- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-12-13
- Bylos Nr.
- 1A-400-134-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- M., M. G., D. Ž.
- Nukentėjusysis
- L.
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Vytautas Kupcikevičius
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-476-134/2007m.
Teisėja Rasa Balsevičienė Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.4.1.
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. gruodžio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. G. gynėjo advokato Arvydo Penelio ir nuteistojo D. Ž. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo :
M. G. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas 2 metams, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant jį elgesio apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
M. G. pagal BK 302 str. 1d. išteisintas.
D. Ž. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. G. ir D. Ž. nuteisti už tai, kad 2005 m. vasario 16 d., apie 6 val. 30 min.(duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kėsindamiesi pagrobti pinigus - 2000 litų, panaudojo fizinį smurtą prieš L.M. D., nutraukė ją nuo dviračio, jai parkritus ant kelio, spausdami ranka nukentėjusiosios burną, taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė jos rankinę 1 lito vertės su joje buvusiais jos asmens dokumentais: LR piliečio pasu Nr. (duomenys neskelbtini), socialinio draudimo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), pensininko pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), darbo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), sanitarine knygele bei AB „Rokiškio sūris“ dokumentais, padarydamas nukentėjusiajai L.M. D. 1 lito turtinę žalą.
Šalies argumentai
Nuteistojo M. G. gynėjas prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepatvirtinančiais jo kaltės. Liudytojo A. S. parodymai, kurie buvo vienas iš pagrindinių įrodymų, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl nelaikytini įrodymais. A. S. parodymų prieštaringumą ir nenuoseklumą gynėjas motyvuoja tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė skirtingas užmokesčio už pieno gavimą aplinkybes, nurodė neteisingą pinigų išmokėjimo datą, ikiteisminio tyrimo pareigūnui nenurodė ikiteisminio tyrimo teisėjai pasakyto teiginio, kad M. G. jam sakęs, jog norėjo apiplėšti L.M. D.. Gynėjas mano, kad M. G., pasakodamas A. S. apie plėšimo aplinkybes, būtų elgęsis nelogiškai, nes jie nebuvo draugai, kartu neplanavo nusikaltimo, nebuvo bendrininkai.
Gynėjas pažymi, kad A. S. parodymuose nurodė tik tokias aplinkybes, kurias pareigūnai buvo nustatę iki jo apklausos, todėl tai kelia abejonių jo parodymų patikimumu.
Gynėjas nurodo, kad A. S. apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjai, nuteistieji šioje apklausoje nedalyvavo, nes dar nebuvo įtariamaisiais, todėl neturėjo galimybės užduoti liudytojui klausimus. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. negalėjo atsakyti nei į vieną esminį gynybos klausimą apie parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nes teigė nieko neprisimenantis, todėl buvo pažeista M. G. teisė į gynybą.
Teismas nenuosekliai vertino liudytojo A. S. parodymus : patikėjo parodymais apie plėšimą, tačiau nesirėmė liudytojo A. S. parodymų dalimi apie automobilio ,,F. F.”, kuriuo nuteistieji esą atvyko į nusikaltimo vietą, vagystės aplinkybes.
Teismas nuosprendyje neaptarė aplinkybės, kad liudytoja A. B. neteisingai apibūdino M. G. akių spalvą.
Gynėjas mano, kad teismas galėjo remtis odorologinio tyrimo išvada tik tada, jeigu ant įvykio vietoje rastos kuprinės būtų tik M. G. biologiniai pėdsakai, o šiuo atveju ant kuprinės rasti ne tik šio nuteistojo, bet ir kito asmens biologiniai pėdsakai. Nepaneigta M. G. nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietoje rasta kuprinė iš jo buvo pavogta prieš nusikaltimą.
Liudytojas G. Č. patvirtino M. G. alibi parodydamas, kad nusikaltimo dieną M. G. buvo namuose.
Apeliantas daro išvadą, kad teismas neaptarė byloje esančių esminių prieštaravimų, todėl nepagrįstai M. G. pripažino kaltu pagal BK 180 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Ž. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d.
