Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant atsakovui T. Ž., išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, trečiųjų asmenų UAB „Tele2“, UAB „4finance“, AB SEB banko, UAB „Gelvora“ , Lindorff Oy filialo atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Ž. ieškinį atsakovui T. Ž., tretiesiems asmenims UAB „Tele2“, UAB „4finance“, AB SEB bankui, UAB „Gelvora“ , Lindorff Oy filialui, institucija, teikianti išvadą byloje – Jonavos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikams priteisimo, materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgytų prievolių padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimus, papildomai paaiškino, su atsakovu kartu negyvena nuo 2016 m. liepos 1d., atsakovas vaikų nelanko, neteikia vaikams išlaikymo, kitais būdais vaikų išlaikyti nepadeda. Ji nedirba, motinystės atostogose augina vaiką, jos pajamos apie 170 Eur. Gyvendama su atsakovu ji patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, vyras jai grasino ginklu. Atsakovas girtavo, tačiau kai dirbo, gaudavo geras pajamas ( apie 5000 Lt). Atsakovas bute girtaudavo kartu su savo motina. Tuomet dėl jos išsakytų pretenzijų sutuoktiniui ir jo motinai dėl girtavimo, ją T. Ž. motina išvarė iš namų, reikėjo kviesti policiją, kad pasiimti daiktus. Šiuo metu gyvena savo motinos E. L. bute, jai vaikus padeda išlaikyti mama, močiutė. Atsakovas išsikėlė iš buto, pasiėmė visus gerus daiktus. Prašo pripažinti prievoles AB SEB bankui, UAB „Gelvora“ , Lindorff Oy asmeninėmis atsakovo prievolėmis, nes daiktus, pirktus už šias paskolas, atsakovas pasiėmė sau. Vaikai sveiki, specialiųjų poreikių neturi. Neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos. Jeigu atsakovas norės bendrauti su vaikais, galės bendrauti be apribojimų. Vaikais atsakovas, kai negerdavo, rūpindavosi, juos myli.

Trečiasis asmuo UAB „TELE2“ atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, M. Ž. pranešė, koks skolos likutis pagal 2012-10-19 sutartį ( 1t., b.l. 36).

Byla nagrinėjama trečiųjų asmenų UAB „Tele2“, UAB „4Finance“, AB SEB bankas, UAB „Gelvora“, Lindorff Oy filialo atstovams nedalyvaujant ( CPK 247 str. 2d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad ieškovė M. Ž. (buvusi pavardė – L), gimusi (duomenys neskelbtini) Jonavoje, ir atsakovas T. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, susituokė 2011 m. sausio 22 d., santuoka įregistruota Jonavos rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 12 (1 t., b. l. 6). Šalys santuokoje susilaukė sūnų A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 7-8).

Šalys neturi nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (1 t., b. l. 17-18, 39-40, 41).

Ieškovės ir šalių vaikų gyvenamosios vietos deklaruotos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9). Šalys nuo 2016 m. liepos 1d. negyvena kartu.

Dėl santuokos nutraukimo

CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė.

Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, sutuoktiniui, besiremiančiam aplinkybėmis, sudarančiomis kito sutuoktinio kaltės prezumpciją tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių.

Ieškovė prašo pripažinti santuoką nutrūkus dėl atsakovo kaltės, kadangi jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, naudojo fizinę ir psichologinę prievartą prieš ieškovę, girtavo, buvo agresyvus, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šios aplinkybės bei prieš ją atsakovo naudotas fizinis bei psichologinis smurtas, girtavimas rodo atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo. Dėl šių aplinkybių teismo prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės.

Ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė savo paaiškinimais, liudytojų parodymais. Atsakovas, gavęs ieškovės patikslintą ieškinį, atsiliepimo nepateikė, nepaneigė savo kaltės, nenurodė, kad dėl santuokos iširimo jo kaltės nėra. Jam buvo paskelbta paieška ( 1t., b.l. 81-82), jis buvo surastas, paieška nutraukta ( 1t., b.l.87,90), tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, byla nesidomėjo.

CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, rūpintis vaikais. Vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė vienas sutuoktinis ir kad šie pažeidimai buvo esminiai, t. y. turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Išklausius ieškovės paaiškinimus dėl santuokos iširimo priežasčių ir įvertinus pateiktus į bylą įrodymus, liudytojų E. L. ir O. Š. parodymus, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovas netinkamai vykdė savo kaip sutuoktinio pareigas: negerbė ieškovės, neteikė pagalbos ir moralinės paramos, girtavo, naudojo prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, grasino jai ginklu, jam pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 253 str. 1d. ( 1t., b.l. 91). Be to, atsakovas nuo 2016-07-01 faktiškai paliko ieškovę ir vaikus, nesidomi šeimos gyvenimu, vaikų nelanko, neprisideda prie šeimos išlaikymo.

Atsižvelgiant į šalių nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad toliau šalims bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, šalių šeima yra faktiškai iširusi (CPK 384 straipsnio 6 dalis). Šalims neprašant skirti termino susitaikymui, konstatuojant, kad santuoka iširusi, terminas susitaikymui neskirtinas (CK 3.64 straipsnis). Santuoka nutrauktina dėl vieno sutuoktinio kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.60 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai). Šalys nereiškia ir neturi reikalavimų dėl išlaikymo sau (CK 6.72 straipsnis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę, todėl po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina pavardė Ž, o atsakovui prigimtinė pavardė – Ž (CK 3.69 straipsnis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, smulkus kilnojamasis turtas ir namų apyvokos daiktai pasidalinti, reikalavimų juos padalinti nėra, todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečiai vaikai A. Ž. ir A. Ž. gyvena kartu su ieškove M. Ž. ieškovės motinai E. L. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), ieškovės mama kartu negyvena. Ieškovė prašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja. Tarp šalių nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta išvada, ieškovės ir atsakovo šeima nėra įtraukta į Jonavos rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą ( 1t., b.l. 23-24). Šios institucijos atstovas teismo parengiamojo posėdžio metu sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečių A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., ir A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta nustatytina su jų motina M. Ž..

Dėl išlaikymo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2016 m. liepos 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 380 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Nurodė, kad šiuo metu vaikais rūpinai tik ji viena, jai padeda jos mama, močiutė. A. Ž. lanko mokyklą-darželį „(duomenys neskelbtini)“. Darželiui kas mėnesį ieškovė išleidžia apie 40 Eur (1 t., b. l. 38). Vaikams reikalingi drabužiai, avalynė, ugdymo reikmenys ir t. t. Atsižvelgiant į vaikų interesus, jų amžių ir poreikius, atsakovo galimybes, ieškovė įsitikinusi, kad atsakovas kiekvienam vaikui turėtų skirti po 150 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Atsakovo pajamos darbo laikotarpiu būdavo geros, jis suvirintojas, specialybė paklausi. Ieškovė savo reikalavimo ir vaikų poreikiams skiriamų išlaidų nepagrindė leistinais rašytiniais įrodymais. Tačiau būtinųjų vaikų poreikių įrodinėti nereikia, be to, atsakovas ir neprieštaravo ieškinio daliai dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra motinystės atostogose, gauna motinystės pašalpą, socialinę pašalpą ir išmoką vaikams (1 t., b. l. 10-11, 12, 42). Atsakovas nedirba (1 t., b. l. 72, 2 t., b.l. 19), nepateikė įrodymų apie savo nedarbingumą ar dalies darbingumo netekimą. Abi šalys turi kreditorinių įsipareigojimų. Tačiau teismo vertinimu, dėl tėvų prisiimtų įsipareigojimų, negali nukentėti vaikų interesai, nes tėvai prisiimdami prievoles, turi įvertinti savo galimybes ir užtikrinti vaikams tokį išlaikymą, koks jis yra būtinas ir prie kokio nepilnamečiai buvo pripratę, taip pat tėvų santuokos nutraukimas negali turėti neigiamo poveikio vaikams ir jų poreikių tenkinimui.

