Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina S. M. K. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad S. M. K. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas įgytas S. M. K. ir J. K. esant santuokoje, todėl, nepaisant jo registravimo Nekilnojamojo turto registre vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Po J. K. mirties nei jo sutuoktinė S. M. K., nei pareiškėja į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Civilinio kodekso 587 straipsnis iš esmės numatė analogiškas nuostatas, jog palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje buvo numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja po tėvo J. K. mirties toliau gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini) (šiuo adresu deklaruota pareiškėjos gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini)), prižiūrėjo būtą, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėjos veiksmų pobūdis rodo, kad ji perėmė turtą (jo dalį) ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save dalies turto savininke po savo tėvo mirties.

Esant tokioms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja priėmė po savo tėvo J/ K. mirties atsiradusį palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo dukra R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.