Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo bankrutavusios UAB „Conserela“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“, ieškinį atsakovui M. K. dėl 250 000 Lt skolos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalies, 285 straipsnio nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų nuorašai ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas), atsakovui yra įteikti (b. l. 30). Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį, atitinkančio CPK reikalavimus, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui neprieštaraujant dėl sprendimo už akių priėmimo, o teismui nenustačius priežasčių, dėl ko toks sprendimas negalėtų būti priimtas, konstatuotina, kad yra visi CPK 285 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatyti pagrindai sprendimui už akių priimti.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas vertina, kad ieškinio reikalavimas pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, todėl jis yra tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Conserela“ ir M. K. 2008-04-18 sudarė Sutartį (b. l. 6-11), kuria abu asmenys įsipareigojo kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojo bendrai vykdyti pastatų komplekso statytojo funkcijas tam, kad šioje Sutartyje nustatyta tvarka pastatytų pastatų kompleksą ir įgytų nuosavybės teises į jį (Sutarties 3 straipsnio 1 punktas). Atsakovo įnašą pagal Sutartį sudaro: žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pastatų komplekso statybai, organizacinis darbas, profesinės žinios ir dalykiniai ryšiai, kad parengti ir suderinti žemės sklypo topografinę nuotrauką, kad būtų parengtas, suderintas ir nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas, atitinkamai pakeisti žemės sklypo duomenys Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kad būtų parengtas, suderintas techninis projektas, gautas pastatų komplekso statybos leidimas, gauta pažyma, patvirtinanti, kad pastatų kompleksas statomas be esminių nukrypimų nuo projekto, kad pastatų kompleksas būtų pripažintas tinkamu naudoti (Sutarties 3 straipsnio 2.1.1 – 2.1.6 punktai). Ieškovas įsipareigojo įnešti lėšas, kurios bus reikalingos topografinės nuotraukos, detaliojo plano, techninio projekto rengimui, pastatų komplekso statybos darbams atlikti iki tokio baigtumo lygio, kuris yra pakankamas pastatų kompleksą pripažinti tinkamu naudoti, kadastriniams matavimams atlikti, duomenų įregistravimui Nekilnojamojo turto kadastre ir registre atlikti (Sutarties 3 straipsnio 2.2.1 – 2.2.5 punktai). Pagal Sutarties 3 straipsnio 4 punktą ši Sutartis sudaryta ir galioja tol, kol dalyviai (ieškovas ir atsakovas) sukurs bendrą įmonę, kurios kapitalą sudarys ieškovo avansiniai mokėjimai ir atsakovo žemės sklypas. Atsakovas įsipareigojo užtikrinti, kad per 1 mėn. nuo Sutarties sudarymo būtų parengta ir suderinta žemės sklypo topografinė nuotrauka, kad per 2 mėn. nuo Sutarties sudarymo būtų parengtas ir patvirtintas detalusis planas, po kurio parengimo sukurti įmonę ir įnešti sklypą į jos įstatinį kapitalą ir po to parduoti UAB „Conserela“ 51 proc. akcijų, be to, atsakovas įsipareigojo pateikti laidavimą 250 000 Lt, kuris galioja iki detalaus plano patvirtinimo (Sutarties 4 straipsnio 1.1 – 1.3 punktai). Ieškovas įsipareigojo per 10 darbo dienų nuo Sutarties sudarymo pervesti į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą 150 000 Lt, skirtų žemės sklypo topografinės nuotraukos ir detaliojo plano rengimui apmokėti (Sutarties 4 straipsnio 2.1 punktas). Sutarties 4 straipsnio 2.2 punkte įtvirtinta, kad tolimesnius atsiskaitymus atlieka bendra įmonė, kurios dalyviai perima ieškovo ir atsakovo įsipareigojimus. Ieškovas į bylą pateikė UAB „Conserela“ banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, kad ieškovas atsakovui 2008-04-22 pervedė 150 000 Lt, o 2008-05-10 – 100 000 Lt mokėjimams pagal 2008-04-18 Sutartį vykdyti (b. l. 12- 13). Ieškovas taip pat pateikė atsakovo nepasirašytą (tikėtinai atsiųstą elektroniniu paštu (b. l. 16)) raštą, kuriame teigiama, kad žemės sklypo detalusis planas yra patvirtintas 2009-01-29, dėl 2008 – 2009 metų ekonominės krizės sustojo nekilnojamojo turto rinka, todėl per keletą metų keitėsi potencialūs šio projekto investuotojai ir investicijos taip ir nepasiekė projekto, tačiau šiuo metu atsirodo naujų potencialių investuotojų, iš kurių su vienu yra vykdomos derybos (b. l. 15).

