- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-17
- Bylos Nr.
- 2A-850-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20549-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
- Atsakovas
- R. V.
- Ieškovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.5.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. ieškinį atsakovui R. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo R. V. 74 110 Eur įsiskolinimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-23 su atsakovu sudarė sutartį, kurios pagrindu suteikė atsakovui 12 mėnesių terminui 29 000 Eur dydžio paskolą. Pinigų suma buvo perduota grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo momentu, atsakovas įsipareigojo nurodytą sumą grąžinti 2009-07-23. 2008-08-01 šalys sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui 12 mėnesių laikotarpiui paskolino 29 000 Eur, paskola taip pat buvo perduota grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu, atsakovas įsipareigojo grąžinti nurodytą sumą iki 2009-08-01. 2008-10-20 sudarė sutartį, kurios pagrindu atsakovui paskolino 950 Eur sumą 6 mėn. laikotarpiui, suma buvo perduota grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu ir turėjo būti grąžinta 2009-03-20. 2009-06-16 šalys sudarė sutartį, kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 9 160 Eur dydžio paskolą 1 mėn. terminui, paskola buvo perduota grynaisiais pinigais sutarties pasirašymo metu ir turėjo būti grąžinta 2009-07-16. Iš viso bendra paskolinta suma sudaro 74 110 Eur. Su atsakovu sutarė, kad palūkanos bus mokamos tokia tvarka: nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2011 m. balandžio mėn. bus mokama po 2400 Lt per mėnesį, o nuo 2011 m. gegužės iki 2014 m. gruodžio atsakovas ieškovui mokės po 2000 Lt per mėnesį. Atsakovas nėra jam grąžinęs nei vienos paskolos, o tik palūkanas, kurios įskaitant 2012-05-11, 2012-06-01 ir 2013-03-14 pavedimais atliktus mokėjimus sudaro 60.000,00 Lt sumą. Kita palūkanų dalis liko nesumokėta.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad 2008-07-23 su ieškovu sudarė paskolos sutartį 40 000 Lt sumai, pagal šią sutartį prievolę jis įvykdė ir grąžino ieškovui pasiskolintą sumą. Nesutiko su sutartimi dėl 29 000 Eur sumos, nes tokios sutarties jie nesudarė. Paaiškino, jog pradinėje 2008-07-23 sutartyje buvo nurodyta 29 000 Eur suma, tačiau vėliau buvo sutarta tik dėl 40.000 Lt sumos, todėl susitarė, jog ieškovas sunaikins paskolos sutartį 29 000 Eur sumai, tokiu būdu pas ieškovą atsirado dvi sutartys tai pačiai 2008-07-23 datai su jo parašu ir užrašu apie pinigų gavimą. Ieškovas faktiškai pradėjo jam skolinti pinigus 2004-07-05: 2004-07-05 paskolino 20 000 Lt, 2005-04-05 – 20 000 Lt, 2007-04-24 – 40 000 Lt, 2008-07-23 – 40 000 Lt. Visus paskolintus pinigus jis grąžino ieškovui laikydamasis sutarčių sąlygų. Kitų ieškovo pateiktų sandorių jis nepripažįsta, nes jie nebuvo paskolos sutartimis, jie buvo priedanga nuslėpti tikruosius sandorius dėl palūkanų.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui K. S. iš atsakovo R. V. 58 180,90 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1509,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo K. S. atsakovo R. V. naudai 32,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas nurodė, kad pagal CK 6.871 str. 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, kai paskolos suma viršija 2000 Lt (ginčo paskolų sudarymo metu galiojusi redakcija). CK 6.192 str. 4 dalyje nurodyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pats formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. Nesilaikius susitarimo dėl palūkanų formos bei esant prieštaringiems šalių paaiškinimams, teismas pripažino, kad susitarimo dėl palūkanų mokėjimo (LR CK 6.872 str.) šalys nesudarė.
