Kauno apygardos teismo nutartis

2011-06-28 · Civilinė byla Nr. 2A-854-601/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-28
Bylos Nr.
2A-854-601/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas (pran.), Leonas Jachimavičius, Algimantas Kukalis
Ieškovas
J. A. G.
Atsakovas
AS Parex banko, AS Parex bankui bei
Trečiasis asmuo
L. Š., R. V., Kauno miesto, Kauno rajono VTAT
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-854-601/2011Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 35.5; 36.2; 42.9; 42.11.2; 63.2; 121.21; 122.3 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ona ValentukevičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei, dalyvaujant ieškovui J. A. G., jo atstovei adv. Sonatai Žukauskienei, atsakovo AS Parex banko atstovui Vytautui Švetkauskui, tretiesiems asmenims L. Š. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir 2011 m. sausio 6 d. papildomo sprendimo bei jo atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nutarties ir atsakovo AS Parex banko apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-461-717/2010 pagal ieškovo J. A. G. patikslintą ieškinį atsakovui AS Parex bankui bei tretiesiems asmenims: L. Š., R. V., Kauno miesto ir Kauno rajono VTAT dėl kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pakeisti kreditavimo sutarties Nr. BK/1767/002-A sąlygas: pratęsti jam J. A. G. kredito grąžinimo terminą penkeriems metams, atidėti 208 816,02 eurų kredito ir palūkanų mokėjimą penkeriems metams, neskaičiuoti delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pakeitė kreditavimo sutarties Nr. BK/1767/002-A, sudarytos tarp A. J. G., ir AS Parex banko sąlygas – pratęsė J. A. G. 208 816,02 EUR kredito ir palūkanų mokėjimą terminą dvejiems metams, neskaičiuojant delspinigių. Teismas sprendime nustatė, kad tarp ieškovo ir R. R. P. bei E. P. 2007-11-07 buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno rajone pirkimo - pardavimo sutartis pagal kurią ieškovas nusipirko gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) su visais jo priklausiniais (t. 1, b. l. 19-32). Šių gyvenamųjų patalpų pirkimui atsakovas (bankas) 2007-11-13 kreditavimo sutartimi Nr. BK/1767/002-A suteikė ieškovui 179 854,02 EUR kreditą ir 51 841,98 EUR kreditą gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remontui (t. 1, b. l. 34-46). Pagal šią sutartį kredito priėmimo terminas buvo numatytas 2008-05-12, o galutinis kredito grąžinimo terminas – 2008-05-13, t. y. bendros 231 696 00 eurų kreditas suteiktas 6 mėnesių terminui. Metinė palūkanų norma buvo numatyta 6,072 procento. Delspinigių dydis už kiekvieną dieną buvo numatytas 0,09 procento. Kredito užtikrinimui buvo įkeistas (hipoteka) šis turtas: gyvenamasis namas su kiemo statiniais, ūkiniu pastatu, garažu, šiltnamiu, žemės sklypu, esantys (duomenys neskelbtini) bei 8,4 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 36). Kreditavimo sutarties 7 punkte buvo numatyta, kad skolininkas turi teisę parduoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jį pardavęs, per mėnesį laiko turi atsiskaityti su banku. Šioje sutartyje numatyti tik kredito gavėjų įsipareigojimai (sutarties 6, 7, 8, 9 ir 10 punktai, t.1, b. l. 41-44), tačiau visiškai nenumatyta kredito teikėjo atsakomybė. Kiekvieną mėnesį kredito gavėjas turėjo grąžinti kredito teikėjui po 910,06 EUR kredito, o visą paskolą turėjo grąžinti per laikotarpį nuo 2007-12-13 iki 2008-05-13 (t. 1, b. l. 45). Be to per šį laikotarpį jis turėjo mokėti bankui po 262,32 EUR palūkanų už suteiktą kreditą (t. 1, b. l. 46), arba viso po 1 172,38 EUR per mėnesį. 2008-05-12 pradinė kreditavimo sutartis buvo pakeista (t. 1, b. l. 47-51), likusios negrąžintos kredito dalies 208 816,02 EUR grąžinimas buvo pratęstas iki 2009-04-13, kredito gavėjui neišmokama nepanaudota 22 880 EUR kredito dalis, kredito grąžinimas užtikrinamas R. G. V. bei L. Š. laidavimais, visai kredito sumai nustatyta 2,5 proc. marža, padidinta palūkanų norma. Nors kreditavimo sutartis buvo pratęsta iki 2009-04-13, tačiau likusios negrąžintos kredito dalies grąžinimas buvo numatytas ne per visą pratęstą laikotarpį, o per pusę metų, t. y. nuo 2008-05-13 iki 2008-10-13, mokant kiekvieną mėnesį po 1 104,60 EUR kredito ir po 318,40 EUR palūkanų (t. 1, b. l. 50, 51) arba viso po 1 423,00 EUR. Nežiūrint to, kad pratęsus sutartį buvo pakeistas skolos grąžinimo grafikas, kredito mokėjimas buvo skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2007-12-13 iki 2008-05-13, t. y. kaip ir pradinės sutarties atveju, tačiau buvo skaičiuojamos didesnės palūkanos – ne po 262,32 EUR, o po 318,40 EUR (t. 1, b. l. 51). Laidavimo sutartimi L. Š. laidavo visu savo turtu už ieškovo gautą kreditą (t. 1, b. l. 54-57). Ieškovo vardu (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas 8,4 ha žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2009-07-01 laikotarpiu nurodyta 95 117 Lt (t. 1, b. l. 58-61) bei žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 62-69). Šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 45 215 Lt, o gyvenamojo namo su priklausiniais vertė – 170 018 Lt, jo statybos vertė – 331 000 Lt. Ūkio pastato vidutinė rinkos vertė -4 387 Lt, jo statybos vertė – 32 600 Lt. Garažo rinkos vertė 2 848 Lt, statybos vertė – 22 600 Lt. Šiltnamio vidutinė rinkos vertė – 1 257 Lt statybos vertė – 6 840 Lt. Kiemo statinių vidutinė rinkos vertė – 40550 Lt, o statybos vertė 47 690 Lt. Visas šis turtas buvo įkeistas kreditoriui. 