Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu privatus kaltintojas A. Č. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008-09-01 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, kadangi bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Nurodo, kad 2008-08-13 teisiamajame posėdyje, teismui ištyrus byloje esančius įrodymus, A. Č. su atstovu pareiškė prašymus: 1) pakartotinai apklausti liudytoja S. S.; 2) paskirti byloje informacinių technologijų ir fonoskopinę ekspertizę; 3) šaukti į teisiamąjį posėdį ap­klausai liudytoju A. Č. sūnų A. Č.. Apylinkės teismas rašytine 2008-08-13 nutartimi šiuos prašymus atmetė, nurodydamas, kad A. Č. pateiktas bylai kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais nelaikytinas patikimu įrodymu, o mažametis sūnus bet kuriuo atveju duosiąs subjektyvius parodymus, ir protokoline nutartimi paskelbė pertrauką pasirengti baigiamosioms kalboms. 2008-08-18, po pertraukos, teismui paskelbus baigiamųjų kalbų klausymą, A. Č., pasinaudodamas Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d. ir 59 str. 1 d. įtvirtinta teise pareikšti nušalinimą, paprašė teismo priimti A. Č. pareiškimą dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo, kadangi tik priėmus neskundžiamą 2008-08-13 teismo nutartį dėl A. Č. ir jo atstovo prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo atmetimo paaiškėjo akivaizdus teisėjos šališkumas. Teismas, motyvuodamas tuo, kad nušalinimas teisėjai buvo pareikštas jau pasibaigus įrodymų tyrimui, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 1 d., nutarė klausimo dėl nušalinimo nebespręsti. Lietuvos Respublikos BPK 59 str. 1 d. nustato, kad to paties Kodekso 58 str. nurodytais pagrindais teisėjo nušalinimą gali pareikšti šio Kodekso 57 str. 1 d. išvardyti asmenys ir kad nušalinimas turi būti pa­reikštas ir motyvuotas iki įrodymų tyrimų pradžios, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai nušalinimą pareiškiantis asmuo nušalinimo pagrindą sužinojo, pradėjus įrodymų tyrimą. Ši Lietuvos Respublikos BPK teisė norma rodo, kad asmenys, dalyvau­jantys bylą nagrinėjant teisme, turi teisę pareikšti nušalinimus ne tik iki įrodymų tyrimo pradžios, bet ir vėlesnėse bylos proceso pirmosios instancijos teisme stadijose su sąlyga, kad nušalinimo pa­grindas atsirado ne anksčiau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Apie teisėjos nušalinimo pagrindą A. Č. sužinojo tik baigiantis įrodymų tyrimui, todėl turėjo pilną teisę pareikšti nušalinimą, o teismas, atsisakęs netgi svarstyti pareiškimą dėl nušalinimo, ne tik netinkamai pritaikė įstatymą, bet ir iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 28 str. 2 d. garantuotą A. Č., kaip nukentėjusiojo, teisę pareikšti nušalinimus, kas sukliudė išsamiai ir ne­šališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. 2008-08-13 nutartimi teismas, dar prieš priimdamas nuosprendį, padarė išvadą, kad vaizdo ir garso įrašai ne­laikytini įrodymais, kadangi jie buvo pateikti skaitmeninėse laikmenose, kurių sukūrimo laikas nesutam­pa su įvykio laiku. Tuo teismas pademonstravo, kad šioje byloje kaltinimo ir gynybos šalys neturėjo lygių teisių teikti įrodymus, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BPK 7 str., kadangi A. Č. pateikta kompaktinė plokštelė su įvykio vaizdo ir garso įrašais teismui buvo nepriimtina kaip objektyvaus įro­dymo šaltinis net nesigilinant, kad tik fonoskopijos ir informacinių technologijų žinovas yra kompe­tentingas atsakyti į specialių žinių reikalaujančius klausimus, ar A. Č. tikrai sumontavo vaizdo ir garso įrašus taip, kad galėtų pateikti tik jam naudingą informaciją, ar garso įraše girdimi balsai yra kaltinamųjų bal­sai ir ar skirtingas nei įvykio skaitmeninių vaizdo ir garso įrašų bylų sukūrimo kompiuteryje laikas tikrai byloja, kad A. Č. suklastojo šiuos įrodymus. Neleisdamas daryti fonoskopinės garso įrašo ir informacinių technologijų abiems įrašams ekspertizės, teismas atėmė iš A. Č. galimybę įrodyti, kad jo kaltinimas yra grindžia­mas net tik subjektyviais paties A. Č. ir liudytojos D. Č. parodymais, bet ir objektyviais įrody­mais – vaizdo ir garso įrašais. Teismas 2008-08-13 nutartimi iš anksto, net neapklausęs A. Č. sūnaus, nusprendė, kad jo parodymai bet kokiu atveju bus subjektyvūs, kadangi mažametis vaikas yra visiškai priklausomas nuo tėvų. Teismas tokios šališkai subjektyvios vertinimo pozici­jos laikėsi išimtinai tik A. Č. pateiktų įrodymų atžvilgiu, kadangi kaltinamųjų pateikti įrodymai bu­vo priimti kaip patikimi, tariamai paneigiantys A. Č. ir liudytojos D. Č. paro­dymus. Liudytojos O. J. parodymai, teismo nuomone, „laikytini objekty­viais, nes ji