Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. M. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimo J. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. birželio 17 d., apie 17.38 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – jam pačiam priklausantį automobilį CHRYSLER CONCORDE, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – jam nustatytas 3,82 prom. (sunkus) girtumo laipsnis. Tokiais veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

3.2.Prašymas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas grindžiamas šiomis aplinkybėmis: administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę pripažįsta pilnai, labai gailisi dėl pažeidimo, yra neįgalus asmuo, kuriam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, be to, tą dieną buvo vėtra ir škvalas. Prieš keletą metų turėjo labai rimtų sveikatos problemų - buvo patyręs insultą, atlikta sudėtinga širdies šuntavimo operacija. Sveikatos būklė yra sunki iki šiol, tačiau dirba (duomenys neskelbtini) vyresniuoju specialistu. Mėnesinis atlyginimas neviršija 390,34 Eur. Taip pat yra ūkininkas, turi bityno pasą. Administracinio teisės pažeidimo padarymo dieną važiavo iš bityno. Yra charakterizuojamas teigiamai, ramaus būdo, su niekuo nekonfliktuoja. Yra gerbiamas tiek sodo bendrijoje, tiek giminaičių. Trisdešimt tris metus dirbo (duomenys neskelbtini)ir paraleliai - (duomenys neskelbtini). Dėstė Valstybės pagrindus, ekonomiką, tarptautinius santykius. Prieš keletą metų pablogėjo santykiai su antrąja žmona. Dėl sunkios psichologinės būsenos ir pavartojo alkoholio. Nėra piktybiniu teisės pažeidėju. Per 40 metų vairavimo stažą buvo keletą kartų baustas už nedidelius ir nešiurkščius administracinius teisės pažeidimus, tai yra už greičio viršijimą. Visos administracinės nuobaudos yra sumokėtos, galiojančių nuobaudų nėra. 2016 m. liepos 4 d. išklausė 4 val. alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai mokymo programą ir atestuotas- išduotas sveikatos žinių atestavimo pažymėjimas. Dėl pažeidimo padarė išvadas ir dėl savo sveikatos būklės pasižadėjo daugiau visiškai nevartoti alkoholio. Žala niekam nebuvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. J. M. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto, J. M. kaltės ir veikos kvalifikavimo nėra. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą teisės pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. J. M. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas- skirti minimalią baudą, leisti ją mokėti dalimis po 100 Eur per mėnesį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

7. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų bei atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, numatytas ATPK 31 ir 32 str. (ATPK 30 str.).

8. ATPK 126 str. 4 d. nustatyto administracinės teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trijų metų. Nagrinėjamu atveju J. M. pripažintas padaręs ATPK 126 str. 4 d. numatytą teisės pažeidimą bei nubaustas paskiriant minimalaus dydžio sankcijoje numatytą baudą ir papildoma nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje nurodytam terminui.

9. Pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo doktrina, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų instancijų teismų praktika garantuoja teismams galimybę, individualizuojant skiriamą nuobaudą, atsižvelgus į reikšmingas aplinkybes, skirti švelnesnę nuobaudą. Tokią galimybę numato ATPK 30¹ str. 1 d., kuriame nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

10. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką panašaus pobūdžio administracinėse bylose, administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-25-2013,2AT-10-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N-62-4109-11, Nr. N-261-3042-11,N-575-879-12). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).

11.Pirmosios instancijos teismas, J. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirdamas administracinę nuobaudą, ATPK 30 str. išdėstytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į visas aplinkybes, reikšmingas individualizuojant skiriamą nuobaudą: padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį; į asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, asmenybę. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į tai, kad yra nustatyta J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, turi tik 40 procentų darbingumą) ir nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (per vienerius metus yra baustas už tos pačios rūšies administracinio teisės pažeidimo padarymą), apylinkės teismas sprendė, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skiriant minimalią ATPK 126 str.4 d. sankcijoje numatytą baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam sankcijoje nurodytam terminui. Teismas pagrįstai nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti ATPK 30¹ str.. Sprendė, kad išskirtinai teigiami J. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys nėra išskirtinės aplinkybės, kadangi asmens charakteristika negali atsverti padaryto pažeidimo sunkumo – automobilio vairuotojas buvo tokio neblaivumo, kurio laipsnis gerokai viršija ne tik ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje nustatytą minimalią (1,5 prom.), bet ir sunkaus neblaivumo (2,51 prom.) ribą. Aukštesnės instancijos teismas įvertinęs surinktą medžiagą, teismo motyvus ir išvadas, sutinka su tokia pirmos instancijos teismo motyvacija ir pritaria, kad paskirta nuobauda J. M. nėra aiškiai per griežta.

11.1. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės, t. y. kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs teisės pažeidimą, jo sveikatos būklė (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis) gali būti įvertintos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose, ką šiuo atveju ir padarė pirmosios instancijos teismas, tačiau jos nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas bei dar labiau švelninti J. M. paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą labiau nei sankcijoje nustatytas minimalaus dydžio terminas. Apeliantas prašė įvertinti tą aplinkybę, kad jis laisva valia, neverčiamas už ankstesnius administracinės teisės pažeidimus nuobaudas sumokėdavo iš karto po nubaudimo. Tačiau tenka pastebėti, kad savalaikis baudų už padarytus pažeidimus sumokėjimas yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiga, kurios nevykdymas sukuria atitinkamas teisines pasekmes. Išskirtinėmis ar ypatingomis, dėl kurių būtų pagrindas apeliantui taikyti ATPK 30¹ str. ir mažinti paskirtą baudą, nelaikytinos ir tos aplinkybės, kad pablogėjo santykiai su antrąją žmona, dėl ko apelianto psichologinė būsena yra sunki. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog transporto priemonė yra padidinto pavojaus šaltinis, todėl jį valdantis asmuo- vairuotojas, privalo vadovautis Kelių eismo taisyklėmis, jų nepažeidinėti, būti geros formos ir bet kada pasirengęs suvaldyti transporto priemonę, net ir esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms. Vairuotojo neatsakingumas, svaiginančių gėrimų vartojimas stresui ar nervinei įtampai mažinti, deja administracinės atsakomybės, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, nešalina. Išskirtine aplinkybe nelaikytina ir tai, jog J. M. išklausė alkoholio ir narkotikų žalos sveikatai mokymo programą ir yra atestuotas, nes minėta švietėjiška atestacija yra būtina sprendžiant specialiosios teisės atėmimo grąžinimo klausimą.

11.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmos instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad jis privalėjo veikti – važiuoti kuo skubiau į namus, susiklosčius nepaprastoms aplinkybėms (force majeure), tai yra kilus smarkiam vėjui, škvalui ir griaustiniui. Jo teigimu jis neturėjo kito pasirinkimo, grėsė pavojus jam dėl staiga kilusio škvalo, todėl jis nusprendė automobilį vairuoti būdamas neblaivus. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios nurodytos apelianto aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo veikė esant nenugalimai jėgai (force majeure) ar esant būtinajam reikalingumui. Pažymėtina, jog tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, yra būtinos sąlygos – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; gresiantis pavojus, kurį galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala, kuri yra mažesnė nei išvengta. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad būtų grėsęs koks nors pavojus pačiam asmeniui ar kitiems asmenims. Griaustinis, bei 19 m/s vėjas Lietuvoje vasaros metu yra įprastas reiškinys, pasitaikantis gana dažnai. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis. Todėl nėra jokių įrodymų, kad metereologinės sąlygos sukėlė realų ir akivaizdų pavojų apeliantui. Be to, pabrėžtina, kad būdamas sunkaus girtumo ir sėsdamas į automobilį, apeliantas sukėlė ženkliai didesnį pavojų savo ir kitų žmonių saugumui ar net gyvybei, todėl negalima teigti, kad pažeidimu padaryta žala ( apgadinta transporto priemonė, sukeltas realus pavojus sveikatai ir gyvybei) yra mažesnė nei išvengta (byloje nėra duomenų, kad toje vietovėje dėl škvalo būtų padaryta žala). Taigi būtinojo reikalingumo sąlygos nagrinėjamu atveju nenustatytos. Todėl skundo argumentas, kad šiuo atveju turėtų būti taikytinas ATPK 30¹ str. nuostatos, išimtine aplinkybe pripažįstant force majeure, atmestinas.

11.3. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu teisės pažeidimu. Todėl pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai ( pvz. negalėjimas vairuoti automobilio savo reikmėms, t.y. vykti į darbą ar prižiūrėti ūkį, dėl sveikatos būklės, gyvenimo kokybės pablogėjimas ir pan.) nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti asmens prašymą ir švelninti paskirtą nuobaudą. J. M., pasirinkdamas savo elgesio modelį, t.y. nesilaikyti teisės aktų reikalavimų turėjo numatyti galimas jam kilsiančias neigiamas pasekmes dėl padaryto teisės pažeidimo, todėl turi jas ir prisiimti. Tokie administracinės nuobaudos padariniai yra būtina sąlyga.

11.4.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su J. M. argumentu, jog per visą vairavimo stažą buvo baustas už nedidelius ir nešiurkščius administracinius teisės pažeidimus, tai yra už greičio viršijimą ir galiojančių nuobaudų neturi. Priešingai nei teigia apeliantas, greičio viršijimas yra šiukštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurio pakartotinumas parodo asmens neigiamą požiūrį į Valstybėje nustatytą tvarką. Administracinių teisės pažeidimų registro išrašas patvirtina, jog apeliantas praeityje buvo baustas už leistino greičio viršijimą tris kartus, paskutinis baustumas 2016-05-13 šio administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ( 2016-06-17) buvo galiojantis (b.l.15-19). Tai, kad J. M. turi galiojančių nuobaudų, taip pat nebuvo pagrindu jam taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

12. Apeliaciniame skunde prašoma skirti minimalią piniginę baudą ir leisti paskirtą baudą mokėti dalimis, kas mėnesį mokant po 100 Eur. ATPK 313 str. 3 d. yra numatyta, jog, atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmos instancijos teismas skundžiamu nutarimu skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą ir paskirtos baudos mokėjimą išdėstė, mokant po 100 eurų pas mėnesį, per paskutinį – šeštą mėnesį sumokant likusią dalį. Netaikius ATPK 30 ¹ str. nuostatų ir atsižvelgiant į tai, kad nutarimu paskirta minimali bauda, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

13. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė, įvertino ir nustatė visas faktines bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.