Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorės Simonos Naskauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

M. G. , a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Joniškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs ir neturintis pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje, teistas užsienyje,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. G. 2018 m. kovo 10 d., apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie užkandinės (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš L. J. ir P. V., t. y. bendrais veiksmais sudavė rankų kumščiais ir spyrė L. J. ne mažiau kaip 12 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusio apatinio žandikaulio lūžimu 35 danties srityje ir dešinės šoninės šakos srityje, odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje, dešinio kelio srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, ir sudavė rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip 3 kartus P. V. į veidą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktoje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pažeidimu viršutinėje lūpoje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. J. sveikatą ir nežymiai sutrikdė P. V. sveikatą.

Be to, M. G. 2018 m. kovo 10 d., apie 02.10 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie užkandinės (duomenys neskelbtini), priklausančios (duomenys neskelbtini), esančios Jonavos (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš L. J. ir P. V., t. y. bendrais veiksmais sudavė rankų kumščiais ir spyrė L. J. ne mažiau kaip 12 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusio apatinio žandikaulio lūžimu 35 danties srityje ir dešinės šoninės šakos srityje, odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje, dešinio kelio srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, ir sudavė rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip 3 kartus P. V. į veidą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktoje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pažeidimu viršutinėje lūpoje, tokiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką.

(duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2018 m. kovo 10 d., apie 2 val. nakties, jam būnant užkandinėje kartu su draugu D. S., į jį atsitrenkė praeinantis, nepažįstamas asmuo. Asmuo atsitrenkęs į jį pradėjo reikalauti, kad išeitų į užkandinės kiemą pasiaiškinti. Po tokių jo kalbų jie su draugu išėjo į lauką. Jiems išėjus į lauką minėtas vaikinas pradėjo rodyti įvairias kovines pozas, pradėjo jį pulti, grasino, kad jam trenks. Jis jam liepė ramintis ir nekelti konflikto, nes jis nėra agresyvus, stengėsi nuraminti kylanti konfliktą. Jo raginimus nusiraminti jis ignoravo ir priėjęs prie D. S. trenkė jam iš galvos į nosį vieną smūgį. Jis pamatęs tokį vaizdą ėmė ginti savo draugą ir atitraukęs nepažįstamąjį nuo savo draugo sudavė apie tris smūgius. Tuo metu prie jo priėjo dar vienas vaikinas, kaip suprato jis buvo agresyvaus vaikino draugas, kuris pradėjo juos skirti, tampė jį, todėl jis sudavė tam vaikinui apie tris smūgius, nežino į kurias kūno vietas. Gailisi dėl šio įvykio (b. l. 30–33, 182–185).

Kaltinamasis M. G. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, be jo paties prisipažinimo, nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto matyti, kad 2018m. kovo 9 d. 04.30 val. L. J. nustatytas 1,57 promilių girtumas (1 t., b. l. 132–133).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 284 straipsnį atsako, tas kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimu, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti šie alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti ir padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (2011 m. birželio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (2015 m. sausio 13 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015 ir kt.). Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei padaromos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai: 1) yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis; 2) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodyti bausmių apėmimo būdo taikymo pagrindai yra išsamūs, todėl kitais atvejais, skirdamas galutinę subendrintą bausmę pagal BK 63 straipsnio taisykles, teismas bausmes, paskirtas už kelias nusikalstamas veikas, subendrina visiškai ar iš dalies sudėdamas. Pažymėtina, kad BK nereglamentuoja pagrindų, kada bausmės, paskirtos už kelias nusikalstamas veikas, skiriant galutinę subendrintą bausmę turi būti subendrintos visiško sudėjimo būdu, o kada dalinio sudėjimo būdu, todėl tai yra teismo nuožiūros sritis, kuria teismas naudojasi įvertindamas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui teisingai išspręsti. Teismų praktikoje dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto bausmių apėmimo taikymo pagrindo yra nurodyta, kad idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK straipsniuose. Nusikalstamų veikų sutaptis pripažįstama idealiąja ir tuo atveju, kai įgyvendinant bendrą sumanymą padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą. Teismas šią idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį gali konstatuoti, atsižvelgdamas į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-145-511/2019, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162-719/2020).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo M. G. kaltė yra visiškai įrodyta ir jo nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį, kadangi jis 2018 m. kovo 10 d., apie 2 val. būdamas neblaivus (nustatytas 1,16 promilių neblaivumas), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, viešoje vietoje – prie užkandinės (duomenys neskelbtini) priklausančios (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), matant kitiems asmenims, tarpusavio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš L. J. ir P. V., t. y. bendrais veiksmais sudavė rankų kumščiais ir spyrė L. J. ne mažiau kaip 12 kartų į galvą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami L. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį abipusio apatinio žandikaulio lūžimu 35 danties srityje ir dešinės šoninės šakos srityje, odos nubrozdinimais kairės alkūnės srityje, dešinio kelio srityje, poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, ir sudavė rankų kumščiais bei spyrė ne mažiau kaip 3 kartus P. V. į veidą ir kitas kūno vietas, bendrais veiksmais padarydami P. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva kaktoje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, pažeidimu viršutinėje lūpoje, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė L. J. sveikatą ir nežymiai sutrikdė P. V. sveikatą ir tokiais savo veiksmais viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai demonstruodami nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką.

Atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, teismas konstatuoja, jog procesas šioje byloje gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius baigtus nusikaltimus, teistas užsienyje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b. l. 14–15), psichiatrinio gydymo ir priklausomybių ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (3 t., b. l. 17-18, 20).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad M. G. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam arešto bausmę prokurorės prašomam terminui: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, siūlant skirti 54 parų arešto bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą, siūlant skirti 54 parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinant apėmimo būdu ir paskiriant 54 parų arešto bausmę.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 10 d. 02.45 val. iki 2018 m. kovo 11 d. 18.45 val. (2 paros) bei suėmime nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. rugpjūčio 25 d.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, t. y. pasas Nr.246421321, ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktinos galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintinos. Dokumentas – pasas Nr. 246421321 – grąžintinas šio dokumento savininkui M. G..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę:

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą, skirti 54 parų arešto bausmę;

už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą siūloma skirti 54 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalis 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti 54 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti trečdaliu ir skirti 36 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. kovo 10 d. 02.45 val. iki 2018 m. kovo 11 d.18.45 val. (2 paros) bei suėmime nuo 2022 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 25 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs M. G. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę, arba nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti nuteistajam, kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt , telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, t. y. – pasą (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti, dokumentą – (duomenys neskelbtini) – grąžinti dokumento savininkui M. G..

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.