- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- 1-124-610/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13859-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Kaltinamasis
- E. A.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. A. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), šeim. padėtis nevedęs, nedirba, teistas: 1) 2009-05-06 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį 10 mėn. laisvės apribojimu, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
2) 2009-06-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 63 str. 1, 4 ir 9 dalimis laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
3) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-07-02 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams, BK 75 str. bausmės vykdymą atidedant 2 metams:
4) 2011-10-12 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 5 metams ir 6 mėnesiams. BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie subendrintos bausmės pridėta dalis 2009-07-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams, 2017-04-28 paleistas atlikus bausmę,
5) 2018-11-13 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 90 parų arešto, BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 60 parų arešto, 2019-02-14 atliko bausmę.
6) 2019-07-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs.
Kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. A. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, tai yra 2019 m. balandžio 5 d., apie 16:00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, buitinio konflikto metu, virtuvėje, nuo stalo paėmęs virtuvinį peilį ir šaukdamas "užmušiu, papjausiu, nužudysiu", tyčia metė peilį į savo motiną V. A., pataikydamas jai į krūtinę, po ko, paėmęs antrą virtuvinį peilį, vėl tyčia metė peilį į savo motiną V. A., pataikydamas jai į krūtinę, bei kėsinosi mesti į motiną trečią peilį, tačiau V. A. tai sutrukdė, nustumdama peilį ant grindų, tokiu būdu grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Taip pat E. A. buvo kaltinamas, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje, mesdamas peilius ir pataikydamas nukentėjusiai V. A. į krūtinę, sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Tai yra buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo E. A. neigė padaręs nusikalstamas veikas. Parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs. Kur vartojo alkoholį nelabai prisimena, teigė, kad ir ne namuose ir kartu su motina namuose. Tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, iškeikė, supykęs nuspyrė spintelę ir viskas, nuėjo miegoti. Motinai negrasino, peilių nemėtė. Dėl ko įvyko konfliktas gerai neprisimena dėl praėjusio laiko tarpo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad konflikto priežasčių neprisiminė dėl girtumo, teigė, kad gal neprisiminė ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nurodytos priežasties, apklausos eigoje aiškino, kad prisimena visas aplinkybes. Aiškino, kad iki įvykio ir šiuo metu su motina santykiai geri . Anksčiau taip pat nekaltai nuteistas dėl smurto prieš motiną. Registruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2020-01-24. Darbų nėra. Gaus socialinę pašalpą.
Nukentėjusioji V. A. parodė, kad įvykio metu, 2019 metų balandžio mėnesio pradžioje, vakare apie 16 valandą, kaltinamasis grįžo namo išgėręs, pradėjo viską daužyti, vartyti. mėtyti į ją peilius. Grįžo po kivirčo su kaimynais, pradėjo prie jos kabinėtis, „koliotis“, keiktis necenzūriniais žodžiais, apvertė „tumbą“ ant kurios buvo padėta peilių. Peiliai 30, 32, 35 centimetrų dydžio, mediniais kotais, lengvi. Paėmė peilius ir pradėjo į ją mėtyti rankenų galais. Metė tris peilius, pirmas pataikė į krūtinę ir atšoko, tada metė kitą, po to trečią, mesdamas sakė, kad padursiu, „kažką“ padarysiu, labai išsigando, gavo šoką, tuo metu suprato, kad jei gali blogai baigtis, gali „užmušti“. Anksčiau taip pat buvę smurto atvejų. Pataikius į ją peiliai neįdūrė, atsitrenkė švelniai kotu. Supranta, kas yra fizinis skausmas, tuo metu jautė tik nemalonumą ir daugiausiai didelę baimę. Buvo apsirengusi megztiniu, palaidine, peilio atsitrenkimo momentu pajautė momentinį atsitrenkimą, po to nieko nejautė, žymių neliko. Kaltinamasis ginasi neigdamas, kad taip pasielgė. Yra agresyvus, jo reikia bijoti. Kadangi negalėjo išsikviesti policijos, paskambino dukrai į Alytų, prašė jos, kad ji iškviestų pagalbą. Dukra K. A. iškvietė policiją.