2009-04-03 raštu bankas laiduotojai L. Š. nurodė papildomai įkeisti turto už ieškovui suteiktą kreditą (t. 1, b. l. 71). Kreditorius 2009-04-15 raštu (t. 1, b. l. 70) įpareigojo ieškovą iki 2009-04-29 atsiskaityti su banku ir sumokėti 208 816,02 EUR pradelsto grąžinti kredito, 1 721,65 EUR nesumokėtų palūkanų ir 378,64 EUR nesumokėtų delspinigių (viso 210 916,31 EUR) bei nurodė, kad vienašališkai nutraukia 2007-11-13 sudarytą kreditavimo sutartį ir pradeda priverstinį visos kredito sumos su priskaičiuotomis palūkanomis ir kitais mokėjimais išieškojimą. Teismo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009-06-14 nutartimi (t. 1, b. l. 73) buvo nutarta areštuoti visą ieškovo įkeistą turtą, turto arešto aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre (t. 1, b. l. 74-76). Ieškovo sutuoktinė mirė 2007-07-28 (t. 1, b. l. 77-78). Jis yra neįgalus, darbingumo lygis yra 40 procentų (t. 1, b. l. 79). Su ieškovu kartu gyvena jo dukters šeima su keturiais nepilnamečiais vaikais (t. 1, b. l. 80, 81, 82). Jo gaunama invalidumo netekimo ir našlio pensija 2010-05-19 duomenimis buvo vidutiniškai 313,10 Lt (t. 2, b. l. 78). Prieš gaudamas kreditą ieškovas bankui pateikė visus jų reikalaujamus duomenis apie save ir apie sutuoktinę (t. 2, b. l. 81-87, 88-89, 94-95, 96) duomenis apie savo gaunamą pensiją (t. 2, b. l. 90, 91-93). Tuomet jo gaunama pensija sudarė apie 500 – 600 Lt. Prieš suteikdamas kreditą, bankas buvo gavęs duomenis apie tai, kad ieškovas nuomoja žemės sklypą ir kas mėnesį gauna po 4800 Lt (t. 2, b. l. 98-112). Yra rengiamas specialus planas žemės paskirties pakeitimui iš žemės ūkio į kitą mažaaukštei gyvenamajai statybai Dievogalos kaime, Kauno rajone (t. 1, b. l. 83, 86-128). Šis planas iš esmės buvo parengtas, pateiktas svarstyti Kauno rajono savivaldybės tarybai 2008-04-24 (t. 1, b. l. 129-137). Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-10-22 sprendimu „Dėl specialiųjų planų patvirtinimo“ (t. 2, b. l. 37) nuspręsta patvirtinti gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išdėstymo specialiuosius planus Kauno r. sav. Alšėnų sen. Dievogalos kaimo dalies teritorijos, apimančios Mastaičių kadastrinės vietovės 11 bloko dalį, tarp jų žemės ūkio paskirties sklypas 8,42 ha. Šiuo sprendimu specialiojo plano rengimo organizatorius buvo įpareigotas laiduoti, kad planuojamoje teritorijoje būtų įrengta inžinerinė infrastruktūra, užtikrinanti ne tik funkcinį objektų naudojimą, bet ir aplinkinių teritorijų vientisumą funkciniu, estetiniu ir urbanistiniu požiūriu. Atsakovas savo 2010-03-22 rašte (t. 2, b. l. 63) nurodė, kad jis neprieštarauja, jog būtų rengiamas ieškovui priklausančio ir bankui įkeisto žemės sklypo detalusis planas, taip pat, kad minėtas sklypas būtų padalintas į atskirus turtinius vienetus, keičiama sklypo paskirtis iš žemės ūkio į namų valdos. Ieškovo nusipirkto gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2009-03-18 buvo 559 000 Lt, o 8,4 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 840 000 Lt, viso 1 399 000 Lt (t. 1, b. l. 84, 85, t.2, b. l. 69, 72). Kreditavimo sutarties pasirašymo metu ieškovo įsigytas namas su priklausiniais buvo įvertintas 2 117 000 Lt (t. 2, b. l. 76). Teismo 2009-07-13 nutartimi buvo pritaikytos ieškinio užtikrinimo laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas priverstinis skolos išieškojimas (t. 1, b. l. 138-139). Ieškovas nuomoja 8,4 ha žemės sklypą ir kas mėnesį gauna po 4 800 Lt (t. 2, b. l. 67). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad 231 696 EUR kreditavimo sutartis buvo sudaryta labai trumpam – 6 mėnesių terminui. Tokiam pat terminui buvo pratęstas kredito grąžinimas. Prieš suteikdamas kreditą ieškovui, bankas gavo visus duomenis apie jį ir jo šeimą. Iš šių duomenų bankas turėjo žinoti, kad ieškovas yra neįgalus, našlys, jo gaunama pensija yra apie 500-600 Lt per mėnesį ir jis gauna po 4 800 Lt kas mėnesį už žemės nuomą. Faktiškai ieškovas kas mėnesį pagal pradinę kreditavimo sutartį turėjo mokėti atsakovui po 1 172,38 EUR palūkanų, o pakeitus kreditavimo sutartį, atitinkamai po 1 423,00 EUR palūkanų ir delspinigių, tai sudarytų atitinkamai po 4 045 Lt ir 4 909 Lt. Šie mokėjimai – tai tik palūkanos ir delspinigiai už suteiktąjį kreditą. Iš pateiktos kreditavimo sutarties matyti, jog suteikiant kreditą, atsakovas nepateikė ieškovui grafiko kokiais terminais jis turėjo grąžinti kreditą, o tai rodo, kad skolinant beveik milijoną litų neįgaliam pensijinio amžiaus asmeniui tai yra labai rizikinga, o skolininkui apsunkina sutarties vykdymą, nes jis nežino kokiais terminais jis turės grąžinti ne tik palūkanas, bet ir suteiktąjį kreditą. Esant tokiai situacijai, ieškovui nuo pat sutarties pradžios buvo suponuota prielaida, kad jis pagal esamą finansinę padėtį negalės įvykdyti kreditavimo sutarties. Iš to teismas laikė, kad bankas, žinodamas tikrąją ieškovo materialinę padėtį jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes būdama stipresne ir finansiškai kvalifikuota sandorio šalimi turėjo ir privalėjo numatyti, kad toks kreditavimo sandoris realiai nebus įvykdytas. Kreditavimo sutartimi ieškovui buvo suteikta kredito už 727 661,27 Lt, o turto buvo įkeista už 1 399 000 Lt. Tai rodo, kad bankui nuo pat sutarties vykdymo pradžios buvo parankiau gauti įkeistą turtą natūra, negu gauti kreditorinį atlyginimą pinigais. Didelio kredito suteikimas labai trumpam terminui, įgalino banką tokia sutarties spraga pasinaudoti savo interesais. Be to, iš nurodytojo kredito ieškovui buvo neišmokėta nepanaudota 22 880 EUR dalis, ieškovas atsakovui jau buvo sumokėjęs apie 30 tūkstančių palūkanų ir delspinigių. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad kreditorius sutartį vykdė netinkamai, nesąžiningai, nebendradarbiavo ir nesikooperavo su ieškovu, kai šis siekė sutarties įvykdymo atidėjimo turint tikslą parengti žemės sklypo suskirstymo atskirais sklypais ir jų pardavimo gyvenamųjų namų statybai. Atsakovas, būdamas stipresne sandorio šalimi, nesiekė, kad kreditavimo sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai sąžiningai įvykdyti, o faktiškai naudojosi finansiškai bejėgiška skolininko padėtimi įvykus ekonominei krizei. Bankas, sudarydamas kreditavimo sutartis, turi spręsti apie skolininko ir savo riziką, kaip stipresnioji ir finansiškai kvalifikuota sandorio šalis turėjo ir privalėjo numatyti ekonominę krizę, kuri sąlygojo nekilnojamojo turto kainų kritimą, jo pardavimų smukimą, ko negalėjo padaryti finansinio ir ekonominio išsilavinimo neturintis ieškovas. Teismas sprendė, kad sutarties suvaržymo aplinkybe tapo ekonominė krizė, o ieškovas kaip silpnesnė sandorio šalis ir neturinti finansinio ar ekonominio išsilavinimo negalėjo iki kreditavimo sutarties sudarymo su atsakovu šių aplinkybių numatyti. Sutarties pasirašymo metu įkeičiamo turto vertė buvo beveik du kartus didesnė už suteiktąjį kreditą, kas įgalino be vargo grąžinti kreditą (įkeista turto už daugiau kaip už 2 mln. Lt; paskola 727 661,27 Lt). Ieškovas negalėjo kontroliuoti atsiradusių ekonominės krizės padarinių, pardavimų nekilnojamuoju turtu smukimo, kainų sumažėjimo. Šios rizikos ieškovas nebuvo prisiėmęs kreditavimo sutartimi. Atsižvelgiant į ekonominę situaciją, ieškovo finansines galimybes, kredito suteikimo momentu bankas turėjo suprasti, kad objektyviai egzistuoja aplinkybės, kėlusios arba turėjusios kelti pagrįstas abejones ar kredito gavėjas gebės laiku ir tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles, ar galės sugrąžinti kreditą bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus. Nors atsakovas vieną kartą sutartį pakeitė – atidėjo kredito grąžinimą nepilniems metams laiko, teismas laikė, kad jis bendradarbiavimą vykdant sutartį atliko tik formaliai, nes nerealu grąžinti 727 661 Lt kreditą per 11 mėnesių. Be to, atsakovui buvo žinoma ir tuo tikslu buvo gautas jo sutikimas, kad ieškovas siekia pakeisti turimo 8,4 ha žemės ploto paskirtį iš žemės ūkio į mažaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti žemės sklypo paskirtį. Ši paskirties keitimo procedūra eina į pabaigą. Prie suprojektuotų žemės sklypų bus vedamos komunikacijos, dėl ko akivaizdžiai išaugs žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti paklausa ir kainos. Šis 8,4 ha žemės sklypas, suskirstytas į atskirus sklypus gyvenamųjų namų statybai yra žymiai vertingesnis, negu žemės ūkio paskirties sklypas, todėl realu, kad ieškovas nors ir besitęsiančios ekonominės krizės metu sugebės parduoti žemę ir grąžinti kreditą, jeigu žemė bus parduodama išskaidytais plotais gyvenamųjų namų statybai. Tam reikia laiko, kol bus parengtas specialus planas. Dėl to būtų tikslinga ir teisinga pratęsti kreditavimo sutarties vykdymą 2 m., neskaičiuojant ieškovui palūkanų ir delspinigių, atsižvelgus į tai, kad bankas iš dalies kaltas dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Atidedant kredito grąžinimo terminą teismas taip pat atsižvelgta ir į banko interesus – tai, kad jis pajamas gauna iš palūkanų. Ilgas sutarties vykdymo atidėjimas pakenktų banko finansinei veiklai, todėl jis mažintinas nuo penkerių metų iki dvejų metų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. papildomu sprendimu pakeitė kreditavimo sutarties Nr. BK/1767/002-A, sudarytos tarp A. J. G. ir AS Parex banko sąlygą ir palūkanų, kaip ir 208 916,02 EUR kredito mokėjimo terminą atidėjo dvejų metų laikotarpiui, neskaičiuoti delspinigių. Teismas nurodė, kad teismas iš tikrųjų 2010-12-07 sprendime nenusprendė dėl palūkanų atidėjimo, nors sprendimo aprašomojoje dalyje šiuo klausimu pasisakė. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, sprendime konstatavo, kad būtų tikslinga ir teisinga pratęsti kreditavimo sutarties vykdymą, neskaičiuojant ieškovui palūkanų ir delspinigių, atsižvelgiant į tai, kad bankas iš dalies kaltas dėl sutarties tinkamo įvykdymo. Kadangi teismas 2010-12-07 sprendime nenusprendė dėl palūkanų atidėjimo, todėl esant sprendimo aprašomoje dalyje nustatytam pagrindui, palūkanų mokėjimą atidėjo tomis pačiomis sąlygomis kaip ir delspinigių mokėjimą, t. y. dviems metams.