Teismas daro išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti yra protingas, pagrįstas. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių bylos nagrinėjimo teisme metu, į tai, kad minimali mėnesinė alga šiuo metu yra 380 Eur, mažamečiams vaikams reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, taip pat į tai, kad atsakovas šiuo metu nedirba, tačiau gali dirbti, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama suma – 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija būtinųjų vaikų poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kurių šiuo atveju įrodinėti nereikia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, iš atsakovo nepilnamečiams vaikams A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), ir A. Ž., gim.(duomenys neskelbtini), priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2016-07-11 iki vaikų pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.198 str. 1 d., 3.200 str.). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė M. Ž., kuri privalo naudoti išlaikymui skirtas lėšas tik vaikų poreikiams tenkinti ( CK 3.203 str. 1d.).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. l p.).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaikų poreikiams, jų sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Priėmus teismo sprendimą, naikintinos 2016-09-27 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl laikino išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo 150 Eur dydžio periodinį kasmėnesinį išlaikymą kiekvienam vaikui, mokėtiną nuo 2016 m. spalio 1d. iki vaikų pilnametystės. Teismui ieškinys paduotas 2016-07-11, patikslintas ieškinys paduotas 2016-09-26. Teismas pažymi, kad sumos nepilnamečių vaikų išlaikymui gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Sumos, kurių vienas iš nepilnamečių vaikų tėvų neteikė vaiko išlaikymui iki kreipimosi į teismą dienos, pripažintinos kaip išlaikymo įsiskolinimas. Byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys kartu negyvena nuo 2016 m. liepos 1 d. Ieškovės teigimu, būtent nuo šio laiko, t. y. nuo 2016 m. liepos 1 d., atsakovas neteikė išlaikymo vaikams, todėl nuo 2016-07-01 iki 2016-10-01 prašo priteisti 900 Eur materialinio išlaikymo vaikams įsiskolinimą.

Vertinant prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimo pagrįstumą, teismas sprendžia, jog atsižvelgiant į išlaidas vaikams, į teismo nustatytą vaikų poreikiams kas mėnesį skirtiną sumą, laikytina, kad atsakovo išlaikymo įsiskolinimas vaikų išlaikymui nuo 2016 m. liepos 1 d. iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos ( 2016-07-11) sudaro 97 Eur (už 10 dienų ( 300:31= 9,67 x 10 = 97 Eur (suapvalinus)), nes nuo 2016-07-11 išlaikymas vaikams jau priteistas), kurie priteistini iš atsakovo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Byloje ginčo dėl bendravimo su vaikais tvarkos nėra, ieškovė atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatyti neprašo, todėl laikytina, kad atsakovas su vaikais bendrauti ir dalyvauti juos auklėjant gali be apribojimų.

Dėl prievolių kreditoriams

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji turi asmenines skolas UAB „Tele2“ ir UAB „4finance‘. Prašo šias prievoles pripažinti asmeninėmis jos prievolėmis. Apie bylos iškėlimą ieškovė kreditoriams pranešė ( 1t., b.l. 32-33). Kitų asmeninių įsipareigojimų kredito įstaigoms ar tretiesiems asmenims ieškovė neturi, atsakovas kitų, be teismo nustatytų, kreditorių nenurodė. UAB „4finance“, UAB „Tele2“ neprieštaravo ieškovės ieškinio daliai dėl prievolių palikimo ieškovei, savarankiškų reikalavimų nepateikė. Atsakovas, teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, taip pat turi kreditorių : AB SEB bankas, UAB „Gelvora“ , Lindorff Oy filialas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis) yra pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Todėl T. Ž. už administracinius pažeidimus skirtos baudos ( 1t., b.l. 59-60 ), kurių iki šio laiko nesumokėjo, jos nebuvo išieškotos, laikytinos asmeninėmis T. Ž. prievolėmis valstybei teismo sprendimu jų nedalinant tarp sutuoktinių.

Byloje nustatyta, kad prievolė kreditoriams UAB „4finance“ ir UAB „Tele2“ atsirado šalims gyvenant santuokoje, tačiau tai yra asmeninės ieškovės prievolės. Išieškotojai, byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis, AB SEB bankas, UAB „Gelvora“, Lindorff Oy filialas sutinka, kad prievolės po santuokos nutraukimo liktų asmeninėmis atsakovo prievolėmis. 2008-10-20 Vartojimo kredito sutartis Nr.1650818050865-01, 2008-12-01 Išperkamosios nuomos sutartis Nr.812830288, Išperkamosios nuomos sutartys 2008-08-09 Nr.KTP8080942PA ir 2008-10-20 Nr.KAA81020CBPA T. Ž. sudarytos iki šalių santuokos, todėl laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, prievolės UAB „4finance“ ir UAB „Tele2“ po santuokos nutraukimo paliktinos asmeninėmis ieškovės M. Ž. prievolėmis, o prievolės AB SEB bankui, UAB „Gelvora“, Lindorff Oy filialui po santuokos nutraukimo paliktinos asmeninėmis atsakovo T. Ž. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinys patenkintas visiškai. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė, dar negavusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, 2016-07-11 teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ( 1t., b.l. 2-5), jame prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, turėjo 70 Eur išlaidų už ieškinio surašymą ( 1t.,b.l. 14).