Liudytoja K. A. parodė, kad įvykio dieną paskambino motinai pasikalbėti. Motina paprašė iškviesti policiją, nes E. į ją metė peilį. Taip ir padarė, paskambino pagalbos telefonu pranešė apie smurtą. Nukentėjusi telefonu kalbėjo labai tyliai, sakė, kad labai bijo. Mano, kad tyliai kalbėjo dėl to, kad neišgirstų kaltinamasis, fone triukšmo negirdėjo. Kaltinamasis būdamas blaivas , motinai padeda, konfliktai prasideda alkoholio vartojimo pasekoje.
Liudytojas D. P. parodė, kad 2019-04-05 apie 19 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose smurtauja sūnus. Atvykus į įvykio vietą rado V. A. ir jos sūnų E. A.. Nukentėjusi buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi. Papasakojo, kad neblaivus sūnus parėjo namo ir pradėjo jai grasinti, jog nužudys. Iškeikė. Išmėtė daiktus. Metė peilį į ją. Nepataikė. Tada metė antrą kartą. Pataikė į ją, bet peilis neįsmigo. Bandė imti peilį ir trečią kartą, bet pametė jį ant žemės. Žino E. A., šis neblaivus būna labai agresyvus, sunku jį nuraminti, susikalbėti. Į įvykio vietą iškvietė tyrimo grupę. E. A. sulaikė. Pats E. A. nieko nepripažino.
Šalies argumentai
Nukentėjusiosios V. A. protokolu- pareiškimu nustatyta, kad jį prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2019-04-05 apie 16:00 valandą, sūnus E. A. parėjo namo neblaivus. Pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais, buto virtuvėje išvartė daiktus, grasindamas ją nužudyti, pagriebė nuo stalo peilį kurį metė į ją, tačiau peilis atsitrenkęs jai į krutinę neįsmigo. Toliau sūnus E. A. grasindamas ją nužudyti pagriebė kitą peilį nuo stalo, kurį taip pat metė į ją. Peilis, taip pat atsitrenkęs į krūtinę neįsmigo ir nukrito ant žemės. Ir po antro peilio sūnus grasindamas ją nužudyti, bandė pagriebti trečią peilį, kurį ji pirma pagriebusi spėjo numesti virtuvėje ant grindų. (t. 1, b.l. 14-15)
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad smurtą patyrusi V. A. buvo šoko būsenoje, matėsi akivaizdi baimė. V. A. paaiškino, kad 2019-04-05 apie 16 val. neblaivus sūnus E. A. išvadino ją necenzūriniais žodžiais, išmėtė virtuvėje daiktus, grasino ją nužudyti, mesdamas į ją peilius. Smurtu įtariamas asmuo - E. A., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, akivaizdžiai neblaivus. Apie įvykį pranešė dukra K. A. (t. 1, b.l. 24-28)
Policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0119000165105 duomenimis nustatyta, kad K. A. pranešė, jog 2019-04-05 18 val. 43 min. adresu (duomenys neskelbtini), jai paskambino motina, kuri pasakė, kad smurtauja sūnus, grasina peiliu, GMP nereikia. Iš įvykio vietos į policijos įtaigą įtariamas nusikalstamos veikos padarymu pristatytas E. A. (t. 1, b.l. 20-24).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta- butas, adresu (duomenys neskelbtini), matyti patalpos kurioje padaryta veika pobūdis, išmėtyti daiktai. Iš įvykio vietos paimti nusikalstamos veikos padarymo įrankiai - 3 peiliai (b.l. 37-42). Padaryta pirmo policijos pareigūno įvykio vietoje filmuotos medžiagos stenograma iš kurios matyti, kad nukentėjusi parodė, kur buvo peiliai, patvirtino, kad į ją jie buvo mesti, pataikė į krūtinės sritį, nurodė, kad peilis neįsmigo. (t. 1, b.l. 36).