Kauno apylinkės teismas 2011 m. sausio 14 d. nutartimi išaiškino, kad priimtu sprendimu pakeistos kreditavimo sutartis atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. balandžio 13 d., t. y. nuo kredito sutarties pasibaigimo dienos (mokėjimų termino suėjimo).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą ir 2011-01-06 papildomą sprendimą dalyje dėl kredito termino atidėjimo ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip: pakeisti kreditavimo sutarties Nr. BK/1767/002-A, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, sąlygas: pratęsti J. A. G., kredito grąžinimo terminą penkiems metams, atidėti 208 816 EUR ir palūkanų mokėjimą penkiems metams, neskaičiuojant delspinigių. Taip pat atskirtuoju skundu prašo panaikinti 2011 m. sausio 14 d. nutartį ir išaiškinti, kad pakeistos kreditavimo sutarties atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2010-12-07). Motyvuose nurodo:

1) ieškovas buvo įsitikinęs, jog sutartis turi būti pratęsta 2 m. nuo 2010-12-07 (ne nuo 2009-04-13 kaip nurodyta sprendime), t. y. nuo teismo sprendimo priėmimo datos, nes bylinėjimosi laikotarpis neturėtų būti įskaitomas į termino pratęsimą, kadangi pagal dabar galiojantį teismo sprendimą sutartis baigsis 2011-04-13 ir ieškovas per tris mėnesius nesugebės grąžinti paskolos, kadangi dar nėra parengtas detalus planas, kurį tik parengus, jis galės parduoti žemės sklypus ir tik tada galės grąžinti kreditą;

2) ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo pratęsti kredito grąžinimo terminą, ne 2 m., o 5 m., teismas sprendime nemotyvavo, kodėl kredito grąžinimo terminą atidėjo tik 2 m., nors pats konstatavo, jog ieškovui reikia laiko, kol bus parengti teritorijų planavimo dokumentai;

3) sprendžiant klausimą dėl termino atidėjimo laikotarpio, teismas neįvertino visų bylos faktinių aplinkybių, jog duodant kreditą bankui buvo žinoma, kad ieškovas yra vienišas, našlys, neįgalus asmuo, kurio darbingumas tik 40 proc., ir paskolą tikėjosi grąžinti tik pardavęs 8,04 ha žemės sklypą, be to, jis ir laiduotojai, visą laiką, kreditavimo sutartį vykdė tinkamai, ieškovas buvo išnuomojęs žemės sklypą ir gaudavo nuomos mokestį, tačiau vėliau nuomos sutartis buvo nutraukta ir šiuo metu jis gyvena tik iš pensijos;

4) bankas reikalaudamas papildomų prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių, elgiasi nesąžiningai, kadangi nei ieškovas, nei jo dukra neturi daugiau jokio turto, kurį galėtų įkeisti, ieškovas yra bankui įkeitęs ir taip didesnės vertės turtą nei kredito suma.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-12-07 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) nagrinėjamu atveju nėra ir nebuvo jokio pagrindo teismo sprendimu keisti šalių sulygtų Kreditavimo sutarties sąlygų (teismas pažeidė šalių valios, lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principus);

2) bankas nebūtų sudaręs su ieškovu sutarties tokiomis sąlygomis, kurias nustatė teismas sprendimu, galiojant tokios sutarties sąlygoms, dėl to, atsakovas ne dėl savo kaltės (būdamas sąžininga ir savo sutartinius įsipareigojimus įvykdžiusia šalimi - kreditoriumi) patirs nuostolius, be to, kredito gavėjo atleidimas nuo palūkanų pažeis banko interesus, neatitiks pagrindinės palūkanų atliekamos funkcijos;