Teismas konstatavo, kad ieškovo nurodytoms aplinkybėms dėl palūkanų mokėjimo, jų dydžio ir periodiškumo buvimo nepakanka ieškovo paaiškinimų, taip pat atsakovo į bylą pateiktų ieškovų atsakovui siųstų SMS pranešimų (LR CPK 177, 179 str. str.). Todėl, neginčijant paskolos sutarčių, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl 74 110 Eur sumos priteisimo, bei teismui pripažinus, kad nebuvo įstatymo nustatyta tvarka įforminto susitarimo dėl palūkanų mokėjimo, paskolų grąžinimo terminams suėjus, reikalavimą dėl paskolos priteisimo tenkino, atėmus sumas, kurias ieškovas gavo suėjus paskolos sutartyse nurodytiems paskolų grąžinimo terminams. Teismas iš atsakovo sumokėtos laikotarpiu nuo 2009-10-30 iki 2013-03-13 69 330,00 Lt sumos atėmė atsakovo nurodytas sumas, sumokėtas 2008-04-30 – 9330 Lt, 2008-08-04 – 5000 Lt, ir pripažino, kad atsakovas ieškovui pagal pateiktas paskolos sutartis (2008-07-23, 2008-08-01, 2008-10-20 ir 2009-06-16) yra grąžinęs 55 000 Lt (15 929,10 Eur). Todėl ieškovui priteistina suma yra 58 180,90 Eur (74 110 Eur – 15 929,10 Eur). Teismas atsakovo pateiktą paaiškinimą dėl paskolos grąžinimo grynaisiais pinigais, t.y. 26 500 Lt (2009-02-02 – 2011-03-21) (b.l.110), vertino vadovaudamasis LR CPK 177 str. 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) R. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nurodė, jog pripažįsta tik šias sutartis: 2004-07-05 (20 000 Lt); 2005-04-05 (20 000 Lt); 2007-04-24 (40 000 Lt); 2008-07-23 (40 000 Lt). Visus 120 000 Lt apeliantas grąžino ieškovui iki 2013-03-13. Skola buvo grąžinta banko pavedimais. Viso per laikotarpį nuo 2004-08-05 iki 2008-11-16 K. S. iš apelianto gavo 85 636 Lt grynųjų pinigų bankiniais pavedimais bei iš jų 23 443 Lt grynais pinigais. Taigi prievolės pagal sutartis yra pilnai įvykdytos. Ieškovo pateiktus sandorius laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2009-06-16 nepripažįsta, nes jie nebuvo paskolos sutartimis, tačiau buvo ieškovo naudojami kaip priedanga nuslėpti tikruosius sandorius dėl palūkanų. Per laikotarpį nuo 2004-08-05 iki 2013-03-13 viso ieškovui buvo sumokėta 172 136 Lt. Laikotarpi nuo 2004 m. iki 2009 m. ieškovui sumokėta 52 136 Lt.
2. Su ieškovu buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis dėl keturiasdešimties tūkstančių litų 2008m. liepos 23 d. Šią sutartį apeliantas pripažįsta ir nurodo, kad pagal ją visą skolą grąžino pavedimais per banką. Pažymi, kad pradinėje 2008 liepos 23 d. sutartyje buvo nurodyta suma 29 000 eurų, tačiau su ieškovu buvo sutaręs, kad pasirašytus du nurodytos paskolos sutarties egzempliorius ieškovas sunaikins, nes tokios paskolos jis apeliantui nesuteikė. Tačiau sutartis sunaikinta nebuvo.
3. Ieškovas pripažįsta, kad apeliantas sumokėjo atsakovui 60 000 Lt, tačiau juos vadina palūkanomis, dėl kurių susitarta nebuvo, todėl ši suma įskaitytina į piniginės prievolės ieškovui įvykdymą.
Atsiliepimas
Ieškovas K. S. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-06-01 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
1. Teismui pateiktose paskolos sutartyse, kuriomis grindžiamas apelianto reikalavimas dėl 74 110,00 Eur skolos priteisimo, yra patvirtintas paskolintų sumų perdavimo - gavimo faktas, todėl, vadovaujantis įrodinėjimo paskirstymo taisykle, įtvirtinta CPK 12, 178 straipsniuose, pareiga paneigti paskolos gavimo faktą ginčijant paskolos gavimą tenka paskolos gavėjui, šiuo atveju - atsakovui. CK 6.189 str. 1 dalyje nurodyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią Visos keturios atsakovo pateiktos sutartys yra nenuginčytos, neginčijamos, neprieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams (LR CK 6.870 str., 6.871 str.), todėl teismas jomis ir vadovavosi (LR CK 6.875 str.).