Daiktų apžiūros protokolu nustatyti įvykio vietoje paimti peiliai : vieno peilio ( Nr. 1) ilgis- 38,3 cm, antro peilio Nr. 2 ilgis - 32 cm., trečio peilio Nr. 3 ilgis - 30 cm (b.l. 43-49), saugomi Marijampolės AVPK (t. 1, b.l. 52-53).
Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato tyrėjo P. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas nurodė, jog 2019-04-05 apie 19:00 val., iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), smurtauja sūnus prieš motiną, grasina nužudyti. Nuvykus į įvykio vietą kartu su Mykolio Romeruo Universiteto Viešojo saugumo akademijos studente S. Ž., bei kitu dirbusiu ekipažu kuriame dirbo vyriausieji patruliai D. P. ir A. L. buvo nustatyta, kad 2019-04-05 apie 16:00 val., grįžęs į namus neblaivus sūnus E. A. gim. (duomenys neskelbtini) pradėjo grasinti motinai V. A. gim. (duomenys neskelbtini) ir pastvėręs nuo stalo du peilius metė į motiną. Įvykio vietoje E. A. pasitikrinti girtumą atsisakę, tačiau nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, asmuo sunkiai orientavosi aplinkoje. V. A. girtumą pasitikrinti sutiko, tačiau dėl sveikatos sutrikimų nepajėgė išpūsti reikiamo kiekio oro į alkotesterį, kad būtų atliktas girtumo testas. Tačiau nuo V. A. jautėsi nestiprus alkoholio kvapas (t. 1, b.l. 54).
2019-04-08 specialisto išvada Nr. G211/2019(09) nustatyta, kad V. A. išorinių kūno sužalojimų nenustatyta, jeigu V. A. į krūtinę atsitrenkė mesti peiliai, tai dėl to ji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b.l. 59).
Kaltinamasis E. A. pripažinęs įvykio vietoje ir laiku buvusią konfliktinę situaciją su nukentėjusia, savo motina V. A., kaltę neigė aiškindamas, jog grasinimų neišsakė, peilių į nukentėjusią nemetė. Kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie yra paneigti nukentėjusios parodymais, bei netiesioginiais įrodymais patvirtinančiais reikšmingas aplinkybes, o būtent: liudytojo D. P., K. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje. Pats kaltinamasis parodė, kad jo santykiai su nukentėjusia yra geri tiek iki konflikto, tiek po jo. Jis negalėjo nurodyti priežasties dėl kurios nukentėjusi galėtų neteisingai paaiškinti apie įvykio aplinkybes ir jį nepagrįstai apkaltinti. Be to ir pats kaltinamasis nurodė, kad dėl neblaivumo visų aplinkybių, tai yra konflikto priežasties nepamena. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti V. A. parodymais. Nukentėjusi dėl esminių aplinkybių išliko nuosekli tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Betarpiškai į konfliktą atvykusiems policijos pareigūnams, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat apklausiama teisiamajame posėdyje, patvirtino, kad jos atžvilgiu buvo išsakyti grasinimai, į ją metami peiliai. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, jog patalpoje, kurioje vyko konfliktas, daiktai išmėtyti, taip pat rasti peiliai, kurie padėti ant taburetės, liudytojas D. P. patvirtino, kad nukentėjusi buvo labai susijaudinusi ir išsigandusi, tai, kad nukentėjusi bijojo patvirtina ir liudytojos K. A. parodymai, jog su ja telefonu motina kalbėjo tyliai. Šios aplinkybės patvirtina, kad įvykis buvo ne eilinė buitinė konfliktinė situacija bei nukentėjusios parodymų teisingumą dėl grasinimų, tai, kad buvo realus pagrindas jų bijoti, jai buvo grasinta ir panaudojant peilius. Pažymėtina, kad po įvykio praėjęs nemažas laiko tarpas, be to nusikaltimo metu nukentėjusi buvo labai išsigandusi, todėl akivaizdu, kad V. A. objektyviai negali itin nuosekliai ir detaliai bei smulkiai teisiamojo posėdžio metu nurodyti įvykio aplinkybes. Neatitikimai nereikšmingi, nėra pagrindo nukentėjusios parodymus laikyti prieštaringais ar nenuosekliais.
BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Vertinant, kad nukentėjusiai grasinta naudojant peilius, tai yra įrankius galimus panaudoti specialiai žmogui žaloti, išsakant pagal pobūdį grasinimus, būtent nukreiptus į smurtinio pobūdžio veiksmų naudojimą ir gyvybės atėmimą, neabejotinai sudaryta bauginanti situacija ir realus įspūdis nukentėjusiai, kad ji gali būti nužudyta arba jai sutrikdyta sveikata. Teismas neabejoja, kad E. A. grasindamas suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo kad nukentėjusi taip pasijaustų. Įvertinus įrodymų visumą ir išdėstytas aplinkybes dėl grasinimų realumo, E. A. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, kvalifikuota teisingai.
Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 140 straipsnio 1dalį, 2 dalį, nepakanka tik formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos. Nukentėjusi ikiteisminio tyrimo metu išreiškė savo skausmo pojūtį, duodama parodymus, išsireiškimu, kad kaltinamojo mestam peiliui atsitrenkus į krūtinę, jautė momentinį skausmą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos dėl šio įvykio į medikus nesikreipė, iš karto betarpiškai į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams apie patirtą skausmą nieko nenurodė. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo detalizuotas skausmo pojūtis, aiškintasi kokia jėga naudota metant peilį į nukentėjusią. Teisiamojo posėdžio metu detalizuojant jos patirtus pojūčius, bei aplinkybes, nukentėjusi parodė, kad į jos kūną peilis atsitrenkė rankena, švelniai, pajuto atsitrenkimą, tačiau pojūtį įvardijo kaip momentinį nemalonų, daugiau jautė baimė. Apie skausmo pojūtį nenurodė. Ištirtų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nukentėjusiai buvo pataikyta peilio rankena, metant iš nedidelio atstumu, tačiau iš nukentėjusios teisiamojo posėdžio metu nurodyto paties veikimo pobūdžio, bei jos patirtų pojūčių, negalima padaryti neabejotinos išvados, jog nukentėjusi galėjo jausti skausmą, o ne pajusti nemalonius pojūčius, kurie nelaikytini fizinio skausmo sukėlimu baudžiamąja prasme. Įvertinus bylos įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti, vienareikšmišką išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamasis dėl šio kaltinimo pagal BK 140 str. 2d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3str. 1d. 1p., 303 str. 5d. 1p.). Iš kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, fizinio skausmo sukėlimas šalintinas.
Skiriant bausmę kaltinamajam E. A. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį, padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį.
E. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veiką padarė recidyvistas.
E. A. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, teistas 6 kartus, teistumai neišnykę, sistemingai baudžiamas dėl administracinių nusižengimų. Anksčiau taip pat teistas dėl smurto prieš šeimos narį, šios veikos tyrimo metu ir esant paskirtai kardomajai priemonei padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kas rodo, kad yra linkęs ignoruoti įstatymų reikalavimus, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos arešto bausmės nebuvo pakankamos paveikti asmenį, kad nedarytų nusikaltimų. Nustatytos tik jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, grasino savo šeimos nariui ir artimai giminaitei, artimoje aplinkoje, kas rodo didesnį veikos pavojingumą. Teismas sprendžia, jog nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę artimą numatytai BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.
Kadangi kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nustatytą veiką padarė iki priimant 2019-07-02 teismo baudžiamąjį įsakymą, BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės turi būti subendrintos. Teismas atsižvelgdamas į skirtingą veikų pobūdį, jų pavojingumą, parenka dalinį bausmių subendrinimo būdą, prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant 30 parų arešto dalį, ją keičiant į laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
E. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 1(vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, prie paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti švelnesnę bausmę paskirtą 2019-07-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu ir E. A. paskirti subendrintą bausmę 1(vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo faktinės nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos. Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-04-05 iki 2019-04-07, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir pagal 2019-07-02 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą atliktą 60 parų arešto bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
E. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, Marijampolės apskrities VPK saugomus tris peilius, grąžinti V. A..
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.