Jungtinės veiklos (partnerystės) santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos LI skyriaus normos. Teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (CK 6.969 straipsnis). Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2008). Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ginčo šalys 2008-04-18 sudarė jungtinės veiklos sutartį, kurios galiojimui yra taikomos CK 6.978 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, iš kurių viena yra ta, kad jungtinė veiklos sutartis baigiasi, kai vienam iš partnerių iškeliama bankroto byla (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta sąlyga turi išimtį, t. y. kad ir iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą jungtinės veiklos sutartis nepasibaigia, jeigu sutartis galioja ir be šio parnerio (CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamos bylos atveju Sutartyje tokia išimtinė sąlyga nėra numatyta. Atvirkščiai, Sutartyje įtvirtintos sąlygos, pagal kurias ieškovas ir atsakovas proporcingai padarytiems įnašams pasiskirsto veiklos rezultato (t. y. turto, turtinių ir neturtinių teisių bei įsipareigojimų komplekso) pardavimo pajamas, jeigu Sutarties įgyvendinimas tampa neįmanomas (Sutarties 5 straipsnio 5 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2012-01-16 nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla, tokiu būdu darytina išvada, kad Sutartis yra pasibaigusi CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pagal Sutarties 3 straipsnio 4 punktą ši Sutartis sudaryta ir galioja tol, kol dalyviai (ieškovas ir atsakovas) sukurs bendrą įmonę, kurios kapitalą sudarys ieškovo avansiniai mokėjimai ir atsakovo žemės sklypas. Byloje nėra duomenų, kad tokia įmonė būtų įsteigta, todėl Sutartis negali būti laikoma pasibaigusia Sutarties 3 straipsnio 4 punkto pagrindu.

CK 6.978 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas“. Sutarties 5 straipsnio 7 punkte įtvirtinta, „Jeigu ši Sutartis pasibaigia joje ar įstatyme nustatytais pagrindais visiškai ar iš dalies neįgyvendinus Projekto, dalyviai lieka turto, įgyto vykdant bendrą veiklą, bendraturčiais, kuriems šis turtas priklauso faktiškai padarytiems įnašams proporcingomis dalimis“. Byloje esantys banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad ieškovas atsakovui pervedė 250 000 Lt sumą (b. l. 12, 13), skirtą mokėjimams pagal Sutartį vykdyti, t. y. ieškovas įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą pervesti atsakovui lėšas, skirtas Sutarties pagrindu įgyvendinamo statybos projekto finansavimui. Atsakovo ieškovui adresuoti paaiškinimai tikėtinai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas taip pat įvykdė dalį Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi jo teigimu žemės sklypo, kuriame bus vykdomos statybos, detalusis planas yra patvirtintas, yra parengta tam tikra projektinė dokumentacija (b. l. 15). Tačiau Sutartimi atsakovas taip pat įsipareigojo po detaliojo plano parengimo sukurti įmonę ir įnešti sklypą į jos įstatinį kapitalą ir po to parduoti ieškovui 51 proc. akcijų (Sutarties 4 straipsnio 1.2 punktas). Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad šios Sutarties pagrindu buvo įsteigta bendra ieškovo ir atsakovo įmonė, kurios kapitalą sudarytų ieškovo avansiniai mokėjimai (t. y. 250 000 Lt) ir atsakovo žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kaip tai numatyta Sutarties 3 straipsnio 4 punkte). Priešingai, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris po detaliojo plano parengimo turėjo būti įneštas į bendros ieškovo ir atsakovo įmonės įstatinį kapitalą, t. y. perleistas naujai įregistruotam juridiniam asmeniui, iki šiol yra asmeninė atsakovo M. K. nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie Sutarties pagrindu vykdant bendrą veiklą įgytą turtą, kurio bendraturčiais būtų abi ginčo šalys (ieškovas ir atsakovas), todėl šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis Sutarties 5 straipsnio 7 punkto nuostata dėl tokio turto priklausomybės faktiškai padarytiems įnašams proporcingomis dalimis. Taigi ieškovo atsakovui perduoti pinigai, skirti mokėjimams pagal Sutartį vykdyti (t. y. apmokėti išlaidas, susijusias su pastatų komplekso statybą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype), pasibaigus Sutarčiai CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, turi būti grąžinti ieškovui (CK 6.978 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 250 000 Lt yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Iš atsakovo M. K. į valstybės biudžetą priteistina 6 000 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 262, 270, 279, 285, 286 straipsniais,

nusprendė:

Ieškovo bankrutavusios UAB „Conserela“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui bankrutavusiai UAB „Conserela“ (į. k. 301283547) iš atsakovo M. K. (duomenys neskelbtini) 250 000 Lt (du šimtus penkiasdešimt tūkstančių litų) skolos.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660) iš atsakovo M. K. (duomenys neskelbtini) 6 000 Lt (šešis tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos jį apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.