Skunde nuteistasis teigia, kad teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir padaryti esminiai BPK pažeidimai. Teismas vertino įrodymus, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistasis nurodo sutikęs, kad byla būtų išnagrinėta, neapklausus R. D., galinčio patvirtinti jo alibi. Tačiau teismas, nurodydamas, kad, neapklausęs A. D., neturi galimybės patikrinti D. Ž. alibi, konstatavo, kad D. Ž. neįrodė savo nekaltumo ir šią aplinkybę vertino kaltinimo naudai, taip pažeisdamas Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką (LAT senato 2003-06-20 Nutarimo Nr.40 3.1.6. p.).
Apeliantas teigia, kad liudytojos A. B. parodymai, nėra patikimi, nes jos apklausų protokolai suklastoti : byloje nėra dalies liudytojos apklausų ir asmens parodymo atpažinti protokolų, o dalis teksto vieninteliame apklausos protokole užtepta korektoriumi. Teismas nepagrįstai pastarosios aplinkybės nelaikė esminiu BPK pažeidimu, nes protokolą surašiusios liudytojos L. G. parodymai prieštarauja liudytojo V. J. parodymams apie protokolo taisymo laiką.
Jis liudytojai A. B. parodytas atpažinti iš fotonuotraukų, pažeidžiant šio procesinio veiksmo atlikimo taisykles, nes jis liudytojai A. B. turėjo būti parodytas atpažinti ne pagal nuotrauką, o betarpiškai, nes atpažinimo metu jau buvo sulaikytas, jo nuotrauka asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole aiškiai išsiskiria iš kitų asmenų nuotraukų, šioje nuotraukoje jis žymiai jaunesnio amžiaus nei buvo atpažinimų metu, protokole nurodytas neteisingas šio tyrimo veiksmo atlikimo laikas, byloje nėra visų parodymų atpažinti protokolų.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad liudytojos A. B. parodymai nepatikimi, nes ši liudytoja ir liudytoja O. N. nurodė skirtingus pas jas apsilankiusių asmenų požymius. Apeliantas, atsižvelgdamas į liudytojo V. J. parodymus, kad jis nematė pėdsakų takelio iš įvykio vietos prie O. N. namo ir vietos sniege, kurioje ilsėjosi pas O. N. užėję asmenys, daro išvadą, abejoja, ar įvykio vietoje buvo viena, ar dviejų asmenų grupė, ar pas A. B. ir O. N. buvo atėję skirtingi asmenys.
Apeliantas teigia, kad liudytojo A. S. parodymai taip pat nepatikimi, nes : liudytojo nurodytas (duomenys neskelbtini) yra ne pravardė, o vardo (duomenys neskelbtini) mažybinis trumpinys, kuriuo vadinamas dažnas , (duomenys neskelbtini) liudytojas nebeprisiminė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, todėl gynyba negalėjo jam pateikti svarbių klausimų, nukentėjusioji L.M. D. ir liudytojas V. V. paneigė A. S. nurodytą aplinkybę, kurią jis esą sužinojęs iš M. G., kad šis nuteistasis jam sakęs, kad pabaigti nusikaltimą jam sutrukdęs netikėtai pasirodęs automobilis, nukentėjusioji L.M. D. paneigė A. S. nurodytą aplinkybę, kurią jis esą taip pat sužinojęs iš M. G., kad nukentėjusiosios nepavyko surišti lipnia juosta, nes ji priešinosi, A. S. nurodė kitokias pinigų už supirktą pieną išmokėjimo aplinkybes nei nukentėjusieji ir nei jas patvirtina byloje esantys dokumentai, liudytojas nurodė kitokias nuteistųjų patekimo į įvykio vietą aplinkybes, nes nepasitvirtino automobilio ,,F. F.” vagystė.
Nuteistasis teigia, kad A. S. nurodė tik tokias aplinkybes, kurias buvo galima nustatyti iš byloje jau iki liudytojo apklausos buvusių duomenų ir nedavė parodymų apie jokias aplinkybes, kurias žinotų, jei apie įvykį iš tikrųjų būtų sužinojęs iš M. G. pasakojimo.
Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra jokio dokumento, kuris patvirtintų jo galimą prisidėjimą prie plėšimo ir būtų pagrindu 2005-02-22 atlikti kratą jo namuose. Apeliantas daro prielaidą, kad pareigūnams neva nustačius asmenį, pas kurį buvo ieškoma nusikaltimo įkalčių, vėliau buvo būtina tokio asmens nustatymą pateisinti.
D. Ž. pažymi, kad teismas, pažeisdamas BPK 307 str. 2 d., nuosprendyje nepadarė jokios išvados dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 302 str. 1 d. ir nenurodė, ar jis dėl šios veikos pripažįstamas kaltu, ar išteisinamas.
Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė skundus.
Motyvuojamoji dalis
Skundai tenkintini.
Apylinkės teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes šių išvadų nepatvirtina bylos įrodymai, teismas, vertindamas įrodymus neatsižvelgė į bylos aplinkybes, kurios iš esmės galėjo paveikti teismo išvadas, nuosprendį grindė abejotinais ir nepatikimais įrodymais, todėl nuosprendis naikintinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje išdėstyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 23 d. nutarime Nr.40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išaiškinta, kad teismo išvados vertinant įrodymus turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonių nepavykus pašalinti jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama kaltinamajam.
Apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepašalinęs abejonių įrodymų patikimumu, padarė išvadas, pagrįstas neišsamiai ištirtomis aplinkybėmis, keliančiomis abejonių priimto sprendimo patikimumu, kai kuriuos įrodymus be pagrindo įvertino nuteistųjų nenaudai, neįvertino ištirtų įrodymų bei nustatytų bylos aplinkybių visumos, o naujai surinkti įrodymai apeliacinio teismo posėdžio metu patvirtino būtent tas aplinkybes, kurios dėstomos nuteistųjų apeliaciniuose skunduose.
Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį vadovavosi nukentėjusiosios L.M. D., liudytojų V. V., A. B., O. N., A. S., V. J. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, tačiau neįvertino šių įrodymų patikimumo visumos ir nepaneigė nuteistųjų nurodomų aplinkybių, todėl bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nevisapusiškai.
Iš nukentėjusios L.M. D., liudytojų V. V., V. J. parodymų, įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad daugelis įvykio aplinkybių nustatytos teisingai ir jos nekelia abejonių. Nėra abejonių, kad 2005-02-16 apie 6 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) kaime du kaukėti jaunuoliai, panaudoję smurtą, pagrobė iš nukentėjusiosios M.L. D. rankinę su joje buvusiais dokumentais ir nubėgo (duomenys neskelbtini) kaimo link. Nukentėjusioji M.L. D. ją užpuolusių asmenų neįsidėmėjo ir jų neatpažino, o liudytojas V. V. važiavęs dviračiu paskui nukentėjusiąją, paties įvykio ir nubėgančių jaunuolių nematė, o apie įvykį žino tik iš nukentėjusiosios pasakojimo. Liudytoja O. N. patvirtino, kad nusikaltimo dieną pas ją į sodybą (duomenys neskelbtini) kaime užėję du jaunuoliai prašė paskolinti telefoną paskambinti, tačiau ji pasakė, kad telefono neturi. Maždaug po 10-15 minučių užėjęs policijos pareigūnas jos klausė, ar nebuvo pas ją užėję jaunuoliai. Jam išėjus, ji skambino A. B. ir klausė, ar pas ją atėjo du jaunuoliai, bet ji sakė, kad neužėjo. Jaunuolių ji neįsidėmėjo ir neatpažino.