yra jų visų kaimynė ir papasakojo tą, ką matė". Tačiau teismas nuosprendyje nė žodžiu neužsiminė, kad šios liudytojos parodymai yra objektyvūs net ir tuo atveju, kai ji yra kal­tinamųjų liudytoja, be to, „papasakojo tą, ką matė" ne 2007-08-31 įvykio metu, o prieš dvi savaites iki ją apklausiant teisme. Kitos kaltinamųjų liudytojos S. S. parodymai teismo taip pat buvo įvertinti kaip objektyvūs, net nesvarstant, kad ši liudytoja lygiai taip pat, kaip ir A. Č. sūnus, yra visiškai priklausoma, tik šiuo atveju – nuo savo sūnaus kaltinamojo S. S., kadangi dėl garbaus amžiaus jam yra perleidusi visą savo turtą su sąlyga, kad bus išlai­koma iki gyvos galvos. Teismas nurodė, kad liudytojos D. Č. parodymai vertintini kritiškai kaip „subjektyvūs ir suinteresuoti", kadangi ši liudytoja „yra iškėlusi privataus kaltinimo bylą teisme savo ruožtu savo broliui S. S.", toliau faktiškai gyvena su A. Č., policijos pareigūnams davė paaiškinimus, jog įvykio nematė, o teisme jau davė kito­kius parodymus, parodydama, kad matė įvykį per langą, kad S. iš už nugaros pastūmė A. Č.", o A. Č. teisme parodė, kad jautė, kaip jį iš už nugaros pastūmė M. S.. Be to, D. Č. teisme davė parodymus, kad M. S. galimai panaudotų veiksmų nematė. Teismas taip pat nurodė, kad lai­kytina, jog 2007-08-31 nutarime yra nurodyti teisingi duomenys, nes A. Č. šio nutarimo neskundė. Teismas neįvertino, kad ši liudy­toja savo parodymus davė prisiekusi ir įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, t.y. skir­tingai nei kaltinamieji, kurie galėjo sakyti netiesą, nes šioje byloje nėra saistomi nei priesaika, nei baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Teismas patikėjo ne liudytoja D. Č., o kaltinamaisiais ir jų liudytojais. Teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, t.y. ne tik neįsigilino, bet ir klaidingai perskaitė bylos duomenis: 1) vienoje nuosprendžio vietoje teismas mini prie bylos pridėtą Mažeikių rajono policijos komisariato 2007-09-28 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal A. Č. pareiškimą dėl tų pačių kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų A. Č. atžvilgiu, ta­čiau kitoje vietoje, kurioje yra analizuojami ir vertinami liudytojos D. Č. parodymai, jau kalbama apie 2007-08-31 nutarimą ir jame esančių duomenų teisingumą, nors tokio nutari­mo byloje apskritai nėra; 2) nuosprendyje teismas nurodo, kad A. Č. ir liudytojos D. Č. parodymai nesutampa, kadangi A. Č. parodė, kad jį iš už nugaros pastūmė M. S., o liudytoja parodė, kad tai padarė S. S., tačiau iš nuosprendyje užrašytų A. Č. parody­mų nematyti, kad A. Č. būtų sakęs, jog jį iš nugaros pastūmė M. S.. Para­šyta, kad M. S. A. Č. pastūmė iš priekio, kai pastarasis jį dar filmavo, o S. S. smogė iš nugaros. Taip pat parodė ir liudytoja D. Č., teigdama, kad matė, kaip A. Č. A. S. pastūmė iš už nugaros; 3) nuosprendyje nurodoma, kad 2007-09-28 policijos nutarime aiškiai parašyta, kad liudytoja D. Č. 2007-08-31 įvykio nematė, aplinkybių pa­aiškinti negalėjo, tačiau nė žodžiu neužsimenama, kad tame pačiame nutarime taip pat „aiškiai" yra parašyta, kad liudytoja S. S., kaip ir liudijusi kaimynė O. J., taip pat nematė jokių muštynių. Liudytojos D. Č. teisme duo­tus parodymus teismas įvertino kritiškai, o liudytojų S. S., kuri teisme parodė, kad matė, kaip A. Č. pylė ant M. S. ploviklį, o nepataikęs šliukštelėjo ant S. S., nors nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra rašoma, kad ji teigusi, jog matė tik besikalbančius A. Č. ir kaltinamuosius, ir O. J. parodymus įvertino kaip objektyvius, nes jie esą buvo „nuoseklūs, neprieštaraujantys ir nekintantys". Nuosprendyje taip pat šališkai nurodoma, kad dėl to, jog A. Č. neskundė Mažeikių rajono policijos komisariato 2007-09-28 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, laikytina, kad jis sutiko su nutarime išdėstytais teiginiais, jog nėra pakankamai duomenų, ar A. Č. buvo padaryti kokie nors kūno sužalojimai. Iš tiesų Mažeikių rajono policijos komisariato 2007-09-28 nutarime rašoma priešingai, t.y. kad nors ir nėra teismo medicinos specialisto išvados dėl A. Č. kūno sužalojimo, tačiau yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str., požymių, kadangi „iš žinomų aplinkybių matosi, kad A. Č. nebuvo padaryti sudėtingi sužaloji­mai, o jei ir buvo padaryti, tai tik nežymūs, o dėl tokių kūno sužalojimų ikiteisminis tyrimas neat­liekamas, kadangi šitokio pobūdžio bylos yra nagrinėjamos teisme privataus kaltinimo tvarka". Tokie nutarimo motyvai iš esmės patvirtino kaltinamųjų veiksmuose buvus priva­taus kaltinimo tvarka nagrinėjamo nusikaltimo požymius, todėl A. Č. nebuvo jokio pagrindo skųsti šį nutarimą.