Šalies argumentai
2. Apelianto pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa, kadangi jis nurodo, jog visos sutartys laikotarpiu nuo 2008-07-23 iki 2009-06-16 yra tariamieji sandoriai, nes jie, neva, skirti anksčiau paskolintų sumų palūkanoms padengti, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apeliantas mokėjo ieškovo paskaičiuotus procentus(palūkanas)
3. Neteisingai apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovas patvirtino, jog laikotarpyje nuo
2008-07-23 visos sutartys buvo tiesiog palūkanų, nuo anksčiau pasiskolintų sumų, išdava. Ieškovas to niekada netvirtino. Kad nekiltų abejonių, ar atsakovas turėjo pinigų, tam, kad galėtų suteikti apeliantui paskolas, pateikia teismui deklaracijų teiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, kopijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Bylos duomenimis, tarp ieškovo ir apelianto buvo sudarytos 8 paskolos sutartys – 2004-07-05 (20 000 Lt), 2005-04-05 (20 000 Lt), 2007-04-24 (40 000 Lt), 2008-07-23 (40 000 Lt), 2008-07-23 (29 000 Eur), 2008-08-01 (29 000 Eur), 2008-10-20 (6 950 Eur), ir 2009-06-16 (9 160 Eur) (b.l. 6, 44, 69-71, 105-108). Ieškovo reikalavimas grindžiamas 2008-07-23 (29 000 Eur), 2008-08-01 (29 000 Eur), 2008-10-20 (6 950 Eur) ir 2009-06-16 (9 160 Eur) paskolos sutartimis (toliau - ginčo paskolos sutartys). Ieškovas nurodė, kad šių sutarčių pagrindu atsakovui paskolino 74 110 Eur, tačiau atsakovas paskolintos sumos negrąžino. Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, tvirtindamas, kad ginčo sutartys yra tariamieji sandoriai, nes buvo naudojamos kaip priedanga nuslėpti tikruosius sandorius dėl palūkanų pagal 2004-07-05, 2005-04-05, 2007-04-24, 2008-07-23 suteiktas paskolas.
Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarčių tarp šalių sudarymo ir jų vykdymo.
Paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
Į bylą pateiktų ginčo paskolos sutarčių 2008-07-23 (29 000 Eur), 2008-08-01 (29 000 Eur), 2008-10-20 (6 950 Eur) ir 2009-06-16 (9 160 Eur) tekstas yra identiškas, skiriasi tik data, suma ir paskolos grąžinimo terminas. Ginčo paskolos sutarčių 1 punkte nurodoma, kad kreditorius (ieškovas) suteikia atsakovui beprocentinę terminuotą paskolą, kuri perduodama skolininkui grynais pinigais sutarties pasirašymo momentu. Visose keturiose sutartyse kreditoriaus ranka yra atlikti įrašai apie pinigų perdavimą, o skolininko ranka atlikti įrašai bei parašas patvirtina, jog skolininkas atitinkamą sumą iš kreditoriaus gavo. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad šias sutartis pasirašė apeliantas ir ieškovas. Apelianto teigimu, sumų pagal pasirašytas sutartis jis nėra gavęs.
Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. <...> Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta. Kai paskolos gavėjas gavo mažiau pinigų ar daiktų, negu nurodyta sutartyje, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta dėl faktiškai gautos pinigų sumos ar daiktų (CK 6.875 straipsnio 1, 3 dalys). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Apeliantas, tvirtindamas, kad pinigų pagal ginčo paskolos sutartis negavo, įrodinėjo žodiniais paaiškinimais, nurodydamas, kad ieškovas be jokio pagrindo skaičiavo palūkanas už 2004-07-05, 2005-04-05, 2007-04-24, 2008-07-23 paskolos sutartis. Siekdamas pagrįsti šiuos teiginius, pateikė išrašus iš banko, kurie patvirtina, kad buvo atlikti mokėjimai ieškovui laikotarpiu nuo 2004-08-05 iki 2007-11-16 52 863 Lt sumai bei laikotarpiu nuo 2008-04-30 iki 2013-03-13 69 330 Lt sumai. Taip pat pateikė savo sudaryta lentelę apie atliktus mokėjimus grynais pinigais laikotarpiu nuo 2004-11-07 iki 2004-07-31 23 443 Lt sumai bei laikotarpiu nuo 2009-02-02 iki 2011-03-21 26500 Lt sumai. Kadangi šalių sudarytose paskolų sutartyse aiškiai nurodoma, kad sudaromos paskolos sutartys yra beprocentinės, o šalių paaiškinimai dėl ginčo paskolų sutarčių sudarymo buvo prieštaringi, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad susitarimo dėl palūkanų mokėjimo (LR CK 6.872 str.) šalys nesudarė.