Šalies argumentai

3) teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus, jog net ir suėjus pratęstam kredito grąžinimo terminui, ieškovas nepateikė jokių įrodymų ar sugebės įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tai patvirtina ir aplinkybė, jog žemės sklypas, iš kurio pardavimo gautų pinigų ieškovas planuoja grąžinti kreditą atsakovui, yra visiškai neperspektyvioje vietoje, dėl ko neatsiranda norinčių jį pirkti, be to, net ir įgyvendinus projektą (padalijus žemės sklypą į mažesnius sklypus bei pakeitus jo paskirtį) ir pardavus naujai suformuotus sklypus, nėra jokių garantijų, jog už juos ieškovas gaus tokią pinigų sumą, kurios pakaks atsiskaityti su kreditoriumi, taigi kyla pagrįsta abejonė, ar ieškovas pajėgs bankui grąžinti kreditą net ir pratęsus kredito grąžinimo terminą iki 2011-04-13;

4) atsakovas neturėjo pateikti ieškovui kredito grąžinimo grafiko (jo net negalėjo būti), kadangi pagal kreditavimo sutartį kredito grąžinimo metodas yra visos sumos sumokėjimas termino pabaigoje, o kreditavimo sutarties galiojimo metu bankui yra mokamos tik palūkanos, kurių grafikai ieškovui buvo pateikti;

5) ieškovas pats inicijavo kreditavimo sutarties esmines sąlygas, tokias kaip išduoto kredito suma, įsipareigojimų įvykdymo terminas, todėl neteisinga paties ieškovo neįvertintą riziką (sugebėjimą numatyti savo finansinės būklės pasikeitimą) permesti atsakovui, kuris sąžiningai ir tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, maža to bendradarbiavo su ieškovu kartą pratęsdamas kredito grąžinimo terminą, taigi pats ieškovas turi prisiimti neigiamą savo veiklos padarinių riziką;

6) nepagrįstas jokiais įrodymais teismo argumentas, jog bankas siekia gauti įkeistą turtą natūra, kadangi bankas teikia finansines paslaugas, dėl ko jam nėra parankiau perimti įkeistą turtą nei gauti pinigines įmokas;

Šalies argumentai

7) teismas nepagrįstai rėmėsi LR finansų įstaigų įstatymo nuostatomis, kadangi šis teisė aktas neturi jokios įtakos tarp šalių susiklosčiusiems civiliniams teisiniams santykiams;

8) teismas nepagrįstai vadovavosi CK 6.204 str., kadangi nagrinėjamu atveju neegzistavo jokios aplinkybės, kurios gali būti laikomos sutarties vykdymo suvaržymu ir dėl to nėra jokio teisinio pagrindo keisti Kreditavimo sutarties sąlygas;

Šalies argumentai

9) bankas ieškovo prašymu kartą jau pratęsė Kreditavimo sutarties įvykdymo terminą, vėliau ne kartą analizavo ieškovo kreditavimo sąlygas, tačiau pats ieškovas nebendradarbiavo su atsakovu, dėl ko šalims nebuvo įmanoma susitarti gražiuoju;

10) žemės sklypo, iš kurio pardavimo gautų lėšų ieškovas planuoja grąžinti kreditą atsakovui, paskirties keitimo projekto procedūros yra sustojusios ir neaišku kada pradės vykti, darbai gali užtrukti dar ne vienus metus, dėl ko nepagrįstas teismo sprendimas pratęsti kredito grąžinimo terminą iki 2011-04-13.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, jo apeliacinį skundą patenkinti. Motyvuose nurodo:

1) tam tikrai atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti sutartį gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo principų, dėl to, prievolių teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygas, taigi jis nėra absoliutus, ir kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu;

Atsiliepimas

2) bankas, žinodamas tikrąją ieškovo materialinę padėtį, jo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nes būdamas stipresne ir finansiškai kvalifikuota sandorio šalimi turėjo ir privalėjo nustatyti, kad toks kreditavimo sandoris realiai nebus įvykdytas, dėl ko galimai ir nesudarė kredito grąžinimo grafiko bei įsipareigojo jį sudaryti tik raštu paprašius, be to, bankui nuo sutarties sudarymo pradžios buvo parankiau gauti įkeistą turtą, negu kreditorinį atlyginimą pinigais;

3) dėl pasikeitusios ekonominės padėties (ekonominės krizės) pablogėjo ieškovo padėtis, t. y. atsirado esminis sutarties vykdymo suvaržymas, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą ir darantis sutarties vykdymą itin sudėtingą (CK 6.204 str.);

4) šiuo metu yra parengtas specialus planas žemės paskirties pakeitimui (iš žemės ūkio į kitą mažaaukštei gyvenamajai statybai), paskirties pakeitimo procedūra beveik baigta, prie suformuotų žemės sklypų bus vedamos komunikacijos, dėl ko akivaizdžia išaugs žemės sklypų gyvenamiesiems namams statyti paklausa ir kainos, dėl ko tikėtina, jog ieškovas sugebės parduoti žemę išskaidytais plotais gyvenamųjų namų statybai ir grąžinti kreditą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo: 1) grąžinti apeliacinį skundą ieškovui CPK 315 str. 2 d. 1 p. pagrindu; 2) nepatenkinus pirmojo atsakovo prašymo, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; 3) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Motyvuose nurodo:

1) ieškovas pateikė teismui apeliacinį skundą praleidęs terminą jam paduoti (terminas pateikti apeliacinį skundą suėjo 2011-01-06) ir neprašė termino atnaujinti, dėl ko ieškovo apeliacinis skundas negali būti priimtas ir turi būti grąžinamas jį padavusiam asmeniui;

2) teismas pagrįstai kredito grąžinimo terminą pratęsė nuo 2009-04-13 (nuo kredito grąžinimo termino pabaigos pagal Kreditavimo sutartį), nes jeigu teismas būtų terminą pratęsęs nuo sprendimo priėmimo ar įsiteisėjimo, tuomet teismas kredito grąžinimo terminą būtų atnaujinęs, o ne pratęsęs, dėl ko keistųsi ir sprendimo esmė;

3) aplinkybė, jog teismas sprendime ne visiškai išsamiai išdėstė motyvus, negali būti pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu, kadangi turėtų visiškai nebūti motyvų;

4) apelianto nurodytos aplinkybės apie jo amžių, sveikatos būseną, jo ir jo šeimos sunkią materialinę padėtį nepaneigia jo pareigos grąžinti skolą atsakovui ir neįtakoja jo gebėjimo parduoti žemės sklypą ir iš gautų lėšų grąžinti kreditą, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas laisva valai sudarė kreditavimo sutartį, pats inicijavo jos esmines sąlygas (kaip įsipareigojimo įvykdymo terminas), bet to sudarant sutartį egzistavo visos aukščiau ieškovo nurodytos aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, atskirasis skundas atmestinas.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Nustatyta, kad 2007 m. lapkričio 13 d. tarp ieškovo J. A. G. ir atsakovo AB Parex bankas sudaryta kreditavimo sutartis Nr. BK/1767/002-A, pagal kurią ieškovui suteiktas 231 696 eurų kreditas (179 854,02 eurų paskirtis – būsto kreditas, namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pirkimui ir 51 841,98 eurų – veiklos kreditas, gyvenamojo namo ir ūkinio pastato remontui). Ieškovas pasinaudojo 208 816,02 eurų kreditu, o 22 880 eurų liko neišmokėta (b. l. 1 t., b. l. 33-47). Kredito grąžinimo terminas numatytas 2008 m. gegužės 13 d., kuris 2008 m. gegužės 12 d. susitarimu pratęstas iki 2009 m. balandžio 13 d. (1 t., b. l. 47). Kredito grąžinimas užtikrintas R. G. (V.) ir L. Š. laidavimais (1 t. b. l. 47-49, 54-57), nupirkto už kreditą turto įkeitimu (kredito gavimo dienai vertė – 621 000 Lt) ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimu (kredito gavimo dienai vertė – apie 2 100 000 Lt (2 t. b. l. 76))(1 t., b. l. 36-37). 2007 m. lapkričio 7 d. ieškovas nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), tam panaudodamas visus iš atsakovo gautus, būsto kreditui skirtus 179 854 eurų (1 t., b. l. 19-31) bei šiame name apsigyveno su dukra R. V. ir jos šeima (su 4 nepilnamečiais vaikais). Kredito sutarties laikotarpiu palūkanos atsakovui buvo mokamos, kurios sudarė 1 423 eurų kas mėnesį (pratęsus kredito sutartį). 2009 m. kovo 16 d. ir 2009 m. balandžio 22 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas nesutiko be papildomų užtikrinimo priemonių, keisti kredito sutarties sąlygas (1 t., b. l. 72), o 2009 m. gegužės 27 d. pateikė Kauno miesto apylinkės teismui prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Dėl atskirojo skundo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo atskirtajame skunde iš esmės nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl pirmosios instancijos 2011 m. sausio 14 d. teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodomas argumentas, kad teismo sprendimas galioja nuo jo priėmimo dienos, todėl teismo sprendimu pratęsta sutartis turi būti pratęsta nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2010-12-07), laikytinas nepagrįstu. Pažymėtina, kad teismų sprendimai įsigalioja nuo jų įsiteisėjimo dienos, o ne nuo priėmimo dienos, todėl laikantis ieškovo pozicijos, reikštų, kad kreditavimo sutarties pratęsimas prasidėtų tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus apeliacinius skundus, nes tik tada įsiteisėtų teismo sprendimas. Iš esmės tai reikštų, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį gali būti atidėti neapibrėžtam laikui (neaišku kiek laiko vyks bylinėjimasis), o nagrinėjamu atveju net ketveriems metams (ieškinys gautas 2009-07-10), nors teismo sprendimu nustatyta - dvejiems metams. Toks ieškovo aiškinimas prieštarauja sutarčių laisvės principui, bendrosios sutarties sudarymo ir galiojimo nuostatoms, nes reikštų, kad per bylinėjimosi laiką sutarties nėra ir vėl ji atsiranda įsiteisėjus sprendimui. Bylinėjimosi laikas negali pakeisti ieškovo ieškinyje (reikalavime) išreikštos tikrosios valios (noro). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino, jog teismo sprendimu pakeistos kreditavimo sutarties pratęsimo ir kredito atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo galutinio kredito grąžinimo termino (2009 m. balandžio 13 d.), nes būtent tada ieškovui atsirado pareiga grąžinti kreditą, o atsakovui atsirado teisė reikalauti grąžinti skolą, todėl 2011 m. sausio 14 d. teismo nutartis paliktina nepakeista.

Dėl apeliacinių skundų.

Byloje kilo ginčas dėl sąlygų ir pagrindų buvimo keisti tarp šalių sudarytą 2007 m. lapkričio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. BK/1767/002-A, atidedant kredito ir palūkanų grąžinimo terminą.

