- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 1-324-144/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00345-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eugenija Šatkuvienė
- Nukentėjusysis
- N. V.
- Kaltinamasis
- K. S.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. S. (K. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, turintis vidurinį-techninį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, nebaustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. S. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, todėl įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 val., Šilutės pl., ties namu Nr. 2, Klaipėdos m., kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, K. S., vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, esant blogam matomumui - tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją N. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis K. S. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir parodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 – 19.40 val. važiavo automobiliu „F. F.“ ne didesniu kaip 20 km per valandą greičiu vidurine eismo juosta iš Tilžės g. „Sendvario“ žiedu suko į Šilutės plentą. Ant kelio pasirodė moteris. Kaip ji išėjo į kelią taip greitai, jis nežino. Matomumas tuo metu buvo neblogas. Iš karto už perėjos, parbloškęs ją, sustojo. Tiesiog neapdairiai važiavo. Pripažįsta civilinį ieškinį 47,39 euro turtinei žalai atlyginti, o 4000 eurų neturtinės žalos jis nepripažįsta. Patvirtina, kad pėsčioji ėjo iš kairės. Prieš jį važiavo kita mašina. Tik pravažiavus tai mašinai, išlindo į kelią nukentėjusioji.
Nukentėjusioji N. V. parodė, kad 2014 m. gruodžio 8 d. baigė darbą 19.00 val. Turėjo parvažiuoti namo. Visada prie nereguliuojamos sankryžos eina į sustojimą, ne išimtis buvo ir tada. Prie Šilutės pl. žiedo sustojo prie perėjos. Prie „Dailės“ kombinato praleido daug mašinų. Kai nebebuvo mašinų, pradėjo eiti per perėją. Įėjusi į vidurinę juostą, pamatė mašiną, nes atstumas buvo pakankamai normalus, kad automobilis galėtų sustoti. Kai pradėjo eiti, mašina ją partrenkė. Partrenkta buvo už perėjos, už žiedo. Automobilį vairavo kaltinamasis. Partrenkta ji buvo sąmoninga, tuo metu tą žmogų, vairavusį automobilį matė labai aiškiai. Kaltinamasis neišvyko iš įvykio vietos. Šiuo metu tęsia gydymąsi. Pateikto civilinio ieškinio dydis šiuo metu toks kaip nurodytas byloje. Šiuo metu dar tęsiamas nedarbingumas. Neturtinę žalą reiškia 4000 eurų. Daugiau pateikti papildymų civiliniame ieškinyje negali šiuo metu. Vėliau galės pateikti nedarbingumo lapelius, ligos istorijos išrašą. Dėl nematerialinės žalos, dėl savo emocinės būsenos nesikreipė pas psichologą ar atitinkamą specialistą. Reiktų tikslinti civilinį ieškinį. Su draudimo kompanija bendravo telefonu. Jie teigė, kad negautas išrašas apie sužalojimą. Tą pažymą ji turi, kuri yra iš tikro byloje. Taip pat nurodo, kad jos sužalotos kojos negipsavo, įveržti tik varžtai. Jos judėjimas apribotas, bet šiuo metu jau yra lengviau. Pradžioje buvo labai sunku, ribotai judėjo. Turi du vaikus, kurie šiek tiek padėjo. Kadangi tai susiję su nelaimingu atsitikimu einant iš darbo, dokumentus tvarkė darbovietė. Sodros įmokas gavo jau vasario mėnesį. Turi bankinius duomenis, kurie patvirtina lėšų iš Sodros pervedimą. Sodros sprendimo šiuo metu neturi, sekantį teismo posėdį galėtų pristatyti.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nėra jokiose santykiuose su kaltinamuoju bei nukentėjusiąja. Tą dieną važiavo iš paskos kaltinamojo automobilio. Priekyje važiavęs automobilis stabdė, jis bandė nusukti, kad išvengtų susidūrimo. Kas vyko prieš aną automobilį, nematė, nes buvo susikoncentravęs tik į priešais važiuojantį automobilį. Tada pamatė, kad moteris buvo parblokšta. Asmuo, esantis teismo posėdžių salėje, panašus į važiavusį kaltinamąjį. Tai buvo gruodžio mėnuo, atsimena, nes važiavo iš koncerto apie 19 val. Šilutės plentu. Tai atsitiko išvažiuojant iš „Sendvario“ žiedo. Prieš jį važiavęs automobilis - raudona „F. F.“. Matomumas nebuvo blogas, buvo sutemę, buvo tik gatvės apšvietimas. Kelio danga nebuvo nei apsnigusi, nei slidi. Viskas įvyko pėsčiųjų perėjoje ir automobilio vairuotojas privalėjo matyti pėsčiuosius bei elgtis atsakingiau. Automobilis „F. F.“ važiavo apie 50 km/h greičiu, panašiai kaip ir jis - leistinu greičiu. Tai įvyko prieš pėsčiųjų perėją. Kaltinamojo automobilis ekstremaliai stabdė.