2016-09-26 ieškovė, gavusi valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą pagalbą, ieškinį patikslino ( 1t., b.l. 26-29).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti vaikams išlaikymą yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų iš valstybės lėšų ( 1t., b.l. 30), todėl už reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė taip pat yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas vaikams, atsakovas turi mokėti žyminį mokestį valstybei, apskaičiuotiną pagal bendrą išmokų už vienerius metus ir išlaikymo įsiskolinimo sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 111 Eur ((300 Eur x 12) + 97 Eur) x 0,03 proc.) žyminis mokestis valstybei. Už neturtinius reikalavimus dėl santuokos nutraukimo ir dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo valstybei priteistina 82 Eur ( 41 x 2) žyminis mokestis ( CPK 80 str. 1d. 5 p.), nuo kurio mokėjimo valstybei ieškovė atleista. Viso valstybei iš atsakovo priteistinas 193 Eur žyminis mokestis ( CPK 93 str. 1d.).

Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybė dėl civilinės bylos nagrinėjimo patyrė 148,22 Eur ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą ir 2016-10-14 pažymą dėl išlaidų) (1 t., b. l. 30, 73). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo T. Ž. valstybei priteistinas 193 Eur žyminis mokestis, 148,22 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o ieškovei – 70 Eur bylinėjimosi išlaidos ( CPK 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1d., 98 str., 99 str.).

Byloje yra 17,02 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1d. 3 p., 92, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268, 282, 270 straipsniais, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, ir M. Ž. (buvusi pavardė – L), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, santuoką, sudarytą 2011 m. sausio 22 d. ir įregistruotą Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 12), nutraukti dėl T. Ž. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei M. Ž. pavardę – „Ž“, atsakovui T. Ž. – „Ž“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (Duomenys neskelbtini), vaikų A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančių (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2016 m. liepos 11 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečių vaikų įstatyminei atstovei – motinai M. Ž., a. k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (Duomenys neskelbtini), ir A. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 97 Eur ( devyniasdešimt septynių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 11 d.

Pavesti ieškovei M. Ž., a.k(duomenys neskelbtini) disponuoti šiuo teismo sprendimu nepilnamečių vaikų A. Ž. ir A. Ž. išlaikymui priteistomis lėšomis uzufrukto teise, įpareigojant ieškovę priteistą išlaikymą naudoti išimtinai vaikų interesais.

Pripažinti asmeninėmis ieškovės M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) prievoles UAB „Tele2“ ( už telefoną Nr. 60028414 pagal 2012-10-19 sutartį) ir UAB „4finance“ ( vartojimo kredito sutartis Nr.821579003, pagal antstolės R. M. kontoroje vykdomą išieškojimą vykd. byloje Nr.0064/15/00744 -Jonavos rajono apyl. teismo vykdomasis raštas Nr.e2-500-722/2015).

Pripažinti asmeninėmis atsakovo T. Ž., a. k(duomenys neskelbtini) prievoles AB SEB bankas ( pagal 2008-10-20 Vartojimo kredito sutartį Nr.1650818050865-01, Jonavos raj. apyl. teismo vykdomasis raštas civ. byloje Nr.2-3003-490/2012), UAB „Gelvora“ ( 2016-11-14 reikalavimo perleidimo sutartis Nr.16-50-12 su UAB „Mokilizingas“ ( buvęs UAB „Snoro lizingas“, skolos pagal Išperkamosios nuomos sutartis Nr.KTP8080942PA ir Nr.KAA81020CBPA, įsiskolinimai priteisti civilinėje byloje Nr.2-1298-217/2012), Lindorff Oy filialui ( 2011-02-02 reikalavimo perleidimo sutartis su UAB „Ūkio banko lizingas“ dėl T. Ž. skolos pagal 2008-12-01 Išperkamosios nuomos sutartį Nr.812830288 ).

Priteisti iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei – 193 Eur (vieno šimto devyniasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 17,02 ( septyniolika eurų ir 2 euro ct) Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660), 148,22 Eur (vieno šimto keturiasdešimt aštuonių eurų ir 22 ct) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti ieškovei M. Ž., a. k.491022611298, iš atsakovo T. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 70 ( septyniasdešimt ) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai, ieškovei išduoti vykdomąjį raštą.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.