Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-03-23 · Byla Nr. N-444-627-07

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-03-23
Bylos Nr.
N-444-627-07
Teisėjai
Gintaras Kryževičius, Vaida Urmonaitė, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1-627/2007Procesinio sprendimo kategorija 27.
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. kovo 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) pareigūnas 2006 m. spalio 12 d. VšĮ „Dvylika žirnių“ direktorei J. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41⁴ straipsnio 3 dalį, dėl to, kad atlikus įmonės operatyvų patikrinimą, nustatyta, jog įmonės darbuotojams nuo 2005 m. lapkričio 1 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. iš viso išmokėta 8624, 57 Lt darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. Palyginus darbuotojų paaiškinimuose raštu pateiktus faktus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, nustatyta, kad L. L. nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. papildomai išmokėta 3194,82 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio, D. K. nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. papildomai išmokėta 1515,17 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio, A. K. nuo 2005 m. spalio 11 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. papildomai išmokėta 1672,75 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio, J. L. nuo 2005 m. lapkričio 14 d. iki 2006 m. rugsėjo 30 d. papildomai išmokėta 2271,83 Lt buhalterinės apskaitos dokumentuose neapskaityto darbo užmokesčio. Protokole konstatuota, kad tokiu būdu J. K. pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimu J. K. pripažinta kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, ir jai skirta dešimties tūkstančių litų bauda.

Teismas nurodė, kad pažeidėjos kaltė įrodyta byloje esančia Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma bei įmonės darbuotojų paaiškinimais. Teismas, remdamasis byloje surinkta medžiaga, pažymėjo, kad operatyvaus patikrinimo metu pagal pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo dokumentus, paaiškinimus, buvo nustatyta, jog įmonė mokėjo darbuotojams darbo užmokestį, neįtrauktą į buhalterinės apskaitos dokumentus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog įmonės direktorė neužtikrino, kad išmokamas darbuotojams darbo užmokestis būtų įtrauktas į įmonės apskaitos dokumentus, ir pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje.

II.

Apeliacinius skundu J. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą nesilaikė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisyklių, numatytų ATPK 248, 256 ir 257 straipsniuose nuostatų, todėl priėmė neteisėtą nutarimą.

2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme apeliantės administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jai nedalyvaujant, byloje nėra teismo posėdžio protokolo, o tai leidžia manyti, kad įrodymai betarpiškai teismo posėdyje nebuvo tiriami ir vertinami.

3. Apeliantė pripažįsta, jog jai buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau ji negalėjo pasinaudoti ATPK 272 straipsnyje numatytomis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis dėl objektyvių aplinkybių (sūnaus ligos). Dėl nurodytos objektyvios aplinkybės apeliantė negalėjo teismo informuoti, jog negalės dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

4. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, o nutarimo pagrįstumu leidžia abejoti aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta remiantis tik Vilniaus apskrities VMI pateiktais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VMI prašo apeliacinio skundo netenkinti ir iš esmės pakartoja Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarime nurodytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tinkamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens informavimas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą yra būtina tinkamo teismo proceso sąlyga ir teisės būti išklausytam procesinė garantija.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimas priimtas apeliantei teismo posėdyje nedalyvaujant. Byloje yra rašytinių duomenų, patvirtinančių, kad apeliantė buvo teismo informuota apie jos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą (b. l. 47). Minėtą aplinkybę apeliaciniame skunde patvirtina ir apeliantė.

ATPK 272 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn teisės, tačiau teisiniuose santykiuose egzistuoja teisių ir pareigų vienovė. Šiuo atveju J. Kavaliauskienė turėjo ne tik teises, apibrėžtas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, bet ir atitinkamas pareigas. Viena iš jų, tinkamai ir laiku pasirūpinti, jog teismui būtų pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, jog apeliantė pranešimą apie įvyksiantį teismo posėdį gavo 2006 m. lapkričio 8 d. (b. l. 47), o išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, jog vaikas susirgo 2006 m. lapkričio 9 d. ir į stacionarą buvo išsiųstas 2006 m. lapkričio 16 d. (b. l. 59). Remdamasi nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantė galėjo tinkamai ir laiku kreiptis į teismą su prašymu atidėti bylos nagrinėjimą.

Aplinkybė, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarimą, kadangi neatvykus administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujantiems asmenims, byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 81 str. 1 d.).

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nutarimo pagrįstumo, kuris iš esmės siejamas su teismo nutarime pateiktu įrodymų vertinimu. Tačiau nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų kitokį vertinimą. Teigdama, kad buvo nubausta vien Vilniaus apskrities VMI duomenų pagrindu, apeliantė nepateikia jokių įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytas išvadas. Pati apeliantė savo ranka surašytame paaiškinime Vilniaus apskrities VMI pareigūnams buvo nurodžiusi, kad dėl neapskaityto darbo užmokesčio nieko paaiškinti negali (b. l. 11). Apeliantės teisė užduoti klausimus liudytojams, remiantis kurių rašytiniais paaiškinimais buvo padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, nebuvo pažeista, nes jei ji būtų atvykusi į teismo posėdį ar pareiškusi prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, galimybė šaukti į teismą liudytojus ir apklausti juos teisme būtų buvusi sudaryta. Neatvykdama į bylos nagrinėjimą be svarbių priežasčių, apeliantė konkliudentiniais veiksmais šios savo teisės atsisakė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog principinės nuostatos dėl įrodymų vertinimo yra išdėstytos ATPK 256 ir 257 straipsniuose bei ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, įrodytos byloje esančiais rašytiniais dokumentais – operatyvinio patikrinimo pažyma, darbuotojų rašytiniais paaiškinimais. Byloje esantys įrodymai nėra prieštaringi, o jokių papildomų aplinkybių ar įrodymų apeliantė nenurodė. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tinkamai ir teisingai įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

J. K. apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimo netenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras KryževičiusVaida UrmonaitėVirgilijus Valančius