- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-26
- Bylos Nr.
- 2-67/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Virginija Čekanauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintarinė mūza“, J. K., J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Gintarinė mūza“ ir J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu civilinėje byloje Nr.2-2485-51/2005 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Midoja“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas BUAB „Midoja“ pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, kuriuo prašė areštuoti J. K. nuosavybės teise priklausiusį pastatą - kūrybines patalpas, esančias Pamario g. 41, Neringa, uždraudžiant jomis disponuoti bei naudotis ar kitaip jas apsunkinti apribojimais ir draudimais, mažinančiais turto vertę. Nurodė, kad 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartimi UAB „Midoja“ perleido nuosavybės teisę UAB „Gintarinei mūzai“ į jai priklausantį turtą, esantį Pamario g. 41, Neringoje. Šį turtą UAB ,,Gintarinė mūza“ 2005 m. liepos 15 d. pirkimo - pardavimo sutartimi perleido J. K. Bankroto administratoriaus nuomone, minėtas sandoris prieštaravo BUAB „Midoja“ veiklos tikslams, lėmė jos vėlesnį nemokumą, jį sudarant pažeistos imperatyvios įstatymo normos ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi minėtą BUAB „Midoja“ prašymą patenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. spalio 6 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Bankrutuojanti UAB ,,Midoja“ 2005 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB ,,Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl minėtų 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutarties, 2005 m. liepos 15 d. pastato pirkimo – pardavimo sutarties bei susijusių dokumentų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (ieškinio suma 311 tūkst. Lt). Taip pat 2005 m. lapkričio 3 d. padavė teismui prašymą taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždrausti atsakovui J. K. sumokėti atsakovui UAB ,,Gintarinė mūza“ 270 tūkst. Lt, tai yra likusią kainos dalį pagal ginčijamą pirkimo - pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas 2005 m. lapkričio 7 d. nutartimi šį prašymą atmetė. Nurodė, kad ieškovas ne tik neįrodė, bet apskritai net nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių, jo manymu, sprendimo vykdymas ieškinio tenkinimo atveju pasunkėtu ar pasidarytų negalimas priklausomai nuo to, ar atsakovas J. K. sumokės nesumokėtą kainos dalį pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį.
Šalies argumentai
Ieškovas dėl šios teismo nutarties padavė atskirąjį skundą. Nurodė, kad atsakovas, gavęs pareikšto ieškinio nuorašą, gali nevaržomai imtis nesąžiningų veiksmų, sunkinančių ar darančių neįmanomu realų teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat teigė, kad taikyti minėtas priemones yra būtina dar ir todėl, kad atsakovui sumokėjus likusią ginčijamos pirkimo – pardavimo sutarties kainą, ginčo teisinis santykis būtų neteisėtai modifikuotas, todėl ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi patenkino ieškovo skundą, panaikino minėtą teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartį, patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė papildomą laikinėją apsaugos priemonę (CPK 334 str. 2 d. 1 p.). Teismas konstatavo, kad ieškovas atskirajame skunde nurodė motyvus, kurie patvirtina šio prašymo pagrįstumą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti šią teismo nutartį. Nurodo, kad ieškinys pareikštas 311 tūkst. Lt sumai, ši suma užtikrinta tokios pat rinkos vertės ginčo pastato areštu, tuo tarpu papildomai taikant laikinąsias apsaugos priemones 270 tūkst. Lt sumai, bendra taikytų priemonių suma sudaro 581 tūkst. Lt. Atsakovų nuomone, papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas prieštarauja CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje įtvirtintoms nuostatoms dėl tokių priemonių dydžio bei ekonomiškumo, bei pažeidžia proporcingumo principą, nes bendra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma iš esmės viršija pareikšto ieškinio sumą. Be to, nustatant papildomas priemones, nepagrįstai suvaržomos atsakovų teisės ir laisvės dalyvauti civiliniuose teisiniuose santykiuose, vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra nustatyta kitaip, ginčo pirkimo – pardavimo sutartis yra galiojanti ir sutartiniai įsipareigojimai privalo būti vykdomi joje numatytais terminais.
Atsiliepimas
Atsiliepime ieškovas BUAB ,,Midoja“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:
1. Teismo nutartis pagrįsta, nes pritaikius ginčijamas papildomas laikinąsias apsaugos priemones bendra taikytų minėtų priemonių suma neviršija pareikšto ieškinio sumos: teismas ne areštavo atsakovo turto papildomai sumai, o tik uždraudė vykdyti sutartinį įsipareigojimą. Tokia papildomai pritaikyta priemonė yra neturtinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo ją įvertinti pinigine išraiška ir nėra pagrindo teigti, jog bendra laikinųjų apsaugos priemonių suma iš esmės viršija pareikšto ieškinio sumą.
2. Teismas pagrįstai taikė ginčijamą laikinąją apsaugos priemonę, nes atsakovui J. K. sumokėjus likusią ginčijamos pastato pirkimo – pardavimo sutarties kainą, ginčo teisinis santykis būtų neteisėtai modifikuotas, todėl teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas.