Kaip pirmos instancijos teismas teisingai nurodė, paskolų grąžinimo terminai pagal visas sutartis suėję. Tačiau priteisdamas sumas pagal ginčo paskolų sutartis teismas nepagrįstai vadovavosi tik atsakovo pateiktų banko pavedimų kopijomis ir neatsižvelgė į apelianto pateiktą rašytinį įrodymą – ieškovo siųstų telefono SMS žinučių atsakovui išklotinę, laikydamas jį nepakankamu įrodymu. Šis rašytinis įrodymas ieškovo nebuvo ginčijamas. Priešingai, ieškovas pirmos instancijos teismo posėdžio metu sutiko, kad tai yra jo rašytos SMS žinutės bei neprieštaravo šio įrodymo prijungimui prie bylos medžiagos. Apelianto pateiktos SMS žinutės nors ir nepatvirtina palūkanų mokėjimo fakto, kas sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šiose SMS žinutėse yra aiškiai užfiksuotas apelianto skolos likutis 2012 m. gegužės 21 ir 2012 m. birželio 13 dienai. Šiose žinutėse ieškovo nurodytos gautų mokėjimų sumos sutampa su apelianto pateiktų byloje pavedimų sumomis atliktomis iki SMS žinutėse nurodytų datų. Pateikti mokėjimų pavedimai tvirtina, jog 2012 m. gegužės 7 ir 11 d. apeliantas ieškovui pervedė po 5 000 Lt (t.1, b.l. 125,126) ieškovas apeliantui 2012 m. gegužės 21 d. atsiųstoje SMS žinutėje parašė: „Labas R.. Tavo gautus 10 000 Lt nurašysiu nuo 53 800 skolos...“ 2012-05-31 apeliantas ieškovui pervedė 10 000 Lt (t.1, b.l. 124). Ieškovas 2012 m. birželio 13 d. SMS žinutėje apeliantui parašė: „Labas R.. Nauja suma 10 000 Lt irgi atminusuoju iš 53 800 lt. skolos. Dabar jau lieka tik 33 8000 Lt...“ Po šios SMS žinutės apeliantas 2013-03-13 atsakovui sumokėjo 5 000 Lt (t.1, b.l. 123). Daugiau duomenų apie apelianto atliktus vėlesnius mokėjimus ieškovui byloje nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas SMS žinute atsakovą informavo, kad skolos likutis 2012-06-13 dienai buvo 33 800 Lt, o po šios datos ieškovui buvo sumokėta 5 000 Lt, spręstina, jog likusi nesumokėta suma pagal ginčo paskolos sutartis sudaro 8 341,06 Eur ((33 800 Lt-5 000 Lt)x3,4528). Dėl to teismo sprendimas keistinas, sumažinant ieškovui priteistą sumą nuo 58.180,90 Eur iki 8341,06 Eur.
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai perskirstomos bylinėjimosi išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme. Ieškovas pirmos instancijos teisme patyrė 1863,08 Eur (1713,08 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur atstovavimo išlaidų). Ieškinį tenkinus 11,25 proc. ieškovui priteistina iš atsakovo jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atitinkama dalis - 209,60 Eur (1863,08 Eur x11,25 proc.). Ieškinį atmetus 88,75 proc. atsakovui priteisiama jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atitinkama dalis. Pirmos instancijos teismas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 1500 Eur sumažino iki 150 Eur. Dėl šios sprendimo dalies apeliacinis skundas nebuvo paduotas, todėl atsakovui kompensuojamos 133,12 Eur (150 Eur x 88,75 proc.).
Siekiant supaprastinti nutarties vykdymą, pritaikytinas priešpriešinių vienarūšių prievolių įskaitymas ir galutinai nustatytina, kad iš atsakovo ieškovo naudai priteisiama 76,48 Eur (209,60 Eur – 133,12 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Pirmos instancijos teisme patirtos 6 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, teismo pranešimų, šaukimų siuntimu, atsižvelgiant į ieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, priteisiamos iš ieškovo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovui buvo atidėtas 1 452 Eur žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Tenkinus apeliacinį skundą 88,75 proc., iš ieškovo priteisiama 1288,65 Eur, o iš atsakovo 163,35 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 str. 4 d., 7 d.).
Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 100 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinį skundą tenkinus 88,75 proc. ieškovui priteistina 11,25 Eur (100 Eurx11,25 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė, todėl jos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 3 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 8 341,06 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo R. V. ieškovo K. S. naudai 76,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Grąžinti ieškovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2015-03-18 per AB Šiaulių banko Vilnius filialą, mokėjimo nurodymas Nr. 592837. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.“
Priteisti iš ieškovo K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1288,65 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 163,35 Eur žyminio mokesčio.
Priteisti ieškovui K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.