Sudarydamos sutartį šalys laisva valia nusistato tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis) reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Tačiau tam tikrais atvejais besąlygiškas reikalavimas vykdyti šalių susitarimą gali būti nepateisinamas kaip neatitinkantis protingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Dėl to teisinis reglamentavimas nustato sutarties privalomumo ir vykdytinumo principo išlygas. Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. Tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas teismo sprendimu nepaisant kitos šalies interesų savaime prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams (CK 1.2, 6.156 straipsniai). Dėl to siekiant užtikrinti sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra pateisinamas tik įstatyme ar sutartyje nurodytais atvejais, nes, minėta, sutarties pakeitimas teismo sprendimu reiškia priverstinį įsikišimą į šalių nustatytą tarpusavio teisių ir pareigų pusiausvyrą. Taigi sutarties pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė. Priešingas sutarties pakeitimo sąlygų aiškinimas verstų nepasitikėti sudarytomis sutartimis ir tai kenktų civilinių teisinių santykių stabilumui. Sutarties pakeitimo sąlygos įtvirtintos CK 6.223 straipsnyje, kurio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši įstatymo norma sistemiškai turi būti taikoma su kitais specialius sutarties pakeitimo atvejus nustatančiais CK straipsniais (pvz., CK 6.204, 6.228 straipsniai ir kt.).

Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 6.204 straipsniu, kuriame numatytos išimtinės, ekstraordinarinės sutartinių įsipareigojimų vykdymą iš esmės apsunkinančios aplinkybės, kurioms apsiradus teismas gali pakeisti sutartį arba atskiras jos sąlygas. Esminį sutarties vykdymą suvaržančios aplinkybės, kurios iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą, gali būti konstatuojamos tik tokiu atveju, jeigu jos atitinka CK 6.204 str. 2 d. 1-4 p. nurodytus kriterijus, t. y. 1) tos aplinkybės atsiranda arba nukentėjusiajai šaliai tampa žinomos po sutarties sudarymo, 2) tų aplinkybių nukentėjusi šalis sutarties sudarymo metu negalėjo protingai numatyti, 3) tų aplinkybių nukentėjusioji šalis negali kontroliuoti, 4) nukentėjusioji šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos.

