Kauno apygardos teismo nutartis

2011-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-635-348-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-04
Bylos Nr.
1A-635-348-2011
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-01035-2010-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Kęstutis Dargužis
Nukentėjusysis
N. V., D. V., A. V.
Nuteistasis
R. P.
Advokatai
Vytautas Gineika
Kategorijos

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. byla Nr. 1A-635-348/2011

Teisėja Živilė Janavičienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01035-2010-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 4 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei, gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiesiems N. V., D. V., A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl 2011 m. birželio 14 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal LR BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdų ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (LR BK 75 str. 2 d.1 p.), bei iki 2011-12-01 įmokėti 7 MGL t.y. (910 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (LR BK 67 str. 2 d.4 p. ).

Iš R. P. priteista 350 litų turtinės žalos nukentėjusiajam N. V..

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteistas už tai, jog 2010 m. liepos 18 d. apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), prie L. upelio, be teisėto pagrindo reikalaudamas iš nukentėjusiųjų N. V. ir D. V. pasitraukti nuo upelio, viešoje vietoje, grasindamas, tai yra šaudydamas iš šaunamojo ginklo į nukentėjusiųjų N. V. ir D. V. pusę, vandališkais veiksmais, tai yra ištraukdamas iš N. V. rankų meškerę, ją išmesdamas į upelį, taip nutraukdamas meškerės valą, apibrozdino meškerės ir ritės lankelio tvirtinimo detalės paviršius, įžūliu elgesiu, tai yra panaudodamas fizinį smurtą – suduodamas rankos delnu nukentėjusiajam D. V. į ranką, suduodamas ranka nukentėjusiajam N. V. į kairę ausį bei kojomis spirdamas ne mažiau kaip 5 kartus N. V. į sėdmenis ir kojas, padarė nukentėjusiajam N. V. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, krūtinės ląstos kairėje, kairės ausies būgnelio plyšimą, tuo sukeldamas nukentėjusiajam N. V. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo, nukentėjusiojo N. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, tuo pačiu metu įžeidinėdamas ir necenzūriniais žodžiais plūsdamas N. V. ir D. V., tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo N. V. bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šalies argumentai

Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011-06-14 nuosprendį ir jį visiškai išteisinti, ar priimti naują sprendimą - jo skundą patenkinti, bei įpareigoti Lietuvos Respublikos kompetentingą teisėtvarkos tarnybą atlikti veiksmus, kurie teisės aktais priskirti jos kompetencijai, atidžiai išnagrinėti jo skundą ir tinkamai į jį reaguoti patraukiant baudžiamojon atsakomybėn tikrus įvykio kaltininkus N. V., D. V. ir A. V., dėl melagingų parodymų teisėtvarkai, teismui ir kitų minėtų nusikaltimų. Gražinti revolverį Alfa bei panaikinti kardomąją priemonę - pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Skunde nurodo, jog jis 2010-07-18 nepažeidė jokių įstatymų gindamas privačią giminaičio ir savo gyvenamąją nuosavybę, nuo neblaivių chuliganų įsibrovėlių - N. V., D. V. ir A. V., girtavusių ir chuliganiškai kėlusių grėsmę ir triukšmą privačioje valdoje, neblaiviame stovyje neteisėtai naudojusių šaunamus ginklus ir jais pasikėsinus į žmogaus jo gyvybę. Liudytojų policijos pareigūnų - R. Š. ir V. N., buvusių įvykio vietoje parodymai, patvirtina, kad jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo.

Apelianto teigimu, nebuvo atsižvelgta, kad B. P. yra pensijinio amžiaus ligotas žmogus ir į jos parodymus, kad ji įvykio metu muštynių ant užtvankos nebuvo, nes jis nebuvo prisiartinęs arčiau nei per 3 metrus iki įsibrovėlių. Kad po įvykio jokių sužeidimų ant N. V. ausies ar kūno nebuvo patvirtino liudytojas R. Š..

Bylos medžiagoje vienareikšmiai nustatyta, kad pradinis konfliktas vyko ant jam priklausančio privataus statinio užtvankos virš tvenkinio (tai ne vieša vieta, bet privatus objektas su padidinta atsakomybe ir rizika), todėl teismas neteisingai nurodė, kad N. V. ir D. V. žvejojo viešoje vietoje prie upelio. Be to, upelio toje vietoje nėra.

