Vilniaus apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėjai A. L., O. S., E. K. prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovams A. L., O. S., E. K., tretiesiems asmenims: VĮ „Registrų centras“, Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl savininko teisių gynimo, statinių nukėlimo bei jų teisinės registracijos panaikinimo, ir minėtoje byloje priimti naują sprendimą– ieškinį patenkinti visiškai (II t., b.l.1-5).

Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-06-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-326 įpareigojo pareiškėjus per 60 dienų nusikelti poilsio namelius, esančius ieškovei priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Prašymą atnaujinti procesą grindė šiais pagrindais: kasacinės instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.); pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Teigė, kad kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens (ieškovės) N. T. kasacinį skundą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą – išsprendė ne statinių rūšies klausimą (laikinas ar nelaikinas), o jų pastatymo ir įregistravimo teisėtumą, todėl jie, būdami atsakovais byloje, negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis CPK 42 str., ir atsikirsti dėl ginčo statinių statybos ir teisinės registracijos teisėtumo. Be to, CK normos, griežtinančios atsakomybę už neteisėtas statybas, įsigaliojo tik nuo 2006-10-17 dienos, todėl sprendžiant neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą, ir panaikinus jų teisinę registraciją, pareiškėjams turėjo būti sudaryta galimybė juos įteisinti. Tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ byloje turėjo būti įtraukta atsakovu, nes esant pareiškėjų namelių neteisėtai registracijai ir patenkinus suinteresuoto asmens (ieškovės) reikalavimus, visos jos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos iš VĮ „Registrų centras“. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) N. T. nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo neteismine tvarka ir praleido ieškinio senaties terminą dėl ginčo namelių daiktinių teisių teisinės registracijos panaikinimo, todėl toks suinteresuoto asmens (ieškovės) reikalavimas priimant kasacinės instancijos teismo nutartį negalėjo būti tenkinamas. Panaikinus pareiškėjų (atsakovų) poilsio namelių teisinę registraciją ir įpareigojus juos nusikelti, pareiškėjams atsirado teisė reikalauti restitucijos ir nuostolių atlyginimo iš ankstesnių poilsio namelių pardavėjų, kurie įgytų teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš valstybės. Tokiu būdu, kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl buvo pažeistos ne tik pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas. Mano, jog kasacinės instancijos teismas peržengė kasacinio skundo ribas, nes sprendė ne statinių statuso klausimus, o jų pastatymo ir įregistravimo teisėtumo aspektus, todėl ankstesni ginčo namelių savininkai (pardavėjai) galėjo pateikti svarbius įrodymus ir paaiškinimus, nes jie galėjo žinoti apie namelių statybos faktines aplinkybes (statybos leidimo išdavimą, žemės sklypo skyrimą ir statinių registravimą).

