Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Pareiškime nurodoma, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyrius J. A. 2007-12-10 išdavė darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. 0298444. Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-3226 yra išduota 2019-10-23. Jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai. J. A. yra diagnozuota sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. J. A. negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti savo pareigų. Ji dėl ligos pasirūpinti savimi pati negali, kadangi nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti. Yra gauta socialinio darbuotojo išvada dėl J. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus. Išvadoje išdėstytos aplinkybės byloja, kad ji negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Mergina negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių srityje, nes nekalba, bendrauti gali tik neverbaline kūno kalba, nesupranta užduodamų klausimų reikšmės ir negeba įjuos atsakyti, visiškai nesupranta disponavimo piniginėmis lėšomis aplinkybių, nežino savo pajamų šaltinio ir negeba įvertinti savo finansinės padėties. Ji nesuvokia kasdienių poreikių patenkinimo aplinkybių, negeba pasirūpinti būstu ir jo išlaikymu, nesuvokia lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai ir kitų su finansinėmis operacijomis susijusių sąvokų, disponavimo turtu pasekmių. Ji nesupranta kilnojamojo turto sąvokos, nesuvokia kokios disponavimo juo galimybės ir pasekmės. Mergina negali savarankiškai valdyti nekilnojamojo turto, negeba atsakyti į klausimus apie paveldėjimo teisinius santykius, nesuvokia šio proceso pasekmių. Ji nesuvokia ūkinės komercinės veiklos, todėl savarankiškai dalyvauti ūkinėje komercinėje veikloje, juridinių asmenų steigime ar verstis individualia veikla negali. Mergina pasirūpinti savimi negali, jai reikalinga nuolatinė pagalba tiek buityje, tiek rūpinantis asmeniniais poreikiais. Ji negeba savarankiškai pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savitvarkos įgūdžių srityje. J. A. negeba įvertinti savo sveikatos būklės, jai reikalinga pagalba, negali savarankiškai nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigą, įsigyti medikamentų ir tikslingai juos vartoti. Mergina negeba savarankiškai pasirūpinti sveikatos priežiūra. Ji neturi gebėjimų įgyvendinti tėvų valdžios, o taip pat negali būti ir kitų asmenų globėja (rūpintoja), pagalbininke pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus, nes pačiai reikalinga nuolatinė pagalba. Mergina negali sudaryti darbo sutarčių, savarankiškai dalyvauti darbo teisiniuose santykiuose ir pan. J. A. negeba išreikšti savo nuomonės balsuoti už norimus kandidatus ir negali būti išrinkta į renkamas pareigas. Ji nesupranta politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo procesų. (b. l. 2-4).

Ekspertizės akte nurodoma, kad pagal psichinę sveikatos būklę J. A. negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, pateikti paaiškinimų dėl bylos esmės, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, jai nustatytas sunkus protinis atsilikimas, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 464 straipsnio 2 dalis).

Suinteresuoto asmens J. A. atstovė teismo posėdyje su pareiškimu sutiko.

CK asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2019 m. lapkričio 18 d. išvadą Nr.179 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad J. A. negeba savimi pasirūpinti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 12-13). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno VI teritorinis skyriaus J. A. 2007-12-10 išduotoje darbingumo lygio pažymo DL-1 Nr. 0298444 nurodyta, kad jos nedarbingumas 80 proc., dėl ligos 27.15, atsiradusios nuo vaikystės (b. l. 10). Specialiųjų poreikių nustatymo pažyma Nr. SP-3226 nustatyta, kad jai nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis neterminuotai (b. l. 11). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta J. A. teismo psichiatrijos ekspertizė (b. l. 41-43). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2020 m. vasario 25---28 d. Nr. 83TPK-137/2020 teigiama, kad J. A. diagnozuojama įgimta silpnaprotystė – sunkus protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra, arba jis minimalus. Ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams nutartyje skirti ekspertizę nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 40-41). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, socialinio darbuotojo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjo atstovės, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokatės paaiškinimus, suinteresuoto asmens paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad J. A. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jo interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės – įgimto sunkaus protinio atsilikimo nėra pagrindo manyti, kad jos būklė gali pagerėti, dėl ko nėra jokio reikalo riboti jo veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis jis dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009/05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais CK, CPK pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), šeimos santykių srityje, asmens gebėjimo būti globėju neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens J. A. fizinę ir psichikos būklę, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui J. A. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto ,,Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo“ nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); taip pat gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje. Tačiau apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 p.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (10.2.5 p.).