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusios nurodytoje užpuolimo vietoje buvo rastas juodos spalvos su ženklu „Nike“ medžiaginis maišelis, kuriame buvo lipnios juostelės, plastmasinis dirželis. Protokole ir plane-schemoje nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą sniege matėsi dviejų asmenų batų pėdsakai, kurie vedė iš įvykio vietos (duomenys neskelbtini) kaimo link, toliau pėdsakai eina per Apasčios upės tiltą, upe, laukais (duomenys neskelbtini) kaimo link, per Gervelės upę ir 50 metų nuo jos rasta nukentėjusios rankinė su nukentėjusiajai priklausančiais dokumentais. Toliau pėdsakai veda laukais link (duomenys neskelbtini), po to link (duomenys neskelbtini) kaimų. N. K. kaimo pėdsakai veda link (duomenys neskelbtini) kaimo. Toliau pėdos veda keliu iki sankryžos ir pasuka į kelią link (duomenys neskelbtini) gyvenvietės. Maždaug už trisdešimties metrų pėdsakai dingsta. Ties sankryža sniege matyti pėdos, kurios veda į negyvenamą sodybą. Sodybos teritorija išvaikščiota, matyti, kad įlipta pro langą į namo vidų. Tai, kad dviejų asmenų batų pėdsakai buvo nuo įvykio vietos iki (duomenys neskelbtini) kaimo patvirtino ir liudytojas V. J. kaip policijos pareigūnas sekęs pėdsakais. Tačiau priešingai nei užfiksuota apžiūros protokole jis nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kaime prie pirmos trobos klausė ten buvusią moterį apie praėjusius jaunuolius ir toliau ėjo pėdsakais iki A. B. sodybos. Nors pėdsakų į A. B. sodybą ir nesimatė, tačiau jis užėjo ir į jos sodybą. Pasikalbėjęs su A. B. ir iš jos išgirdęs, kad pas ją pašalinių asmenų nėra, ėjo toliau ir rado pėdsakus, kurie vedė iki negyvenamosios sodybos, nuo jos iki sankryžos ir baigėsi kelyje link (duomenys neskelbtini). Tiek iš įvykio vietos apžiūros protokolo, tiek iš V. J. parodymų matyti, jog policijos pareigūnams lankantis (duomenys neskelbtini) kaime bei surašant įvykio vietos apžiūros protokolą (apžiūra baigta 11 val. 30 min.) jau buvo įtariamųjų pėdsakai aplink negyvenamąją sodybą. V. J. tvirtinimu tai buvo tokie patys pėdsakai, kokiais jis sekė nuo L.M. D. užpuolimo vietos. Tuo tarpu pagal A. B. parodymus, tuo metu kai pas ją buvo užėjęs policijos pareigūnas, namo viduje buvo du nepažįstami jaunuoliai, tačiau ji bijojusi apie tai pasakyti. Tie jaunuoliai skambino telefonu ir išėjo tik po to kai išvažiavo policijos darbuotojai - t.y. jau po to, kai buvo baigta įvykio vietos apžiūra (duomenys neskelbtini) kaime. A. B. parodymus patvirtina jos telefono išklotinės iš kurių matyti, kad nuo 09 val. 18 min iki 11 val. 27 min. iš jos telefono skambinta įvairiems A. B. nežinomiems abonentams. Iš V. J. parodymų matyti, kad jis, sekdamas įtariamųjų pėdsakais, kalbėjosi su sutiktais žvejais, kurie jam nurodė, jog du vyrai (jaunuoliai) pro juos praėjo maždaug prieš 15 – 20 min. Iš O. N. parodymų matyti, kad policijos darbuotojas pas ją užėjo praėjus 15 minučių po to kai du jaunuoliai prašė leisti pasiskambinti. Iš to darytina išvada, kad asmenys, kurie buvo užėję pas A. B. pasiskambinti į (duomenys neskelbtini) kaimą atėjo maždaug 15 minučių anksčiau nei policijos pareigūnas V. J.. Iš V. J. parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme matyti, kad jis artėdamas prie (duomenys neskelbtini) kaimo ir būdamas maždaug už kilometro jau matė, kad tame kaime sankryžoje stovi policijos automobilis. Automobilis stovėjo sankryžoje prie negyvenamos sodybos. Atsižvelgiant į tai, kad V. J. ėjo per pakankamai gilų sniegą galima manyti jog jis minėta kilometro atstumą nuėjo per 7 – 10 min. Sugretinus visus šiuos parodymus akivaizdu, jog jei L.M. D. užpuolikai ir jaunuoliai prašę leisti pasiskambinti O. N. bei buvę pas A. B. yra vieni ir tie patys asmenys, tai jie turėjo tik kelias minutes laiko nuo atėjimo į (duomenys neskelbtini) kaimą iki policijos automobilio atvažiavimo į tą kaimą ir negalėjo išmindžioti teritorijos prie negyvenamos sodybos. Visa tai kelia didelių abejonių, kad asmenys užpuolę L.M. D., asmenys palikę pėdsakus prie negyvenamos sodybos ir asmenys buvę pas A. B. yra tie patys.
