą, tačiau buvo pateiktas atsakymas, kad dėl techninių gedimų 2018 m. gruodžio 15 d. vaido įrašo iš automobilio (borto Nr. V1855) pateikti nėra galimybės. Todėl šiuo atveju negalima atmesti T. F. argumentų, kad reikalavimas sustabdyti automobilį nebuvo aiškiai išreikštas. Pažymėtina, kad iš pradžių, T. F. sustojo, tačiau policijos pareigūnui lipant iš automobilio pradėjo vėl važiuoti, pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, pasuko ir už sankryžos už maždaug 300 metrų sustojo. Kai T. F. sustojusi vėl pardėjo važiuoti, policijos pareigūnai važiavo iš paskos su švyturėliais ir, kaip teigia liudytoju apklaustas policijos pareigūnas, 1-2 kartus prašė sustoti per garsiakalbį. Moteris važiavo nedideliu greičiu. T. F. paaiškino, kad nesuprato, jog yra stabdoma, galvojo, kad policija skuba ir jai reikia praleisti automobilį, todėl sustojo dešinėje, policijos automobilis sustojo už jos, tačiau nieko nesakė. Nežino, kodėl pradėjo važiuoti, galvojo, kad ją persekioja, nesuprato, kad kažką pažeidė. Pradėjo važiuoti nedideliu greičiu, užsižiūrėjo į veidrodėlius ir dėl to pravažiavo sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui. Taigi, iš T. F. paaiškinimų sektų, jog ji iš pradžių nesuprato, jog yra stabdoma, manė, jog turi parleisti policijos automobilį, vėliau supratusi, jog tai ji yra stabdoma, vairuotoja pati sustojo nuo pirminio sustojimo vietos nuvažiavusi apie 500 metrų. Nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę yra padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo supranta, jog yra stabdomas policijos pareigūno ir tai suprasdamas vis tiek nesustabdo transporto priemonės. Šiuo atveju iš byloje nustatytos faktinės situacijos nėra akivaizdu, jog T. F. suprato, jog yra stabdoma policijos pareigūno ir privalo sustoti. Ji sustabdė automobilį dešinėje tikslu praleisti policijos pareigūnus, po to pradėjo važiuoti. Matydama, kad policijos automobilis vis tiek važiuoja paskui ją, ji vėl pati jį sustabdė. Viso to važiavimo metu, automobiliu važiavo negreitai, kas rodo, kad ji nevengė sustabdymo. Pravažiavo sankryžą, degant draudžiamam šviesoforo signalui, tačiau iš jos paaiškinimo matyti, taip įvyko dėl to, kad ji per daug dėmesio buvo sutelkusi į galinio vaizdo veidrodėlius ir į sankryžą įvažiavo neapdairiai, o ne siekdama išvengti sustabdymo ir patikrinimo. Vairuotoja turėjo vairuotojo pažymėjimą, buvo blaivi, kitų priežasčių vengti patikrinimo jai nebuvo. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, T. F. administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi šio administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį, konkrečias nusižengimų padarymo aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 40 metų amžiaus, ištekėjusi (b.l. 8), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 3), duomenų apie teistumą nepateikta. T. F. iš esmės pripažįsta faktines nusižengimų aplinkybes, todėl teismas tai vertina kaip jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus T. F. minimalias baudas, numatytas ANK 417 straipsnio 1 ir 4 dalies sankcijose.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. F., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 30 € (trisdešimt eurų) dydžio baudą.
T. F., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 4 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą – 60 € (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną T. F., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 5 dalį nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą - 60 € (šešiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18095607521.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.