Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Valakampių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-27609-808/2016 pagal pareiškėjo UAB „Valakampių statyba“ skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotojas) – K. N., kuria skundas atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Valakampių statyba“ pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio V. Č. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0116/15/07171 dėl pareiškėjo (skolininko) nekilnojamojo turto pardavimo už pradinę 107 360 Eur kainą. Nurodė, kad negavo jokio pranešimo ar patvarkymo dėl varžytinių ar turto vertės nustatymo. Kadangi nežinojo apie ekspertizę, nesudarė ekspertui galimybių tinkamai apžiūrėti vertinamą turtą, todėl turto kaina nebuvo tinkamai nustatyta, kadangi ekspertas galimai neįvertino, kad butui priklauso terasa. Pareiškėjas užsakė nekilnojamojo turto vertinimą, kurį atlikus paaiškėjo, kad antstolis nustatė 16 900 Eur mažesnę turto rinkos kainą. Pareiškėjo teigimu, toks kainų skirtumas turėtų būti pripažįstamas kaip esminis. Pareiškėjas negavo iš antstolio jokių dokumentų, todėl trijų darbo dienų termino prieštaravimams dėl turto įkainojimo pareikšti nepraleido.

Antstolis V. Č. 2016 m. birželio 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad šioje situacijoje antstolis turto įvertinimui paskyrė ekspertizę. Atliktoje ekspertizėje buvo nurodyta, kad turtas yra įvertintas 146 000 Eur. CPK 681 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Taigi, šiuo atveju laikytina, kad areštuoto turto vertė yra 146 000 Eur. Pareiškėjas neginčijo paskirtos ekspertizės ar nepateikė nušalinimo ekspertui, be to, nenurodo jokių atliktos ekspertizės trūkumų ar naikinimo pagrindų.

Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 604 straipsnį, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos. Antstolis pareiškėjui siuntė kiekvieną priimtą patvarkymą adresu Vanagų 18, Vilnius (Juridinių asmenų registre nurodytu pareiškėjo adresu). Papildomai antstolis procesinius dokumentus siuntė ir pareiškėjo vadovui M. A. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad antstolis dėjo visas pastangas, kad procesiniai dokumentai pareiškėjui būtų įteikti. Pareiškėjas, turėdamas žinoti apie jo atžvilgiu vykdomą vykdomąją bylą (ji vykdoma nuo 2015 m. lapkričio 27 d.), turėjo domėtis vykdomosios bylos eiga ar dėti kitokias pastangas bendradarbiaujant su antstoliu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas UAB „Valakampių statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Prie skundo dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pridėjo 2016 m. birželio 2 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą, kurioje butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1/16 parkingo įvertinti 151 100 Eur. Teismas privalėjo pasisakyti dėl ataskaitos bei ją palyginti su vykdomojoje byloje antstolio užsakytu turto vertinimu.Teismas, nustatęs, kad areštuoto turto vertė yra 146 000 Eur, privalėjo patikrinti, ar antstolio nustatyta pradinė kaina – 107 360 Eur, neprieštaravo imperatyvioms teisės normoms. 80 procentų nuo teismo patvirtintos areštuoto turto vertės turėtų būti 116 800 Eur, bet teismas nekonstatavo CPK 718 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios teisės normos pažeidimo.Teismas neteisingai suprato pareiškėjo motyvus dėl dokumentų ir informacijos iš antstolio negavimo. Pareiškėjas, nurodydamas, kad negavo iš antstolio jokios informacijos, tiesiog motyvavo, kodėl būtent tik dabar kreipėsi į antstolį teikdamas skundą ir prieštaraudamas antstolio nustatytai areštuoto turto vertei. Pareiškėjo skundo pagrindas yra netinkamai nustatyta areštuoto turto vertė ir to pasekmė – nustatyta mažesnė nei 80 procentų nuo turto vertės pradinė parduodamo varžytynėse turto kaina.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo K. N. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, o vertina jų visumą. Pareiškėjo užsakytas ir UAB „CRE pro“ atliktas turto vertinimas per se nėra pagrindas abejoti antstolio užsakytos ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktos ekspertizės aktu. Jokių duomenų apie klaidas ar kitus UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atliktos ekspertizės trūkumus, leidžiančius abejoti ekspertizės išvadų teisingumu, byloje nėra pateikta. Skirtumai tarp skirtingų vertintojų nustatytų vertinto turto verčių yra nežymūs ir nesudarantys esminės reikšmės ar juo labiau pagrindo panaikinti teisėtą antstolio patvarkymą.Pareiškėjas ignoruoja puikiai jam žinomas aplinkybes, kad antstolio užsakytos ekspertizės metu buvo vertinamas ne tik pareiškėjui priklausantis butas su terasa (nustatyta rinkos vertė yra 128 300 Eur), bet ir 3/16 parkingo (nustatyta rinkos vertė – 17 700 Eur). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad su butu iš varžytynių pardavinėta tik 1/16 parkingo, kaina buvo atitinkamai mažesnė ir sudarė lygiai 80 procentų pardavinėjamo turto vertės ((128 300 + (17 700/ 3)) x 80 proc. = 107 360). Teikdamas tokius argumentus dėl aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teisme paties pareiškėjo nebuvo kvestionuojamos ir iš bylos medžiagos yra visiškai aiškios, pareiškėjas nesąžiningai bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą.2016 m. birželio 13 d. įvykusių pareiškėjui priklausančio buto ir 1/16 parkingo varžytynių metu pasiūlyta didžiausia kaina – 127 464 Eur – viršija kainą, kurią nustatyti parduodamam turtui pageidauja pareiškėjas (120 880 Eur). Taigi faktiškai pareiškėjui priklausančio turto realizavimo rezultatas vykdomojoje byloje atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus, o tenkinus pareiškėjo skundą bei panaikinus varžytynių rezultatus, būtų sukuriama priešinga ir vykdymo proceso tikslams bei esminiams principams prieštaraujanti situacija – būtų vilkinamas skolos išieškojimo procesas (ko galimai sąmoningai siekia pareiškėjas), prarastas pirkėjas, pasiūlęs kainą, viršijančią net paties pareiškėjo lūkesčius, ir taip sudaromos sąlygos pareiškėjui toliau piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei siekti neteisėtų, nesąžiningų tikslų.

Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Pareiškėjo minimas 11,19 proc. kainų skirtumas negali būti vertinamas kaip esminis skolininko kaip savininko teisių pažeidimas. Tokie kainų svyravimai nekilnojamojo turto rinkoje pastebimi ir laisvai perkant bei parduodant nekilnojamąjį turtą, kai kaina suderama pirkėjų ir pardavėjų derybose, o tokia nuolaida gaunama laisvų derybų rezultate.2016 m. balandžio 1 d. UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ atlikta ekspertizė yra išsami, joje nurodyta turto vertinimą reglamentuojanti įstatyminė bazė, detalus vertinimo aprašymas, aptarta metodika, todėl antstoliui nėra pagrindo abejoti atliktu vertinimu ir nustatyta kaina.Varžytynes laimėjusio dalyvio pasiūlyta kaina viršija kainą, kurią nustatyti parduodamam turtui savo skunde pageidavo skolininkas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apelianto skundas dėl antstolio veiksmų – patvarkymo, kuriuo nutarta parduoti iš varžytynių apeliantui priklausantį nekilnojamąjį turtą už pradinę 107 360 Eur kainą. Apelianto teigimu, iš varžytynių parduodamo turto vertė nustatyta netinkamai, be to, antstolis pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 718 straipsnį, nustatydamas pradinę iš varžytynių parduodamo turto kainą.

Byloje nustatyta, kad apeliantui priklausančio turto rinkos vertė buvo nustatyta antstoliui paskyrus ekspertizę. Remiantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustato ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.

Ekspertizės metu, vertinant apeliantui priklausantį butą ir 3/16 dalis parkingo, nustatyta, kad viso nurodyto turto rinkos vertė yra 146 000 Eur: buto vertė – 128 300 Eur, 3/16 dalių parkingo – 17 700 Eur. Varžytynėse buvo parduodamas butas ir 1/16 dalis parkingo, taigi nustatant iš varžytynių parduodamo turto pradinę kainą buvo taikoma atitinkamai mažesnė parkingo, o kartu ir viso parduodamo turto vertė: 128 300 Eur buto kaina ir 5 900 Eur 1/16 dalies parkingo kaina (17 700 Eur/ 3 = 5 900 Eur), iš viso – 134 200 Eur. 80 procentų nustatytos 134 200 Eur turto vertės yra 107 360 Eur, t. y. tiek, kiek nagrinėjamu atveju nustatė antstolis. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai dėl pažeisto CPK 718 straipsnio atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi atlikus antstolio paskirtą ekspertizę, iš varžytynių parduodamas turto buvo įkainotas 134 200 Eur. Apelianto užsakymu atlikto turto vertinimo ataskaitoje tas pats turtas įkainotas 151 100 Eur, t. y. 16 900 Eur daugiau, nei nustatė antstolio paskirtas ekspertas. Apelianto teigimu, ši aplinkybė patvirtina, kad turtas vykdymo proceso metu buvo įkainotas netinkamai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens K. N. išdėstytai pozicijai, kad apelianto pateikta ataskaita ir joje nurodyta turto kaina savaime nėra pagrindas abejoti antstolio paskirtos ekspertizės patikimumu ir (ar) teisingumu, nes abiejų nurodytų kainų skirtumas, įvertinus turto pobūdį, yra santykinai nedidelis – 11,18 proc., ir jokių antstolio paskirtos ekspertizės trūkumų apeliantas nenurodė.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad varžytynes laimėjusio asmens pasiūlyta turto kaina – 127 464 Eur – yra didesnė už apelianto prašytą nustatyti pradinę turto pardavimo kainą – 120 880 Eur (80 proc. apelianto nurodytos – 151 100 Eur – turto vertės), kas papildomai paneigia apelianto teisėtų interesų turto realizavimo procese pažeidimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.