Iš specialisto išvados matyti, kad ant įvykio vietoje rasto maišelio rasti nuteistojo M. G. biologiniai pėdsakai, kurie sumaišyti su dar vienu biologiniu pėdsaku. M. G. pripažįsta, kad tai jam priklausantis maišelis, tačiau nurodo, kad šį maišelį jis prarado 2005 m. sausio mėnesį, po to kai jį paliko mokyklos sporto salėje. Ši versija dėl maišelio praradimo nepaneigta, o ant maišelio rasti kito asmens pėdsakai duoda pagrindo manyti, kad nusikaltimo vietoje maišelį galėjo turėti ir kitas asmuo, o nesant kitų įrodymų, tai kelia pagrįstas abejones, kad M. G. buvo nusikaltimo vietoje.
Skundžiamame nuosprendyje kaip kaltinantys įrodymai nurodyti liudytojo A. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, o taip pat liudytojos A. B. parodymai, atpažinimo protokolai, kurių metu A. B. atpažino nuteistąjį A. Ž., kaip asmenį, kuris nusikaltimo dieną lankėsi jos namuose, slėpėsi nuo policijos pareigūnų.
Liudytojas A. S. parodė, kad M. G. jį klausinėjo, kada mokami pinigai už pieną, klausė pieno supirkėjos adreso, kiek ji gali turėti pinigų o vasario 14 dieną, būnant kavinėje ir švenčiant Šv. Valentino dieną, iš jo telefono skambino nukentėjusiajai, klausdamas, ar mokami pinigai už pieną. Jis sakė, kad nori apiplėšti L.M. D.. Tą patį vakarą iš tėvo sužinojo, kad jis gavo pinigus už pieną ir apie tai pranešė M. G.. Vasario 17 d. mokykloje jį pasikvietė M. G. ir sakė, kad jis su (duomenys neskelbtini), kurio pavardė (duomenys neskelbtini) ir kuris mokosi Atžalyno mokykloje, bandė apiplėšti L.M. D., bet nepavyko, sakė, kad paėmė tik jos krepšį su dokumentais ir nubėgo link (duomenys neskelbtini) kaimo. Pamatę policijos pareigūnus, slėpėsi gyvenamajame name už- durų, o ten gyvenanti moteris pasakė policijos darbuotojams, kad jų ten nėra. Išvažiavus policijos pareigūnams jie išėjo, savo rūbus sudegino (duomenys neskelbtini) miško laužavietėje. Tačiau šie parodymai negali būti vertinami kaip patikimi ir nenuginčijami. A. S. tvirtinimu jis savo telefoną perdavė M. G., kad šis paskambintų nukentėjusiajai, o tai rodo, kad skambinant L.M. D. jie buvo kartu toje pačioje vietoje. Tačiau iš telefoninių pokalbių išklotinių matyti, kad 2005-02-14 21 val.33 min. iš A. S. telefono 62195087 buvo skambinta į nukentėjusiosios telefoną Nr.45055479. Po penkių minučių ( 21 val.38 min) užfiksuotas M. G. ir A. S. telefoninis pokalbis (skambino A. S.), po to iki 21 val. 48 min. užfiksuoti dar 3 jų telefoniniai pokalbiai. Neįtikinama, kad asmenys buvę toje pačioje vietoje, šventę tame pačiame vakarėlyje, dalinęsi telefonu, po penkių minučių skambina vienas kitam ir tarpusavyje bendrauja telefonu. Tai kelia abejones A. S. parodymais, kad telefoninio pokalbio su nukentėjusiąja metu, M. G. buvo tas asmuo, kuris telefonu bendravo su nukentėjusiąja. Iš A. S. parodymų turinio matyti, kad jo nurodyti duomenys-pagrindinės nusikalstamos veikos esminės aplinkybės, policijos pareigūnų buvo nustatytos atlikus kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (įvykio vietos apžiūra, krata, nukentėjusiosios apklausa). Iš A. S. parodymų matyti, jog jam buvo žinomos netgi smulkiausios nusikaltimo detalės, tačiau nėra pagrindo teigti, kad nusikaltimą padarė būtent nuteistieji.