Iš 2014 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad už žiedinės Tilžės g. - Šilutės pl. sankryžos, automobilio „F. F.“ važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos. Trečioji eismo juosta - 3,37 m. pločio, antroji - 3,55 m., pirmoji - 3,46 m. Automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojęs už pėsčiųjų perėjos, antros eismo juostos viduryje, 1,85 m. už pėsčiųjų perėjos (atstumas nuo pėsčiųjų perėjos krašto iki automobilio galinės ašies). Apgadintas automobilio priekinis kairysis sparnas, priekinis kairysis žibintas, įskeltas priekinis stiklas kairėje. Pėsčiųjų perėja pažymėta kelio ženklais Nr. 533, 534 („Pėsčiųjų perėja“), horizontalaus ženklinimo linijomis „Zebras“ (b. l. 4-12).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajai N. V. eismo įvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Išvadoje nurodyta, kad N. V. buvo nustatytas galvos sumušimas su hematoma kairėje viršugalvinėje srityje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžimas. Nustatytus sužalojimus N. V. galėjo patirti 2014-12-08 eismo įvykio metu teisėsaugos nustatytomis ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžimo N. V. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, jos sužalojimas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 29-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad N. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Išvadoje nurodyta, kad N. V. kraujas tyrimui buvo paimtas 2014 m. gruodžio 8 d. 20 val. 05 min. (b. l. 31).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad K. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Išvadoje nurodyta, kad K. S. kraujas tyrimui buvo paimtas 2014 m. gruodžio 8 d. 21 val. 50 min. (b. l. 75).
Iš 2014 m. gruodžio 8 d. eismo įvykio vietos plano nustatyta, koks buvo objektų išsidėstymas po transporto priemonės „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios N. V. susidūrimo, kokie buvo transporto priemonės apgadinimai (b. l. 6-7).
Iš prašymo Nr. 138-15 matyti, kad civilinis atsakovas „Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialas prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 125-126).
Iš privalomojo draudimo sutarties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis „F. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio dienai buvo apdraustas draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, įmonės kodas 302495752, buveinės adresas- (duomenys neskelbtini), Vilnius (b. l. 93).
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, darytina pagrįsta ir objektyvi išvada – 2014 m. gruodžio 8 d., apie 19.30 val., Šilutės pl., ties namu Nr. 2, Klaipėdos m., kelyje su trimis eismo juostomis kiekviena kryptimi, K. S., vairuodamas automobilį „F. F.“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 punktą, kuris nustato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, važiuodamas antra eismo juosta, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusio pėsčiojo, esant blogam matomumui - tamsiam paros metui, nesiėmė papildomų atsargumo priemonių, kad įsitikintų, jog pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti ir partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją jam iš kairės ėjusią pėsčiąją N. V., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai suponuoja - priežastinis ryšys tarp nusikalstamų kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiosios sveikatos atžvilgiu kilusių pasekmių – sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis, akivaizdus ir neginčytinas. Taigi kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, todėl pavojingą nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai, nes jis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punktą, nustatantį, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą <...> perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis K. S., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, ko pasėkoje nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis kaltu nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, prisipažino, tačiau iš bylos medžiagos taip pat akivaizdu, kad K. S. baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, joje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taip pat baudžiamoji byla nebuvo baigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Taigi, tenkinti kaltinamojo ir jo gynėjos prašymą ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas atsižvelgiant vien į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nėra teisinio pagrindo.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą - padarytas neatsargus nusikaltimas, rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo (kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti), kaltininko asmenybę – nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad šiuo metu kaltinamasis dirba, yra pensijinio amžiaus vyras, nebaustas administracine tvarka. Teismo nuomone, kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda. Parenkant baudos dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus mažesnę už sankcijoje numatytos baudos vidurkį.
Nukentėjusioji N. V. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 47,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro gydymo išlaidos ir su juo susijusios kelionės išlaidos, bei 4000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Prašo iš draudimo bendrovės priteisti jai 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o iš kaltinamojo K. S. priteisti jai 47,39 Eur turtinei žalai atlyginti (b. l. 39-41).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai, o neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. S., vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios N. V. sveikata. Nukentėjusioji dėl sutrikdytos sveikatos patyrė išlaidų, susijusių su jos gydymu. Tarp kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Byloje yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos dydį (b. l. 42-44), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.
Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostata – neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog sprendžiant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, privalu atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikšti tiek fizinio pobūdžio (fizinis skausmas, kūno sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobūdžio (dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir pan.) padariniais. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. (duomenys neskelbtini)).
Baudžiamosios bylos medžiaga objektyviai nustatyta, jog kaltinamojo K. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai N. V. padaryti kūno sužalojimai – nustatytas galvos sumušimas su hematoma kairėje viršugalvinėje srityje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinis lūžimas, ko pasėkoje, nukentėjusiosios sveikata buvusi sutrikdyta nesunkiai. Nukentėjusioji N. V. nurodė, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų patyrusi moralinę žalą, kurią ji motyvuoja dvasiniais išgyvenimais dėl patirtų kūno sužalojimų, patirto fizinio skausmo, tiek paties įvykio metu, tiek po įvykio patirtais nepatogumais, tiek dėl dabartinės sveikatos būklės, tiek dėl sveikatos būklės ateityje (gydymas ilgalaikis, nedarbinga iki dabar) kilusiais nepatogumais, negalint pilnaverčiai gyventi, nuolat jaučiant kojos ir galvos skausmus.
Vertinant nukentėjusiajai padarytus kūno sužalojimus, jų kiekį, lokalizaciją, – galvos sumušimo su hematoma kairėje viršugalvinėje srityje, dešinio blauzdikaulio išorinio krumplio įspaustinio lūžimo pobūdį, konstatuotina, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusioji neabejotinai patyrusi fizinį skausmą, ir patyrusi jį tiek eismo įvykio metu, tiek ir po įvykio. Tai suponuoja nukentėjusiąją patyrus ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, neigiamą emocinę būseną. Konstatuotina ir tai, jog nukentėjusioji neišvengiamai patyrusi ir logiškai kylančius dvasinius išgyvenimus dėl dabartinės savo sveikatos būklės, kuri ir šiai dienai nėra visiškai atsistačiusi, be to, ir susirūpinimą dėl sveikatos būklės ateityje. Akivaizdu, jog nukentėjusioji nuolat jaučianti galvos skausmus ir vis dar negalinti pilnai valdyti kojos. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji N. V. šiuo atveju dėl patirtų sužalojimų nepatyrė tokios apimties pasekmių, kurios turėtų lemiamą įtaką nukentėjusiosios visuomeninei, kasdienei veiklai, šeiminiams santykiams, dėl kurių iš esmės, ir atkreiptina, itin ženkliai būtų pasikeitęs ar itin pablogėjęs jos gyvenimo būdas, ar gyvenimo aplinka.
Spręsdamas priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ir į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala, nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama.
Vertinant išdėstytą, atsižvelgiant į susiformavusią praktiką tokio pobūdžio bylose ir nustatant neturtinės žalos dydį, laikytina, jog šiuo atveju nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos praktikos ir priteisti nukentėjusiosios įvardintą 4000 Eur sumą neturtinei žalai atlygini nėra pagrindų, todėl ši prašoma priteisti suma laikytina per didelė.
Mažinant pareikšto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį tai pat atkreiptinas dėmesys į K. S. elgesį – kaltinamasis, pats būdamas streso būsenos dėl įvykusio įvykio, savo kaltę pripažino visiškai, sustojo iškart po įvykio, ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, nuoširdžiai gailėjosi.
Vertinant išdėstytą, turint omeny, jog veika padaryta neatsargia kaltės forma, imant domėn turtinę kaltinamojo padėtį, kaltinamojo asmenybę, tuo pačiu ir nukentėjusiajai kilusius padarinius – padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, siekiant skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai priteistina 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą.
Kadangi K. S. civilinė atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta draudimo bendrovėje „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filiale, nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą iš draudimo bendrovės yra remiamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu. Šio straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi draudimo bendrovė turi atlyginti neturtinę žalą iki 5000 eurų (t. y. iki 17 264 Lt), todėl, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, konstatuotina, kad iš draudimo bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo nukentėjusiajai N. V. priteistinas 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 88-89).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.) (b. l. 12).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
K. S. (K. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 10 MGL (380 Eur) dydžio baudą.
Įpareigoti K. S. paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios N. V. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo K. S. nukentėjusiosios N. V. naudai priteisti 47,39 Eur turtinės žalos atlyginimo, bei iš civilinio atsakovo „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“ Lietuvos filialo nukentėjusiosios N. V. naudai priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atmesti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su fotonuotraukomis iš eismo įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.