Taip pat apeliantas nurodo, jog nors jam yra pareikštas civilinis ieškinys dėl meškerės sugadinimo, tačiau nebuvo atsižvelgta į tai, jog meškerė įkrito vandeninį dėl N. V. smūgio jam, todėl jis neatsakingas dėl jos sugadinimo. Be to, nėra jokių objektyvių duomenų, jog meškerės vertė 350 litų. Apelianto teigimu N. V. duoda melagingus parodymus ir apie tai, jog jis šaudė iš savo namo balkono. Anot skundo autoriaus, jis įvykio metu buvo blaivus ir legaliai įgytą dujinį revolverį naudodamas nepažeidė jokių jo naudojimo ar būtinosios ginties įstatymų, nes perspėjamus šūvius iššovė į viršų nukreiptu ginklo vamzdžiu. Dėl šių aplinkybių revolveris turi būti jam sugražintas.

Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, šališkai ir nesilaikydamas teisingumo pagrindinių principų, nes šališkai rėmėsi tik N. V., D. V., A. V. ir I. V. melagingais parodymais, o jo išsakytos pozicijos beveik netraktavo už faktus, teigdamas, jog ji yra tik jo pozicija. Nors jo išdėstytų faktų tikrumą patvirtina liudininkų policininkų - R. Š. ir V. N. bei ir B. P. parodymai sutampantys su jo parodymais.

Nukentėjusieji N. V., D. V., A. V. atsikirtime į nuteistojo R. P. apeliacinį skundą nurodo, jog apylinkės teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, nešališkai ir laikydamasis teisingumo principo, o nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl turi būti atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo R. P. gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė ir nukentėjusieji N. V., D. V., A. V. prašė nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. P. pripažino kaltu bei nuteisė už LR BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. numatytas veikas. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Chuliganiškos paskatos konstatuojamos įvertinus, kad veika padaryta dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Nėra objektyvaus pagrindo tikėti skundo argumentais, kad R. P. gynė savo privačią nuosavybę nuo chuliganiškų N. V., D. V. bei A. V. veiksmų.

R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtino nukentėjusieji N. V., D. V., A. V.. Nukentėjusiojo N. V. nuosekliais parodymais nustatyta, jog 2010-07-18 jis ir draugu D. V. nuėjo prie užtvankos ir išbandyti naują meškerę. Žvejodami R. P. pamatė balkone, kuriame būdamas jis, į jų pusę du kartus iššovė. Po kelių minučių R. P. prie užtvankos atvažiavo dviračiu ir atbėgdamas pradėjo vartoti keiksmažodžius. Tuo metu jis D. V. liepė kviesti policiją, gamtos apsaugą. Kai D. V. pradėjo rikti policijos numerį, R. P. su delnu iš apačios mušė jam per rankas, norėdamas išmušti telefoną. Darius pasakė, kad nedaužytų jam per rankas. D. V. nuėjo ant kelio skambinti policijai, o R. P. pradėjo jį pulti, bandė išprovokuoti muštines. Kai jis apsisuko eiti nuo tvenkinio su meškere, R. P. pasiliko ant platformos, tuo metu pajuto smūgį ranka į kairę ausį. Paskui jam nueinant R. P. spyrė keturis – penkis kartus. Po smūgio per ausį iš karto pajuto, kad sprogo ausies būgnelis, nes apsvaigo, aptemo akyse ir pajuto, kad apkurto. Meškerę dar turėjo rankoje. Po smūgio R. P. pasakė, kad jis baigtų nes išsiims abdukciją. Kai jis atsisuko į R. P. jis trenkė jam per rankas, ištraukė meškerę ir ją išmetė į tvenkinį. Tuomet jis nusisuko ir ėjo link kelio. R. P. jam spyrė į sėdmenis ir nugarą. Kai jis išėjo ant kelio, atbėgo tėtis, kuis buvo blaivus, nešinas dviem dujiniais pistoletais. Jis juos padavė, nes R. P. buvo ginkluotas, tada R. P. pradėjo trauktis, o paskui išsitraukė pistoletą ir šovė į tėtį. Atstumas buvo apie penkis metrus. R. P. turėjo revolverį, pagal garsą buvo kovinis. Nukentėjusiojo N. V. parodymai nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuosekliai apie įvykį paaiškino ir teisme, todėl jais netikėti apylinkės teismas neturėjo pagrindo.