Iš bylos medžiagos matyti, kad jau 2005-02-21 policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, kad šiame nusikaltime galėjo dalyvauti D. Ž., o 2005-03-18 pranešime- kad M. G. (b.l.62, 74, 1 t.). 2005-03-01 iš D. Ž. ir M. G. buvo paimti kvapo pavyzdžiai lyginamajam tyrimui (b.l.147,149, 1 t.), todėl yra pagrindas manyti, kad jie buvo laikomi įtariamaisiais, tačiau pasinaudojant formaliu pretekstu, kad nuteistiesiems nebuvo oficialiai pareikšti įtarimai, 2005-04-04 A. S. apklausoje jie nedalyvavo ir neturėjo galimybės užduoti klausimus. Teisminio nagrinėjimo metu A. S. parodė, kad neprisimena bylai reikšmingų aplinkybių, negalėjo atsakyti į gynybai svarbius klausimus. Tokiu būdu nustatyta, kad A. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas pažeidžiant nustatytą tvarką ir dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymu garantuotos įtariamųjų teisės dalyvauti apklausoje ir užduoti jam klausimus, todėl kyla pagrįstos abejonės šių parodymų patikimumu ir nesant galimybės pašalinti abejonių atliekant kitus BPK numatytus veiksmus (A. S. teisme pasakė, kad įvykio aplinkybių neprisimena), šie duomenys dėl jų nepatikimumo negali būti pripažįstami įrodymais. Be to, teismas nenuosekliai vertino A. S. parodymus- patikėjo jo parodymais apie plėšimą, tačiau nesirėmė ir nevertino jo parodymų dalies, kurioje nurodė, kad nuteistieji į įvykio vietą atvyko vogtu automobiliu „F. F.“, kuris buvo rastas netoli įvykio vietos (šioje dalyje ikiteisminis tyrimas prieš nuteistuosius nutrauktas-15-16 psl. 1 t.). Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai besąlygiškai tikėdami A. S. parodymais tyrė tik vieną versiją.
Liudytoja A. B. teisme parodė, kad policijos darbuotojai jos namuose lankėsi nusikaltimo dieną, o sekančią dieną ją apklausinėjo namuose, o po to, nusivežė į policijos komisariatą, pateikė albumą nuotraukų ir ji iš nuotraukos tik iš trečio karto atpažino nuteistąjį D. Ž.. Po įvykio visą savaitę ji vyko į apklausas. Šių jos nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys. Nors ji nurodo, kad tuoj po nusikaltimo su ja buvo atliekami procesiniai veiksmai, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad procesiniai veiksmai su ja buvo atliekami tik 2005-04-06 (b.l. 126, 1t.), t.y. praėjus nuo įvykio daugiau kaip pusantro mėnesio, todėl šie procesiniai veiksmai-apklausa ir atpažinimai, kurių metu A. B. atpažino D. Ž., kelia abejonių dėl jų patikimumo. Be to, dalis jos parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu pašalinta užtušuojant korektoriumi. BPK 192 straipsnio 5 d. numato 2 atvejus, kai asmuo gali parodomas atpažinti ne betarpiškai, o pagal nuotraukas-kai asmens negalima parodyti atpažinti tiesiogiai (pasislėpęs, išvykęs) arba kai reikia užtikrinti atpažįstančiojo saugumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2005-04-06 11 val. 45 min. D. Ž. buvo parodytas A. B. atpažinti pirmiausia iš fotonuotraukų, o tos pačios dienos 15 val. 50 min. buvo parodytas atpažinti betarpiškai. Nustatyta, kad parodymų atpažinti iš nuotraukų metu, D. Ž. buvo sulaikytas (b.l.1, 2 t.), o tai rodo, kad nebuvo nei vienos įstatyme numatytų sąlygų atlikti atpažinimą iš fotonuotraukų. Atlikus atpažinimo veiksmą iš fotonuotraukų, o po to, betarpiškai, kyla pagrįstos abejonės, ar atpažįstantysis atpažino asmenį, kurį matė fotonuotraukoje, ar asmenį apie kurį davė parodymus (buvo jos namuose ir slėpėsi nuo policijos pareigūnų). Dėl šių aplinkybių parodymų atpažinti metu gauti duomenys negali būti patikimu įrodymų šaltiniu, pagrindžiančiu D. Ž. kaltę.
