Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) piliečio G. G. administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2013 m. gruodžio 30 d. Švenčionių rajono apylinkės teisme buvo gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – Užsieniečių registracijos centras) teikimas (b. l. 1-2), kuriame, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 115 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, buvo prašoma pakartotinai svarstyti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio G. G. (toliau – ir užsienietis) sulaikymo Užsieniečių registracijos centre termino ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. kovo 30 d., netaikant jam judėjimo laisvės apribojimų. Teikime Užsieniečių registracijos centras nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu užsienietis pripažintas kaltu ir nuteistas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, 2013 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu užsienietis, dėl neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. kovo 2 d., taip pat, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), susipažinęs su užsieniečio prieglobsčio prašymu, 2013 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą nagrinėti jį iš esmės ir suteikti užsieniečiui laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, jog, Migracijos departamentui priėmus minėtą sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad užsieniečio asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos (sulaikymo metu jis turėjo (duomenys neskelbtini) piliečio pasą), taip pat tai, kad užsienietis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, bendradarbiauja su Užsieniečių registracijos centru bei nesant duomenų, kad jis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Rėmėsi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 4-1220 patvirtintų Užsieniečių registracijos centro nuostatų 9.5 punktu, numatančiu Užsieniečių registracijos centro pareigą, išnykus užsieniečio sulaikymo pagrindui, kreiptis į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pabrėžė, jog į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko neteisėtai, neturėdamas dokumento suteikiančio teisę atvykti į šalį, tačiau Migracijos departamentui priėmus 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą, kol yra sprendžiamas jo prieglobsčio klausimas, jo buvimas Lietuvos Respublikoje yra teisėtas. Nurodė, kad sulaikymo pagrindai nėra išnykę, tačiau nėra duomenų, kad kiltų realus pavojus, jog užsienietis pasišalins iš Užsieniečių registracijos centro, užsienietis bendradarbiauja ir talkina kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms.

Apeliaciniu skundu (b. l. 13-16) Užsieniečių registracijos centras, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 115 straipsniu, prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Be teikime nurodytų aplinkybių, pažymi, kad užsienietis buvo sulaikytas nustačius, jog jo pase nėra Šengeno ar nacionalinės vizos, t. y., kad į Lietuvos Respubliką jis atvyko neteisėtai. Remiasi Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ir nurodo, kad užsieniečio neteisėtas atvykimas ir neteisėtas buvimas šalyje – du atskiri jo sulaikymo pagrindai, o jau įvykęs neteisėtas atvykimas negali išnykti. Remiasi Įstatymo 79 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1V-340 patvirtinto Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo nuostatomis ir pabrėžia, kad, sulaikyti ir prieglobsčio prašymą pateikę užsieniečiai Užsieniečių registracijos centre gali būti apgyvendinti teismo sprendimu. Teigia, jog nesant numatytos kitokios šios kategorijos asmenų apgyvendinimo galimybės, yra akivaizdu, jog net ir pasiprašiusiam prieglobsčio sulaikytam užsieniečiui suteikus laikinąjį teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų gali būti skiriamas tik teismo, kaip alternatyvi sulaikymui priemonė. Nurodė, jog užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik supratęs, kad pradedama jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Teigia, jog šiuo metu yra tikrinami neteisėtai į Lietuvos Respubliką atvykusio užsieniečio prieglobsčio prašymo pateikimo motyvai, todėl nėra išnykę jo sulaikymo pagrindai, jam taikytinos Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 4 dalies nuostatos. Atkreipia dėmesį, jog prieglobsčio prašytojo sulaikymo galimybė yra numatyta ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, nuostatose. Nurodo, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes, užsieniečio sulaikymas gali būti pakeistas alternatyvia sulaikymui priemone. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir iš esmės spręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą, taip pat, jog po 2013 m. spalio 24 d. įsigaliojusių Įstatymo pakeitimų, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas neišnyksta šiam tapus prieglobsčio prašytoju. Mano, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Atkreipia dėmesį, jog užsienietis buvo sulaikytas ir Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies pagrindu, kurio išnykimą skundžiamu sprendimu nepagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas (neatsižvelgta į tai, kad pats užsienietis nurodė siekęs patekti į Lenkijos Respubliką, Lietuvos Respublika jam buvo tik tranzito šalis, prieglobsčio jis kreipėsi ne iškart po sulaikymo, o tik supratęs, kad gali būti išsiųstas į kilmės šalį).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties bei prieglobsčio suteikimo jiems klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2014 m. vasario 2 d., o skundžiamu Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimu jo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre, nustačius, kad išnyko Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, buvo panaikintas bei buvo atsisakyta taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šioje byloje svarbu išsiaiškinti ar pagrįstai buvo panaikintas pareiškėjo sulaikymas Užsieniečių registracijos centre.

Įvertinusi faktines bylos aplinkybes – tai, kad užsienietis neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y. neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką) ir neteisėtai buvo Lietuvos Respublikoje (t. y. neturėdamas Šengeno ar nacionalinės vizos), užsieniečio apklausos metu pateiktą informaciją (siekį patekti į Lenkijos Respubliką prašytis prieglobsčio bei vykimą per Lietuvos Respubliką būtent šiuo tikslu), tai, kad dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje užsienietis kreipėsi ne iš karto, taip pat Migracijos departamento sprendimą nagrinėti užsieniečio prieglobsčio prašymą iš esmės ir suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį Lietuvos Respublikoje, taip pat atsižvelgdama į tai, kad užsienietis turi (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (t. y. tai, kad jo asmens tapatybė ir pilietybė yra nustatytos), į Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus sprendimą apgyvendinti jį Užsieniečių registracijos centre, tai, kad užsienietis bendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, šioms sprendžiant jo teisinės padėties Lietuos Respublikoje klausimą, asmenines užsieniečio savybes bei į aplinkybę, kad nėra duomenų, patvirtinančių galimybę, kad užsienietis slėpsis (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu faktinių aplinkybių vertinimu, jog nagrinėjimu atveju Įstatymo 113 straipsnyje numatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra atitikti ir sulaikymui keliami reikalavimai, todėl šiuo atveju, nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei jam alternatyvios priemonės.

Papildomai teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl galimybės apgyvendinti užsienietį Užsieniečių registracijos centre kitokiu nei teismo sprendimo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę priėmimo būdu, šiuo metu jau yra išspręstas Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriui priėmus 2014 m. sausio 2 d. sprendimą dėl užsieniečio apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre (asmens byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė Įstatymo nuostatas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.