Taigi, kaip minėta, sutarčių privalomumo principas nėra absoliutus, teismo sprendimu sutarties sąlyga gali būti pakeista tik tokiu atveju, jeigu iš esmės pasikeitė aplinkybės, egzistavusios sutarties sudarymo metu, o sutarties vykdymas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Kiekvienu atveju sprendžiant, ar šalių nelygybė yra esminė, ar atsirado esminis sutarties vykdymo suvaržymas, būtina atsižvelgti į nustatytų faktinių aplinkybių visumą: sutarties rūšį, tikslą, šalis, verslo, kuriuo užsiima šalys, pobūdį, šalių patirtį versluose, ekonominės krizės poveikį šalims ir pan. Nagrinėjamu atveju yra sudaryta kredito sutartis tarp profesionalaus, šia veikla užsiimančio juridinio asmens – banko (atsakovas) ir fizinio asmens (ieškovo), kaip vartotojo. Atsakovui, kaip veikiančiam finansinių paslaugų srityje (užsiimančiam kreditų išdavimu)tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, asmeniui, turinčiam galimybę prognozuoti tiek šalies, tiek pasaulio ekonominę situaciją, neabejotinai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, negu ieškovui, kuris niekur nedirba, yra neįgalus, spec. vidurinio išsilavinimo, gyv. kaimo vietovėje. Kiekvienu atveju bankas (atsakovas) suteikdamas kreditą asmeniui turi įsitikinti, jog kliento finansinė ir ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus ( LR Finansų įstaigos įstatymo 31 str. 3 d. 2 p.) bei vadovautis bendraisiais sutarčių vykdymo principais – bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartį vykdyti kuo ekonomiškesniu būtų kitai šaliai ir sąžiningai (CK 6.200 str.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sudarydamas ir vykdydamas sutartį nebuvo atidus ir rūpestingas bei nesivadovavo bendraisiais sutarties vykdymo principais (dėl ko turi prisiimti tam tikrą riziką dėl kreditavimo sutarties nesavalaikio vykdymo). Tą patvirtina šios bylos aplinkybės: 1) kredito sutartis sudaryta laibai didelei sumai (208 816,02 eurų – apie 720 000 Lt) su niekur nedirbančiu, neįgaliu, 57 metų fiziniu asmeniu; 2) suteiktas tikslinis kreditas – būsto kreditas, tačiau jo grąžinimo terminas nustatytas po pusės metų, vėliau pratęstas 11 mėnesių, viso kreditavimo laikotarpis – 15 mėnesių, kas visiškai neatitinka būsto kredito paskirties ir tikslingumo (paprastai būsto kreditai suteikiami 20 ir daugiau metų); 3) nenumatytas kredito grąžinimo šaltinis (iš kokių pajamų). Taigi tarp šalių susiklostė tokie sutartiniai santykiai, kad ieškovas gavęs kreditą po 15 mėnesių (2009 m. balandžio 13 d.) turėjo jį grąžinti arba parduodamas nupirktą už kreditą gyvenamąjį būstą, kuriame kartu su juo gyvena dukra su nepilnamečiais vaikais, arba įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Šalys pripažįsta, kad tokia kreditavimo sutartis buvo sudaryta tikintis greitai parduoti įkeistą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė sutarties sudarymo metu buvo 2 100 000 Lt, tačiau suėjus kredito grąžinimo laikui – 2009 m. balandžio 13 d., prasidėjus šalyje ekonominei krizei, šio žemės sklypo vertė stipriai sumažėjo, žemės sklypas tapo nepaklausus, t. y. nebuvo galimybės parduoti šį žemės sklypą ir grąžinti kreditą (tą pripažįsta ir atsakovas). 2008 m. pradžioje ieškovas pradėjo tvarkyti dokumentus šio įkeisto žemės sklypo, esančio Dievogalos k., Kauno r., paskirties pakeitimui iš žemės ūkio į žemę, skirtą mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai, tačiau iki šios dienos šios procedūros nėra pabaigtos (1 t., b. l. 83-133, 3 t., b. l. 142-144). Ieškovo teigimu likę 2-3 mėnesiai, kada minimo žemės sklypo paskirtis bus pakeista (suskirstytas sklypas į namų valdas), dėl ko žymiai padidės šios žemės kaina ir ją pardavus bus visiškai atsiskaityta su atsakovu, dėl ko prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir nustatyti kredito ir palūkanų grąžinimo terminą penkeriems metams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, dėl pasikeitusios ekonominės padėties (2008 m. pabaigoje šalyje prasidėjusi itin plataus masto ekonominė krizė) ypač pablogėjo ieškovo padėtis ir tai duoda pagrindą išvadai apie atsiradusį esminį sutarties vykdymo suvaržymą, pažeidžiantį šalių interesų pusiausvyrą ir darantį sutarties vykdymą itin sudėtingą (CPK 185 str.). Nurodytos pasikeitusios aplinkybės, kurios iš esmės pakeitė sutartinių prievolių vykdymo pusiausvyrą, atitinka CK 6.204 str. nurodytus kriterijus. Pirma, ekonominė krizė prasidėjo 2008 m. pabaigoje, t. y. praėjus metams po kredito sutarties pasirašymo, todėl akivaizdu, kad ieškovas negalėjo apie jas žinoti (CK 6.204 str. 2 d. 1 p.). Antra, ieškovas negali kontroliuoti ekonominės krizės ir tai objektyviai nuo jo nepriklauso (CK 6.204 str. 2 d. 3 p.). Trečia, kredito sutarties matyti, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs tokių aplinkybių atsiradimo rizikos (CK 6.204 str. 2 d. 4 p.). Ketvirta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas negalėjo numatyti tokių aplinkybių pasikeitimo, kai tuo tarpu atsakovas turėjo galimybę prognozuoti šių aplinkybių atsiradimą (CK 6.204 str. 2 d. 2 p.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nagrinėjamus teisinius santykius, iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pagrįstai pakeitė kreditavimo sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu atidėtas kredito ir palūkanų mokėjimo terminas jau pasibaigęs (2011-04-13), o ieškovas nėra dar pabaigęs atsakovui įkeisto žemės sklypo, esančio Dievogalos k., Kauno r., paskirties pakeitimo procedūrų, dėl ko negali parduoti šio žemės sklypo tokia kaina, kad galėtų grąžinti kreditą ir palūkanas ir tam įgyvendinti reikia tik 2-3 mėnesių, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pakeičia teismo sprendimą, pailgindama kredito ir palūkanų mokėjimo atidėjimo terminą iki trejų metų (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Atidėti šį terminą ilgesniam laikui nėra pagrindo bei tai būtų per ilgas laiko tarpas, kurio metu nevykdomi sutartiniai įsipareigojimai, tuo pažeidžiant (suvaržant) atsakovo teisėtus interesus daugiau negu būtina.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teisės iš esmės nebus pažeistos, nes atsakovas, pasibaigus kredito ir palūkanų atidėjimo laikui (2012 m. balandžio 13 d.), atgaus suteiktą kreditą ir priskaičiuotas už visą atidėjimo laiką palūkanas. Tai, kad atsakovas negauna kas mėnesį priskaičiuojamų palūkanų bei delspinigių, nagrinėjamu atveju nelaikytina esminiu atsakovo teisių suvaržymu, tai vertintina, kaip atsakovo prisiimama rizika (pasekmės) dėl neatidaus ir nerūpestingo sutarties sudarymo bei bendrųjų sutarties vykdymo principų nesilaikymo.

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atskirtąjį skundą atmetus bei atmetus atsakovo apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos valstybei (44,85 Lt) paskirstytinos per pusę (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.). Iš atsakovo ieškovui priteistina pusė jo sumokėto žyminio mokesčio valstybei už apeliacinį skundą (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str.

nutaria:

Ieškovo apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir 2011 m. sausio 6 d. papildomą sprendimą, pailginant nustatytą kredito grąžinimo ir kredito bei palūkanų atidėjimo terminą iki 3 (trejų) metų ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

Pakeisti kreditavimo sutarties Nr. BK/1767/002-A, sudarytos tarp J. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir AS Parex banka, sąlygas : pratęsti J. A. G., kredito grąžinimo terminą dvejiems metams, atidėti 208 916,02 eurų kredito ir palūkanų mokėjimą trejiems metams, neskaičiuoti delspinigių.

Ieškovo atskirtąjį skundą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovo AS Parex banka, kodas (duomenys neskelbtini) 66,50 Lt (šešiasdešimt šešis litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo AS Parex banka, kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo J. A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), po 22,43 Lt (dvidešimt du litus 43 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkas Evaldas BurzdikasKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusAlgimantas Kukalis