Liudytoja A. B. parodė, kad jaunuoliai, kurie slėpėsi jos bute, iš jos telefono skambino ir siuntė SMS žinutes savo draugams. Apeliacinio teismo posėdyje, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi A. B. telefono SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) telefonų išklotinę 2005-02-16 (b.l.89, 1 t.) nustatė, kad iš jos telefono nuo 9 val. 18 min. iki 11 val. 27 min. 8 kartus buvo skambinta ir siusta SMS: į telefoną Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį R. K. (104-107,1 t.) 5 kartus, į tel., kurio Nr.(duomenys neskelbtini), priklausantį nuteistajam (duomenys neskelbtini) (b.l.96,98, 102, 1 t.)- 3 kartus. Be to, minimu laiku 11 kartų iš nurodytų telefonų SIM kortelių buvo skambinta ir siusta SMS į A. B. Nr.(duomenys neskelbtini). Iš D. Ž. telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad pirmasis telefoninis skambutis buvo iš jo telefono (duomenys neskelbtini) į A. B. telefoną 9 val. 56 min., o tai kelia pagrįstas abejones, ar asmuo (šiuo atveju D. Ž.) buvęs liudytojos A. B. namuose būtų skambinęs savo telefonu tame pačiame name esančiai liudytojai A. B.. Objektyvių įrodymų, kad nusikaltimo padarymo dieną D. Ž. buvo perdavęs savo telefoną kitiems asmenims nėra. Nesant kitų nenuginčijamų įrodymų, šis faktas kelia abejonių, kad D. Ž. buvo būtent tas asmuo, kuris 2005 02 14 lankėsi pas A. B.. Tai dar kartą kelia abejones dėl D. Ž. atpažinimo.
Nuteistasis D. Ž. nurodė, kad jis nusikaltimo dieną, t.y. nuo 2005-02-15 17 val. iki 2005-02-16 17 val. buvo R. D. namuose Biržuose, kur vyko pokylis, buvo susirinkę draugai ir ši nuteistojo versija nepaneigta. Pirmos instancijos teismas šių jo parodymų netyrė, o atmetė nurodydamas, kad D. Ž. neįrodė, savo alibi. Patikrinti šį nuteistojo alibi apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi R. D. išvykęs į užsienį ir nėra galimybės jį apklausti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Tarpusavyje negali būti lyginamos tos bylos aplinkybės, kurios kiekviena atskirai ir visa apimtimi nepatvirtina įrodinėjimo dalyko, todėl jų analizės pagrindu negalima daryti išvadą dėl kaltinimo įrodytumo. Dėl nuteistųjų plėšimo nėra nei vienos tikrai nustatytos aplinkybės, todėl ir jų tarpusavio palyginimas bei sujungimas rezultato nekeičia.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
2007 m. rugsėjo 11 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo nuteisti D. Ž. ir M. G. pagal BK 180 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. Ž. ir M. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalą ir 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.(BPK 303 str.5 d. 2 p.).
Panaikinti kardomąsias priemones: D. Ž. –rašytinį pasižadėjimą neišvykti, M. G.- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Daiktinius įrodymus-sportinį krepšį “Naike“ gražinti M. G., bato pėdsako atlieją, lipnią juostelę, dirželius, bato kulną sunaikinti, voką su mikrodalelėm-palikti prie bylos.