Šalies argumentai

Apeliantai (pareiškėjai) A. L., O. S., E. K. pateikė atskirąjį skundą (II t., b.l. 69-72), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir atmesti ieškovės N. T. ieškinį; vadovaujantis LR CPK 372 str. 2 d. sustabdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 17 d. nutarties civ.byloje Nr. 3K-3-236/2009 vykdymą iki bus išnagrinėtas byla dėl proceso atnaujinimo. Nurodė nesutinkantys su teismo nuomone, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus LR CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą, nes LAT nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo priimta 2009-06-17, prašymą dėl proceso atnaujinimo išsiuntė paštu 2009 m. rugsėjo mėn. 17 d., su atskiruoju skundu pateikia tai įrodantį AB „Lietuvos paštas“ kvitą. Mano, jog (pareiškėjams) atsakovams pagal LR CK 6.334, 6.398, 6.399 str. atsirado teisė reikalauti restitucijos ir nuostolių atlyginimo iš šių namelių pardavėjos D. L., pastarajai – regreso teisė iš jai pardavusio poilsio namelius asmens A. J., A. J. iš pardavėjo A. S., o šiam – iš valstybinės firmos „Tekta“ arba LTSR Ministrų tarybos teisių perėmėjos LR Vyriausybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavęs, kad ginčo poilsio nameliai yra pastatyti neteisėtai (neturint statybos leidimo, kitų statyboms būtinų dokumentų) pripažino namelių statytojo (LTSR Ministrų Tarybos) kaltę, o toks kaltumo nustatymo faktas sukelia teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui, t.y. LTRS Ministrų Tarybos teisių perėmėjui LR Vyriausybei. Mano, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ne tik dėl atsakovų, bet ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (įskaitant valstybę) teisių ir pareigų, taigi pažeistas viešas interesas. Teigia, jog kasacinis teismas peržengė civilinės bylos bei kasacinio skundo nagrinėjimo ribas ir sprendė ne statinių statuso klausimus (laikinas ar nelaikinas), o jų pastatymo ir įregistravimo teisėtumo aspektus, todėl svarbūs yra įrodymai ir paaiškinimai, kuriuos nagrinėjant bylą, galėjo pateikti ankstesni poilsio namelių savininkai (apie statybos leidimo išdavimą, žemės sklypo skyrimą ir statinių įregistravimą). Pažymi, jog suinteresuotų civilinės bylos baigtimi asmenų neįtraukimas į civilinės bylos nagrinėjimą yra ne tik pagrindas atnaujinti procesą, bet, pagal LR CPK 360 str., 329 str., yra absoliutus pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą (nutartį) bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pagal LR CPK 353 str. l d., kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o kasatorė N. T. kasaciniame skunde pateikė tokį patį reikalavimą kaip ir ieškinyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ignoruodama ieškinio, apeliacinio ir kasacinio skundo dalyką, 2009-06-17 priėmė nutartį, kuria išsprendė ne statinių rūšies klausimą (laikinas ar nelaikinas), o jų pastatymo ir įregistravimo teisėtumą. Atsakovai civilinėje byloje gynėsi tik nuo tų ieškininių reikalavimų, kuriuos pareiškė ieškovė. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus „siurprizinį“ sprendimą dėl ieškovės nepareikštų reikalavimų, atsakovai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis LR CPK 42 str. Pažymi, jog poilsio nameliai, kuriuos apeliantai įpareigoti nusikelti, negali būti perkelti nepakeitus jų paskirties bei nesumažinus jų vertės – tai nekilnojamieji daiktai. Daro išvadą, kad minėta 2009-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra neaiški. Pažymi, jog LR CK 4.103 str. 3 ir 4 d. buvo pakeistos tik 2006-10-17, t.y. po poilsio namelių statybos. Pagal LR CK 1.7 str. 2 d. teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Pažymi, kad statybas poilsio namelių buvimo vietoje numatė ir galiojantys LR teisės aktai: 1993 m. gruodžio 6 d. LRV nutarimo Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“ 3 priedo antros lentelės 9 p. nurodyta, kad žinybiniai poilsio nameliai prie Sasonės ežero yra rekonstruotini, juos tikslinga panaudoti Trakų istorinio nacionalinio parko rekreacinei programai įgyvendinti. Apeliantų teigimu, ieškovė, teikdama reikalavimą panaikinti laikinų poilsio namelių daiktinių teisių įregistravimą NTR, nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir praleido ieškinio senaties terminus ginčyti VĮ „Registrų centras“ sprendimus dėl daiktinių teisių įregistravimo, nes apie tai, kad poilsio nameliai yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre sužinojo vėliausiai 2006-05-02.

Šalies argumentai

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus LR CPK 368 str. nustatytą trijų mėnesių terminą, nes LAT nutartis nagrinėjamoje civilinėje byloje buvo priimta 2009-06-17, o prašymą dėl proceso atnaujinimo apeliantai išsiuntė paštu 2009 m. rugsėjo mėn. 17 d., be to kaip įrodymą apeliacinės instancijos teismui apeliantai pateikė AB „Lietuvos paštas“ 2009-09-17 kvitą, patvirtinantį pašto korespondencijos siuntą Trakų rajono apylinkės teismui (II t., b.l.74).

Šalies argumentai

Apeliantai atskirąjį skundą, kaip ir patį prašymą atnaujinti procesą, grindė šiais pagrindais: kasacinės instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.); pirmos instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

Šalies argumentai

Apeliantai mano, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje konstatavęs, kad ginčo poilsio nameliai yra pastatyti neteisėtai (neturint statybos leidimo, kitų statyboms būtinų dokumentų) pripažino namelių statytojo (LTSR Ministrų Tarybos) kaltę, o toks kaltumo nustatymo faktas sukelia teises ir pareigas neįtrauktam į bylą asmeniui, t.y. LTRS Ministrų Tarybos teisių perėmėjui LR Vyriausybei. Mano, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė ne tik dėl atsakovų, bet ir dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (įskaitant valstybę) teisių ir pareigų, taigi pažeistas viešas interesas. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-17 nutarties, kasacinis teismas pasisakė tik dėl apeliantų (atsakovų) A. L., O. S., E. K. teisių ir pareigų, bet nei dėl LR Vyriausybės, nei dėl kitų asmenų teisių ir pareigų kasacinis teismas minėtoje nutartyje nėra pasisakęs. Tai, kad kasacinis teismas motyvuojamojoje dalyje mini ankstesnius namelių savininkus (kurių vardu atlikta teisinė registracija kasacinio teismo nutartyje pripažinta neteisėta) nereiškia, jog kasacinis teismas pasisakė dėl šių asmenų teisių ir pareigų. Pažymėtina, jog kasacinis teismas nutartyje nesprendė namelių statytojo (LTSR Ministrų Tarybos) kaltės klausimo, nes nutartyje analizavo tik ginčo namelių statybos metu ir vėliau galiojusius jų statybos procesą reglamentavusius įstatymus. Minėta, jog Lietuvos teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, jog proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 str. 1 d. 7 p., šiuo atveju nėra.