3. Nepagrįstas ir neatitinka tikrovės apeliantų teiginys, jog ginčo pastato areštas yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismui iš dalies patenkinus ieškinį ir pripažinus atsakovą J. K. sąžiningu įgijėju, pastato perleidimo sutartis tarp atsakovų nebūtų pripažinta negaliojančia ir ginčo pastatas nebūtų išreikalautas iš atsakovo. Tokiu atveju taikant restituciją iš UAB ,,Gintarinė mūza“ ieškovo naudai būtų priteista atitinkama pinigų suma, tačiau atsakovas UAB ,,Gintarinė mūza“ jokio nekilnojamojo turto bei transporto priemonių šiuo metu neturi, o vienintelis žinomas ir realiai galintis būti suvaržytas šio atsakovo turtas yra turima 270 tūkst. Lt dydžio reikalavimo teisė atsakovui J. K. pagal ginčijamą sutartį. Tokiu būdu skundžiama teismo nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė užtikrina galimo teismo sprendimo, kuriuo taikant restituciją iš atsakovo UAB ,,Gintarinė mūza“ ieškovui būtų priteista atitinkama pinigų suma, įvykdymą šioje byloje, o nepritaikius papildomos priemonės išlieka galimybė, jog atsakovui J. K. sumokėjus atsakovui UAB ,,Gintarinė mūza“ likusią pastato kainos dalį, pastarasis atsakovas gali šį turtą perleisti kitiems asmenims, paslėpti ar atlikti kitokius veiksmus, kurių pagrindu atsakovas UAB ,,Gintarinė mūza“ nebeturėtų ir šio turto, taip galimo teismo sprendimo įvykdymą padarydamas neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).
Kaip žinoma, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos tokių priemonių taikymo galimybę, kartu nustato jų taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi pirmosios instancijos teismas, vykdydamas CPK 144 straipsnio reikalavimus, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesus bei jų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra - ar ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimas galės būti realiai įgyvendintas, ar jo įvykdymo užtikrinimui būtina imtis proceso normų numatytų priemonių.
Taigi nagrinėjant šį ginčą ir turint omenyje tai, kas paminėta, būtina nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nepritaikius papildomos laikinosios apsaugos priemonės, vien anksčiau taikytas ginčo pastato areštas neatliks minėtų priemonių funkcijos – neužtikrins realaus galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo. Be to, pabrėžtina tai, kad sutinkamai su CPK 3 straipsnio pirmąja dalimi, aiškinant bei taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, yra privalu vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, kurie reikalauja, kad įstatymo normos nebūtų taikomos formaliai, kad visada turi būti atsižvelgiama į konkrečią situaciją, kiekvienos bylos aplinkybes ir ypatumus.
Apeliantai teisingai nurodo, jog pagal CPK 145 straipsnio antrąją dalį, bendra taikytų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą, o minėtos priemonės turi būti taikomos vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovas atsakovams yra pareiškęs tokius reikalavimus: pripažinti negaliojančiomis akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB ,,Gintarinė mūza“ ir ieškovo, pastato pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų, o taip pat taikyti restituciją ir priteisti ginčo pastatą ieškovui. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas teisingai nurodė, kad reikalavimus dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo natūra teismas gali išspręsti skirtingai, o tai lemtų skirtingas pasekmes. Taip pagal CK 1.80 straipsnio pirmosios dalies antrąją dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais (CK 6.145 str.). Taigi restitucija turi būti vykdoma natūra, o kai tai neįmanoma – sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.146 str.). Tuo atveju, jeigu ieškinys būtų patenkintas pilnai ir pritaikyta restitucija natūra, tokio sprendimo vykdymą visiškai užtikrintų jau teismo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – ginčo pastatų areštas. Tačiau ieškinį patenkinus iš dalies ir pripažinus atsakovą J. K. sąžiningu pastato įgijėju, šio turto perleidimo sutartis tarp atsakovų nebūtų pripažinta negaliojančia, o ginčo pastatas nebūtų išreikalautas ir atsakovo. Tokiu atveju taikant restituciją ieškovo naudai galėtų būti priteista tik atitinkama pinigų suma iš atsakovo UAB ,,Gintarinė mūza“.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas nagrinėjamos bylos aplinkybes bei tikslus, kurių siekiama taikant laikinąsias apsaugos priemones, atmeta apeliantų argumentus, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakankamumo privalu remtis vien bendra teismo pritaikytų priemonių kainų suma. Toks formalus CPK 145 straipsnio antrosios dalies aiškinimas bei taikymas nagrinėjamoje byloje prieštarauja anksčiau paminėtiems CPK 3 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintiems principams. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad apeliantai nepaneigė ieškovo argumentų, jog atsakovas UAB ,,Gintarinė mūza“ neturi jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių, o vienintelis šiuo metu žinomas jo turtas yra 270 tūkst. Lt dydžio reikalavimo teisė atsakovui J. K. Taigi bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, jog šis apeliantas turi kito turto ir todėl nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui (CPK 185 str.).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pritaikė papildomą laikinąją apsaugos priemonę ir uždraudė atsakovui J. K. sumokėti atsakovui UAB ,,Gintarinė mūza“ pagal ginčo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.