Tokias pat aplinkybes patvirtino ir D. V. bei A. V.. Tai, kad po konflikto su R. P. buvo sužalotas nukentėjusysis N. V., teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. N., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą. Šis liudytojas parodė, jog vienas iš nukentėjusiųjų skundėsi, kad jam trūko ausies būgnelis nes gavo į ausį, rodė ir matėsi, kad žandas ir ausis raudona, sakė, kad meškerė įkrito į vandenį. Kad vienas iš nukentėjusiųjų skundėsi, jog gavo smūgį į ausį ir, kad nuo to negirdi viena ausimi, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas R. Š..

Specialisto išvadoje N. V. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, krūtinės ląstos kairėje, kairės ausies būgnelio plyšimas, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturių trauminių poveikių pasekmėje. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės ausies būgnelio plyšimo, nukentėjusiojo N. V. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Nepagrįstai apeliantas skunde tvirtina tai, jog jo parodymus apie tai, kad jis negrasino nukentėjusiesiems patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos darbuotojai R. Š. bei V. N. ir tai, jog teismas netinkamai įvertino liudytojos B. P. parodymus. Kadangi policijos pareigūnai atvyko jau po paties įvykio praėjus kuriam laikui, jie paties įvykio nematė, todėl jie ir negalėjo nurodyti paties konflikto aplinkybių. Kolegijos nuomone teismas tinkamai įvertino ne tik liudytojos B. P. parodymus, bet ir visus byloje esančius duomenis.

Apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, jog konfliktas įvyko viešoje vietoje ir tvirtina, jog pradinis konfliktas vyko ant jam priklausančio privataus statinio – užtvankos. Tačiau su tokia kaltinamojo pozicija negalima sutikti. Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog minėtas statinys nuosavybės teise priklauso R. P.. Tai, kad nebuvo jokių ženklų apie privačią teritoriją patvirtino ir policijos pareigūnai V. N. ir R. Š..

Pažymima, jog viešoji tvarka gali būti pažeidžiama šios normos dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bet kuris šių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veiką pagal LR BK 284 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Pagal teismų praktiką visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan.

Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, nes smurtas panaudotas viešoje erdvėje, į kurią turi teisę patekti asmenys be kaltininkų leidimo ir, kurioje būnant asmeniui, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Apylinkės teismas R. P. veikus pagrįstai įvertinto kaip pažeidžiančius viešą tvarką, nes jais buvo demonstruojama nepagarba tiek nukentėjusiajam, tiek ir aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl tokių veiksmų atsirado padariniai, t.y. buvo sutrikdyta rimtis viešoje vietoje, parodyta nepagarba visuomenei, sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Kolegija, įvertinusi teisme ištirtus įrodymus bei sugretinusi visus duomenis, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai atskleidė kaltinamojo kaltės ir nukentėjusiųjų subjektyvaus suvokimo kriterijus. Teismas pagrįstai konstatavo, jog R. P. nukentėjusįjį N. V. nesunkiai sužalojo ne dėl kokių tai asmeninių, o dėl chuliganiškų paskatų. Įvertinus visa tai, daroma išvada, kad R. P. padaryti veiksmai pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimų, numatytų LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., sudėtis ir apylinkės teismas pagrįstai R. P. pripažino kaltu ir nuteisė už šias veikas.

Kolegijos nuomone nėra pagrindo naikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalies, kuria nukentėjusiajam N. V. priteista 350 litų turtinės žalos.

Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. LR CK 6.249 straipsnyje nustatyta, jog turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos, taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai.

Nukentėjusiojo N. V. parodymais nustatyta, jog įvykio metu R. P. į vandenį įmetė N. V. meškerė, kuri dėl to buvo apgadinta. Tai, jog ji buvo apgadinta patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas (t. 1 b. l. 57-60). Nors teismui nebuvo pateikti meškerės įsigijimo dokumentų, tačiau tai negali būti pagrindu atmesti civilinį ieškinį dėl turinės žalos priteisimo. Dėl to, apylinkės teismas pagrįstai patenkino nukentėjusiojo N. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo. Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė ginklą ALFA 620 ir 9 šovinius konfiskuoti, nes minėtas ginklas buvo panaudotas darant nusikalstamas veikas, todėl yra nusikalstamos veikos įrankis.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl R. P. kaltumo padarius LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. numatytas nusikaltimus pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. R. P. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Svetlana JurgaitienėTeisėjai: Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis